Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-215-312/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
AN2-215-312/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03138-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-215-312/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03138-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimo, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nesilaikė užsieniečių įdarbinimo tvarkos, nevykdė Darbo kodekso (toliau – ir DK) 23 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2, 7 dalyje numatytų imperatyvių reikalavimų ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną pranešti apie jo įdarbinimą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai, o būtent: esant darbo sutarties požymiams nuo 2019 m. gegužės 29 d. sudarė darbo sutartį ir nelegaliai įdarbino ir leido dirbti darbuotojai S. F. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tuo pažeidžiant imperatyviąsias DK 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2, 7 dalies, ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. S. buvo paskirta 1 000 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir teisiniai argumentai

2. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu, apeliantas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti.

2.1. Apeliantas nurodo, kad S. F. buvo nesamdoma darbuotoja - ji buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkė ir turėjo šios bendrovės 30 procentų akcijų. Tai patvirtina duomenys, kurie pateikti Darbo inspekcijai iš VĮ ,,Registrų centras“, tačiau apie tai pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Manoma, kad kaip bendrasavininkė S. F. galėjo legaliai dirbti jai priklausančioje įmonėje.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimą galioti.

3.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei paskyrė tinkamą nuobaudą. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jei pažeidėjui nedarytų neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

2. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje V. S. pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kuriame yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pažymėtina, kad šioje normoje nėra įvardijama, kas konkrečiai laikytina nelegaliu darbu. Nelegalaus darbo apibrėžimas yra pateikiamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pažymima, kad norint konstatuoti nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

3. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad S. F. nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. tapo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininke, įgijusi 400 vnt. (vėliau – 82 vnt.) vardinių paprastųjų akcijų (b. l. 23). 2019 m. gegužės 29 d. tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. S. ir S. F. buvo sudaryta pastarųjų parašais patvirtinta darbo sutartis, kurios 10 punkte numatyta, jog S. F. pradeda dirbti nuo 2019 m. gegužės 30 d. (b. l. 20), darbo pradžią patvirtina ir Sodros duomenų bazėje esantis išrašas (b. l. 7) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esantys duomenys (b. l. 21). Tai, kad S. F. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nagrinėjamoje byloje neginčijama, su tuo sutinka ir apeliantas, o išvardintos aplinkybės papildomai patvirtina, kad S. F. bendrovėje buvo pradėjusi realiai dirbti.

4. Taip pat nustatyta, kad S. F. pareigos – virėja, nustatytas atlyginimas – 555 Eur, iš darbo užmokesčio žiniaraščių matyti S. F. išmokamas atlyginimas (b. l. 14-19). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nustatytas S. F. darbo valandų skaičius per mėnesį, išdėstant darbo valandas tvarkaraštyje (b. l. 8-13). Taigi, nagrinėjamu atveju, buvo V. S. ir S. F. susitarimas, darbo sutartyje nurodytas aiškus pareigybės pavadinimas, be to, matyti, jog S. F. dirba paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, atlygintinai – byloje pateikti duomenys patvirtina S. F. atžvilgiu nustatytą darbo laiką, gaunamą atlyginimą, apskritai, S. F. dirba bendrovės naudai, dėl to nekvestionuotinas faktas dėl S. F. darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tarp V. S. ir S. F. susiklostė darbo teisiniai santykiai. Šios išvados nekeičia tai, kad S. F. yra bendrovės akcininkė.

5. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

6. 2020 m. gegužės mėnesį Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl informacijos, susijusios su S. F. nelegaliu darbu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įvertinimo (b. l. 7). Atsižvelgus į gautą informaciją Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl darbo įstatymų pažeidimų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. spalio 1 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0593 užfiksuota, kad trečiosios šalies pilietė S. F. realiai pradėjo dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, pakluso nustatytai tvarkai, buvo nustatytas jos darbo grafikas, vykdė jai pavestas funkcijas (b. l. 3). Tačiau šiuo atveju ginčas kyla būtent dėl to, jog V. S. nesilaikė įstatymų reikalavimų, susijusių su užsieniečio įdarbinimu.

7. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. To paties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

8. S. F. turi išduotą leidimą Nr. LT7442716 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, kvietėjas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau S. F. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgus į įstatyminį reglamentavimą V. S. įdarbinti S. F. galėjo tik tada, jei iš Užimtumo tarnybos būtų gautas leidimas dirbti, tuo pačiu jam tarpininkaujant gaunat šį leidimą, tačiau to padaryta nebuvo. Dėl šios priežasties V. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat vadovaujantis DK 23 straipsnio 1 dalyje esančiomis nuostatomis, kad darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms, privalėjo savo pareigas atlikti tinkamai, o to nepadarius buvo padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pažeidimas.

9. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati V. S. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina – V. S. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą. Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo, ypač dėl to, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalią baudą. V. S. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

10. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog apeliantas pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindas tenkinti apeliacinį skundą nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apelianto V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė