Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Padvaiskas ir Ko“ atstovui advokatui M. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Padvaiskas ir Ko“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Taigi Atsakovas mano, kad priimant Nutarimą buvo tinkamai pritaikytas įstatymas, todėl nėra teisinio pagrindo šį Nutarimą naikinti ar pripažinti priimtu nepagrįstai.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. J47-1129/2023/J01 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjai skirta 4500 Eur bauda už Privalomojo nurodymo neįvykdymą. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjai 2023 m. sausio 25 d. buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J47-1129/2023, 2023 sausio 11 d. Patikrinimo aktu Nr. PA-64 nustačius, jog pareiškėja neįvykdė 2022 m. spalio 7 d. Privalomojo nurodymo Nr. (18.1)-PN- 564, kuriuo pareiškėjai buvo nurodyta: 1. Parengti naują aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą arba papildyti galiojančia 2021 m. aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, į ją įtraukiant visus UAB „Padvaiskas ir Ko“ veiklavietėje esančius aplinkos oro taršos šaltinius ir pateikti nustatyta tvarka patvirtintą naują arba papildytą aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą; 2. UAB „Padvaiskas ir Ko“ veiklavietėje esančius aplinkos oro taršos šaltinius paženklinti numeriais ir prie jų įrengti ėminių ėmimo, matavimo vietas, atitinkančias Taisyklių 7, 8 (įskaitant papunkčius), 9 (įskaitant papunkčius), 10, 11, 12 (įskaitant papunkčius), 13 punktų reikalavimus.

Nutarime konstatuota, kad tokiais pareiškėjos veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Protokole nurodyta įmonės veika kvalifikuota pagal AAĮ 126 straipsnio 4 dalį.

Nutarime taip pat nurodyta, kad iš Departamento administruojamo Juridinių asmenų padarytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bylų registro matyti, kad įmonė Departamento Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. J47-864/2022/J01 pripažinta kalta padariusi pažeidimą numatytą AAĮ 126 straipsnio 3 dalyje.

2023 m. sausio 11 d. Patikrinimo akte Nr. PA-64 nustatyta, kad: aplinkos oro taršos šaltinis 009 yra pažymėtas numeriu „NR. 009“. Patalpoje yra elektros įvadas, sudaryta galimybė užtikrinti 220Y maitinimą. Nei lauke, nei patalpų viduje nėra matomos paženklintos ėminių ėmimo vietos, taip pažeidžiant Taisyklių 7, 8, 8.1., 8.2., 8.2.1., 9, 9.2., 11, 12, 12.1., 12.2., 12.3. punktų reikalavimus; aplinkos oro taršos šaltinis 010 yra pažymėtas numeriu „NR. 010“. Patalpoje yra elektros įvadas, sudaryta galimybė užtikrinti 220V maitinimą. Nei lauke, nei patalpų viduje nėra matomos paženklintos ėminių ėmimo vietos, taip pažeidžiant Taisyklių 7, 8, 8.1, 8.2., 8.2.1., 9, 9.2., 11, 12, 12.1., 12.2., 12.3. punktų reikalavimus; aplinkos oro taršos šaltinis 011 nepažymėtas (nepaženklintas) numeriu. Patalpoje yra elektros įvadas, sudaryta galimybė užtikrinti 220Y maitinimą. Nei lauke, nei patalpų viduje nėra matomos paženklintos ėminių ėmimo vietos, taip pažeidžiant Taisyklių 7, 8, 8.1., 8.2., 8.2.1., 9, 9.2., 11, 12, 12.1., 12.2., 12.3., 13 punktų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad pareiškėja neįvykdė Privalomojo nurodymo.

Atsižvelgiant į tai, Nutarime padaryta išvada, kad įmonė per nustatytą terminą jai duoto Privalomojo nurodymo neįvykdė, taip pažeisdama Kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Už pažeidimą įmonei paskirta AAĮ 126 straipsnio 4 dalyje nurodytos sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo

Apibrėždama bylos nagrinėjimo ribas skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nebekėlė klausimo dėl Nutarimą surašiusio asmens (L. U.) kvalifikacijos ir pažeidimo pakartotinumo fakto, todėl teisėjų kolegija dėl su tuo susijusių skundo argumentų plačiau nepasisakys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktas pirmiau nurodyto asmens inspektoriaus pažymėjimas patvirtina, kad byla buvo išnagrinėta pareigūno, kurio kompetencija atitinka AAĮ 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Pareiškėjos atstovui neginčijant 2022 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. J47-864/2022/J0, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta kalta padariusi pažeidimą numatytą AAĮ 126 straipsnio 3 dalyje, ir nepateikiant jo galiojimą paneigiančių įrodymų, teisėjų kolegija laiko, kad faktinė aplinkybė dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo pakartotinumo yra nustatyta.

Pasisakydama dėl kitų skundo argumentų, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas laiku.

Kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje (ginčui aktuali redakcija) nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Kontrolės įstatymo 55 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

AAĮ 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis: 1) kai panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės aktų nuostata; 2) kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 3) kai pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo senaties terminai; 4) jeigu likviduotas juridinis asmuo, dėl kurio buvo pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena; 5) kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo); 6) kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja įrodinėja pirmiau nurodytos straipsnio dalies 6 punkto egzistavimą, teigdama, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas laiku dėl trečiojo asmens – pareiškėjos pasamdyto rangovo – kaltės, nes jis vėlavo atlikti sutartus darbus.

Teisėjų kolegija su tokiu AAĮ aiškinimu nesutinka, nes trečiųjų asmenų sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas neturi įtakos sprendžiant, ar pažeidimas padarytas ne dėl asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, kaltės. Sutartiniai santykiai su rangovu yra valinė apgalvota pareiškėjos (jos vadovo) elgesio išraiška su aiškiai apibrėžtu tikslu – gauti atitinkamas paslaugas. Tai, kad šie santykiai nesusiklostė taip, kaip buvo planuota (paslaugos nebuvo suteiktos laiku), gali būti pagrindas sutartinei rangovo atsakomybei, bet tai nepaneigia pareiškėjai tenkančios pareigos užtikrinti Privalomojo nurodymo įvykdymą per jame nustatytą terminą arba, esant pagrindams, kreiptis dėl šio termino pratęsimo.

Taigi, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas laiku dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios. Pareiškėja nepaneigė, kad ji turėjo galimybę pasitelkti kitus rangovus arba kreiptis į atsakovą dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, todėl laikytina, kad AAĮ 49 straipsnio 1 dalis netaikyta pagrįstai ir pareiškėjos kaltė nustatyta tinkamai.

Pažymėtina ir tai, kad AAĮ 126 straipsnio 4 dalies taikymui pakanka konstatuoti privalomojo nurodymo neįvykdymo laiku faktą ir pakartotinumą, o tai, ar toks neįvykdymas sukėlė neigiamų padarinių ir (ar) dėl jo atsirado žalos, šios nuostatos taikymui reikšmės neturi. Taip pat teisiškai nėra reikšminga tai, ar privalomasis nurodymas buvo įvykdytas vėliau (sankcijos skyrimo metu).

AAĮ 51 straipsnyje yra nurodyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodinėjo ir teismas nenustatė, kad būtų egzistavusios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančios aplinkybės, todėl vadovaujantis AAĮ 51 straipsniu sankcijos dydis pagrįstai buvo apskaičiuotas imant AAĮ 126 straipsnio 4 dalyje nurodytų sankcijų vidurkį ((3000+6000)/2=4500 Eur).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (žr., pvz., 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021).

Švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Teisingumo principas taip pat reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės ir būtina rasti pusiausvyrą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Nagrinėjamu atveju Nutarime konstatuota, kad Privalomasis nurodymas laikytinas neįvykdytu, nes 2023 m. sausio 11 d. patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja neįvykdė Privalomojo nurodymo antrame punkte išdėstytų pavedimų. Konkrečiai, pareiškėjai buvo nurodyta UAB „Padvaiskas ir Ko“ veiklavietėje esančius aplinkos oro taršos šaltinius paženklinti numeriais ir prie jų įrengti ėminių ėmimo, matavimo vietas, atitinkančias Taisyklių 7, 8 (įskaitant papunkčius), 9 (įskaitant papunkčius), 10, 11, 12 (įskaitant papunkčius), 13 punktų reikalavimus.

Iš Patikrinimo akto matyti, kad jo metu konstatuotas išlikęs Taisyklių 7, 8, 8.1., 8.2., 8.2.1., 9, 9.2., 11, 12, 12.1., 12.2., 12.3., 13 punktuose nurodytų reikalavimų nesilaikymas, nurodant, kad nėra paženklintos ėminių ėmimo vietos ir oro taršos šaltinis 011 nepažymėtas (nepaženklintas) numeriu.

Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad stacionarių organizuotų taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ėminių ėmimo, matavimų vieta turi būti saugi, įrengta taip, kad tilptų 2 matavimus atliekantys asmenys, būtų pakankamai vietos pastatyti ar pritvirtinti naudojamus prietaisus. Šių Taisyklių 8 ir 8.2.1 punktuose nurodyta, kad jei ėminių ėmimas, matavimai bus atliekami aukščiau kaip 1,8 m, tai tokia vieta imant ėminius ir atliekant matavimus turi būti apsaugota nuo kritulių ir vėjo. Taisyklių 9 ir 9.2 punktuose nurodyta, kad atvejais, kai prie esamų (veikiančių) taršos šaltinių dėl techninių priežasčių neįmanoma įrengti taisyklių 8 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios stacionarios (nuolatinės) vietos, veiklos vykdytojas turi turėti taisyklių 7 punkte ir 8.2.1 papunktyje nustatytas sąlygas užtikrinančias priemones ėminius imantiems ar matavimus atliekantiems asmenims patekti prie ėminių ėmimo, matavimo vietos (pvz., keltuvus). Siekiant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais tokiais atvejais užtikrinti tinkamo ėminių ėmimo, matavimo operatyvumą: turi būti sudarytos sąlygos pradėti valstybinius laboratorinius tyrimus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 0,5 valandos nuo tyrimams atlikti atvykusio (-ų) darbuotojo (-ų) prisistatymo ūkio subjekto atstovui Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad parinktoje ortakio (kamino) vietoje turi būti padaryta dangteliu ar kamščiu galima užsandarinti anga. Angos skersmuo turi būti pritaikytas vamzdeliams, naudojamiems ėminiams paimti ir matavimams atlikti. Rekomenduojamas angos skersmuo: ne mažesnis kaip 7,5 cm ortakyje, kurio skersmuo mažesnis kaip 70 cm; ne mažesnis kaip 12,5 cm ortakyje, kurio skersmuo 70 cm ar didesnis. Taisyklių 12, 12.1., 12.2., 12.3 punktuose nustatyta, kad ėminių ėmimo, matavimo vieta parenkama tiesiojoje ortakio atkarpoje: ėminiai imami ir dujų srauto parametrai matuojami tiesiojoje ortakio atkarpoje, kur per 4–5 D (D – ortakio skersmuo) iki paėmimo vietos ir per 3–4 D po paėmimo vietos nėra jokio dujų srauto trikdytojo (ventiliatoriaus, sklendės, alkūnės, ortakio susiaurėjimo ar platėjimo vietos ir pan.); kai nėra taisyklių 12.1 papunktyje nurodyto ilgio ortakio atkarpos, laikomasi minimalių atstumų: 2,5 D tiesiosios atkarpos iki ėminių ėmimo, matavimo vietos ir 0,5 D atkarpos – po ėminių ėmimo, matavimo vietos; teršalų, išmetamų į aplinkos orą iš jais užterštų gamybinių patalpų stacionariai įrengtų ašinių ventiliatorių pagalba, ėminių ėmimo, matavimo vieta įrengiama sumontuojant prie ventiliatoriaus išmetimo angos vamzdį, pagamintą iš inertiškos matuojamam teršalui medžiagos. Vamzdžio ilgis parenkamas atsižvelgiant į taisyklių 12.1 ir 12.2 papunkčių reikalavimus. Taisyklių 13 punkte nurodyta, kad įrengtos ėminių ėmimo, matavimo vietos turi būti nurodytos (įrašytas numeris) stacionarių taršos šaltinių išdėstymo schemoje, aiškiai ir gerai įžiūrimai pažymėtos ant taršos šaltinių (užkabinus ir užklijavus atmosferos poveikiui atsparias lenteles su ėminių ėmimo, matavimo vietos numeriu ar, kur galima, užrašius numerį ant taršos šaltinio). Už ėminių ėmimo, matavimo vietų parinkimą, įrengimą, pažymėjimą, priežiūrą atsako ūkio subjekto vadovas arba jo paskirtas ūkio subjekto atsakingas asmuo.

Kaip matyti iš pirmiau nurodytų Taisyklių nuostatų, ėminių paėmimo vietų įrengimas ir tinkamas ženklinimas tiesiogiai susijęs su tikslu užtikrinti tinkamo ėminių ėmimo ir matavimo operatyvumą, konkrečiai nurodant laiką (0,5 valandos) per kurį turi būti pradėti tyrimai. Nepaženklinus ėminių ėmimo vietų ir apskritai nepažymėjus oro taršos šaltinio 011, teisėjų kolegijos vertinimu, tai galėtų reikšmingai įtakoti tyrimų operatyvumą ar apskritai lemti, kad vienas iš galimų taršos šaltinių nebus identifikuotas ir (ar) ištirtas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad pažeidimas negalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių.

Pasisakydama dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos proporcingumo ir vertindama pareiškėjos papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, nagrinėjęs pareiškėjos vadovo administracinio nusižengimo bylą dėl analogiško pažeidimo, konstatavo šio pažeidimo mažareikšmiškumą ir sankcijos neproporcingumą ir tai laikytina prejudiciniais faktais, kuriais privaloma vadovautis šioje byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. I1-199-1199/2023 ir šioje byloje dalyvauja tie patys asmenys, nes Vilniaus regiono apylinkės teisme bylos dalyviais buvo A. P. ir Departamentas, o šioje byloje dalyvauja UAB „Padvaiskas ir Ko“ ir Departamentas. Nesant byloje dalyvaujančių asmenų sutapties nėra pagrindo spręsti dėl prejudicinių faktų egzistavimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatas prejudicinę galią turi tik byloje nustatyti faktai, o ne toje byloje pateikti faktų vertinimai. Tai reiškia, kad teisinė kvalifikacija, atlikta vertinant vieno subjekto padarytą pažeidimą, nėra privaloma sprendžiant dėl kito subjekto atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirtos sankcijos dydis vertintinas ne tik pažeidimo pobūdžio, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kontekste, bet ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja Įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą padarė pakartotinai, po to, kai jai nutarimu Nr. J47-864/2022/J01 buvo paskirta 1200 Eur bauda. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos darbuotojai į Departamentą su prašymu pakonsultuoti dėl privalomojo nurodymo tinkamo įvykdymo kreipėsi jau pasibaigus jo įvykdymo terminui ir po patikrinimo, kurio metu buvo konstatuotas privalomojo nurodymo neįvykdymas (2023 m. vasario 15 d. elektroninis laiškas, 8 skundo priedas).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog jai ginčijamu Nutarimu paskirta sankcija lemtų reikšmingą jos finansinės padėties pablogėjimą. Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pažeidimą padariusiam subjektui taikoma sankcija turi nebūti tokia lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui, ji taip pat turi daryti atgrasantį poveikį kitiems asmenims.

Įvertinusi šių aplinkybių visumą, bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai prieš tai paskirta 1200 Eur sankcija nebuvo veiksminga, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl ginčijamu Nutarimu pareiškėjai paskirtos sankcijos mažinimo ar jos netaikymo.

Dėl pareiškėjos teisės būti išklausytai

Pareiškėja nurodo, kad Departamentas bylą išnagrinėjo jos atstovui nedalyvaujant; kad ji buvo suklaidinta dėl bylos užbaigimo, todėl buvo pažeista jos teisė būti išklausytai.

Pasisakydama dėl šių argumentų teisėjų kolegija nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Departamentas pareiškėją apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo informavęs tinkamai, tačiau pati pareiškėja 2023 m. vasario 24 d. prašymu Nr. 23-080 (atsiliepimo 2 priedas) prašė bylą nagrinėti be įmonės atstovo. Taigi, pareiškėja pati atsisakė savo teisės dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti paaiškinimus. Šis pareiškėjos prašymas taip pat paneigia jos skunde dėstomą poziciją, kad ji buvusi suklaidinta dėl bylos baigties, nes iš jo yra akivaizdu, jog pareiškėja suprato, kad bylos nagrinėjimas įvyks.

Pažymėtina ir tai, kad teisė dalyvauti bylos nagrinėjime Departamente nėra savitikslė, ja siekiama suteikti galimybę subjektams, kurių klausimai yra nagrinėjami, pateikti paaiškinimus ir įrodymus, kurie turėtų reikšmės sprendžiant dėl jiems inkriminuojamo pažeidimo ar taikomos sankcijos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nagrinėjant bylą teisme, kai jos teisė dalyvauti, teikti įrodymus ir būti išklausytai buvo įgyvendinta be kliūčių pasitelkiant profesionalų teisininką, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes ar jo priimto Nutarimo teisėtumą ir (ar) pagrįstumą. Tai savo ruožtu patvirtina, kad pareiškėjos atstovo nedalyvavimas bylos nagrinėjime Departamente nelėmė pareiškėjos teisių pažeidimo.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos teiginiai dėl galimų procedūrinių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti Nutarimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjos skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Padvaiskas ir Ko“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.