Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei A. N. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, tačiau per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Omnitel“ ir atsakovė A. N. 2007 m. spalio 20 d. sudarė susitarimą dėl telefono Sony Ericsson W200 įsisgijimo lengvatinėmis sąlygomis prie telekomunikacinių paslaugų teikimo sutarties Nr. OM681943, pagal kurį pradinė kreditorė suteikė atsakovei 115,27 Eur nuolaidą telefono Sony Ericsson W200 įsigijimui, o atsakovė įsipareigojo naudotis teikiamomis ryšio paslaugomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo susitarimo sudarymo dienos. Tačiau atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ryšio paslaugomis naudojosi ir už jas mokėjo tik tris mėnesius, pradinis kreditorius jos abonentą išjungė 2017 m. gruodžio 27 d., todėl 115,27 Eur kainos atidėjimas atsakovei nebetaikomas ir ji liko skolinga už įsigytą telefoną 203,58 Eur. Skolos suma paskaičiuota už laikotarpį, kurį atsakovė turėjo naudotis paslaugomis ir už jas atsiskaityti, tačiau to nedarė.

2011 m. gruodžio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą Lindorff OY, Lietuvos Respublikoje veikusiai per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą veiklą Lietuvoje, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 203,58 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 50,92 Eur palūkanų, paskaičiuotų vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje, 6.261 straipsnyje, taikant nustatytą 5 procentų metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2018 m. birželio 26 d., t. y. už 1826 dienas. Taigi šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas už termino įvykdyti pradinę prievolę praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą kildina iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, t. y. 115,27 Eur nuolaida atsakovei būtų taikoma jai naudojantis paslaugomis 24 mėnesius ir už jas tinkamai atsiskaičius. Taigi tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuriai aiškinti taikytinos CK šeštos knygos XXXV skyriaus nuostatos. CK 6.716 straipsnio 1 dalis (CK redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.) numatė, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. To paties straipsnio 4 dalis numatė, jog kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsnių taisyklės. Šiuo atveju sutartis buvo sudaryta tarp paslaugų teikėjo ir fizinio asmens vartotojo, todėl šioje byloje taikytinos CK šeštos knygos nuostatos, nustatančios vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus (CK redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.). CK 6.360 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kai pirkėjas praleidžia mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustačius, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytai paslaugų teikimo sutarčiai taikytinos CK šeštos knygos nuostatos, nustatančios vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus (CK redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), bei taikytina CK 6.360 straipsnio 5 dalies nuostata, jog praleidus mokėjimo terminą, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra anksčiau nurodytų visų trijų būtinų sąlygų, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį bei skaičiuoti kompensuojamąsias palūkanas.

Pažymėtina tai, kad reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 straipsnis) pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė cesijos pagrindu įgijo teisę tik į atsakovės įsiskolinimą, Sutarties sąlygose palūkanų mokėjimas tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovės numatytas nebuvo, tad teisės į palūkanų skaičiavimą ieškovė neperėmė ir negalėjo perimti.

Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 50,92 Eur palūkanų atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. liepos 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris yra minimalus mokėtinas už ieškinio pateikimą elektroninio ryšio priemonėmis, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsakovei apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887:

203,58 Eur (du šimtus tris eurus 58 ct) skolos;5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovei pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“), paskelbiant pranešimą: „Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2018 m. rugpjūčio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-9934-1079/2018 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš atsakovės A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), priteista ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ skola, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės A. N. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas už akių jai įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose, adresu Medžiotojų g. 2A, Joniškis. Atsakovė informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.