- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 1-213-493/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00380-2006-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- T. A.
- Nukentėjusysis
- V. V., B. V., M. V.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas, Elena Gylienė
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, Vidai Butiškienei, Agnetai Liekytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam T. A., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiesiems V. V., B. V., jų ir nukentėjusiojo M. V. atstovei advokatei Elenai Gylienei, ekspertams Žydrūnui Mėgelaičiui, Sigitui Simanauskui, specialistei Liudai Blavieščiūnienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 10 klasių išsilavinimo, gyvenęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis T. A., 2006-03-18, apie 22 val. 30 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą atimti gyvybę M. V., tyčia vieną kartą įdūrė peiliu jam į galvą, tuo padarė M. V. durtinę-pjautinę žaizdą kairio smilkinio srityje su galvos smegenų pažeidimu, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir smilkinkaulio lūžiu, tačiau veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusiajam savalaikiai buvo suteikta medicinos pagalba, tuo būdu, tyčia pasikėsino nužudyti M. V..
Šiais veiksmais, T. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 1 d.
Kaltinamasis T. A. kaltu neprisipažino ir parodė, jog su M. V. ir K. K. buvo draugai, augo tame pačiame kieme, niekada tarpusavyje nekonfliktavo. 2006-03-18, būnant namuose, paskambino K. K. ir pakvietė ateiti pas M. V. į svečius išgerti. Nusipirkęs butelį degtinės, nuėjo pas M. V. į namus, kur visi kartu išgėrinėjo, juokavo ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo kilę. Po kurio laiko, paskambinęs A. V., paprašė parvežti į namus. Atvažiavus su automobiliu A. V., kartu su M. V. išėjo į kiemą, kur parūkė, pajuokavo. Sugalvojus dar važiuoti prie Rasos gimnazijos parūkyti, M. V. paprašius, nuėjęs į pastarojo namus, pažadino ten bemiegantį K. K., su kuriuo grįžo į kiemą ir susėdę į automobilį, nuvažiavo prie Rasos gimnazijos, kur pabuvo apie 10-15 min. Bevažiuojant atgal, K. K. pradėjo pasakoti apie kalėjimą, iš kurio ką tik buvo išėjęs, gyrėsi, jog ten visi jo bijojo. Pastarajam pasakė, jog nemeluotų, nes žmonės kalba, jog jis ten nebuvo toks kietas. Automobiliui sustojus prie M. V. namų, K. K. pakišo jam prie gerklės peilį. Nustūmęs peilį į šalį, išlipo iš automobilio, o K. K. išlipęs jam iš pasakos, pradėjo jį vaikytis aplink automobilį. Bebėgantį nuo K. K., jį sugriebė M. V., o pribėgęs K. K. sudavė jam į veidą. Nuo smūgio pargriuvus, K. K. jam įspyrė į koją ir į šoną. Atsistojęs, besigindamas, K. K. spyrė atgal ir pasakė, jog baigtų tas nesąmones. Tada M. V. pradėjo eiti link jo. Atsitraukęs atgal apie 5-10 metrų, paskambino draugui N. R. ir pasakė, jog jį puola. Norėjo, jog atvažiavęs N. R. būtų padėjęs jam muštis ir tuo pačiu būtų padėjęs jam išspręsti kilusį konfliktą. Šis atsakęs, jog tuojau atvažiuos. Tada pamatė, jog K. K. nubėgo į laiptinę ir iš ten gižinėjo laikydamas rankose metalinį strypą. Bežiūrint į K. K., M. V. iš priekio kaire ranka sugriebė jam už kaklo, pasikišo galvą sau po pažastimi ir pardėjo smaugti, o pribėgęs K. K. su metaliniu strypu, ranka ir dar kažkuo tai kietu, pradėjo jam daužyti per galvą. Tada išsitraukė iš kišenės savigynai turėtą peilį, jį atsilenkė ir dešine ranka iškėlęs į viršų norėjo juo pamojuoti, kad jie abu pamatytų peilį. Pamojavęs peiliu pajuto, jog jis kažkur įstrigo. Pažiūrėjęs pamatė, jog peilis yra įsmigęs M. V. galvoje. Tada išsigandęs pradėjo bėgti, tačiau kadangi K. K. jį laikė, tai išsinėręs iš striukės, nubėgo link Kalniečių poliklinikos. Iš ten paskambinęs G. R. paprašė, kad atvažiuotų jo paimti. Gal už 3-5 min. atvažiavęs G. R. ir parsivežė jį į savo butą. Buvo stipriai įsigandęs, pasakojo, jog jį puolė, todėl gynėsi. Kažkas paskambino G. R., jis išėjo, o grįžęs parsinešė jo striukę. Sakė, kad A. V. ją atvežė. Po kurio laiko atėjusi mama apvalė jam kraują. Sužalojimų žymės yra likusios ausyje, už ausies ir nugaroje. A. V. tą visą laiką, kaip jam atrodo, buvo automobilyje ir į konfliktą nesikišo. Nei tikslo, nei motyvo nužudyti M. V. neturėjo, su juo, bei su K. K. buvo geri draugai. Peiliu sužaloti M. V. taip pat nenorėjo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis T. A. savo kaltę neigia, tačiau ji pilnai įrodyta šiais įrodymais.
Nukentėjusioji B. V. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) su sūnumi M. V. ir vyru V. V.. 2006-03-18, apie 19 val., M. V. į butą atsivedė savo draugus T. A. ir K. K. ir visi trys kambaryje gėrė degtinę, bei klausėsi muzikos. Vakare, apie 20 val., M. V. ir T. A. buvo išėjo iš buto parūkyti, tačiau netrūkus sugrįžo. Ji buvo pyktelėjusi ant sūnaus, kodėl šis išeidamas nepasiėmė buto raktų, dėl ko sūnus buvo nepatenkintas ir kartus su T. A. išėjo į lauką. Po 10-15 min. grįžęs T. A. atsiprašė dėl tokio M. V. elgesio ir nuėjęs į M. V. kambarį, pažadino dėl girtumo ant grindų miegantį K. K.. Pati buvo išėjusi į kiemą pasikviesti M. V., matė jį stovintį prie namo laiptinės su A. V., bei nueinančius juos prie pastarojo automobilio. Grįžusi į butą pamatė T. A. ir T. K. jau išeidinėjančius. Po 10-15 min, išgirdo kieme, prie namo laiptinės triukšmą. Išėjusi į balkoną, pamatė A. V., M. V., K. K., T. A. šūkaujančius prie A. V. automobilio. Jokio susistumdymo tarp vaikinų nebuvo. Ji sudrausmino vaikinus dėl keliamo triukšmo. Po to, praėjus maždaug pusvalandžiui, vėl išėjo į balkoną; nes norėjo pažiūrėti, ką vaikinai veikia. Tuo metu A. V. stovėjo prie automobilio vairuotojo durelių, o M. V. su K. K. vienas šalia kito kitoje automobilio pusėje. Tuo mementu pamatė nuo automobilių stovėjimo aikštelės tvoros atbėgantį T. A., kuris prisiartinęs sudavė M. V. vieną smūgį dešine ranka į galvą. Peilio ar kitokio įrankio T. A. rankoje nepastebėjo. Iš karto po smūgio sudavimo, T. A. nubėgo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kryptimi. Pastarojo A. V. ir K. K. nesivijo. Tada M. V., apėjęs automobilį, A. V. pasakė „negaliu ištraukti“, iš ko suprato, jog sūnui kažkas atsitiko, todėl paliepė savo vyrui bėgti į kiemą, o pati iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vyras jai pasakė, jog sūnus sužalotas peiliu į galvą, o išėjusi į kiemą, pamatė sūnų gulintį automobilių stovėjimo aikštelėje ant nugaros. Iš kairės galvos pusės M. V. bėgo kraujas. Atvykę medikai išvežė jį į Klinikas.
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2006-03-18, apie 19 val., pas M. V. atėjo draugai K. K. ir T. A. ir kartu su sūnumi kambaryje gėrė atsineštą pusės litro talpos butelį degtinės. Apie 21:30-22 val., M. V. ir T. A. išėjo į kiemą parūkyti, o K. K. liko miegoti kambaryje ant grindų. Netrukus, grįžęs T. A., K. K. išsivedė iš buto. Tą vakarą K. K. buvo daugiau apsvaigęs nuo alkoholio, M. V. ir T. A. atrodė apsvaigę mažiau. Vienu metu, nešdamas šiukšles į konteinerį matė visus tris lauke besišnekučiuojančius, jokio konflikto nebuvo. Praėjus kuriam laikui nuo vaikinų išėjimo iš buto, žmona B. V. pasakė, kad kieme vyksta muštynės, prašė išeiti pažiūrėti. Skubiai išbėgęs į kiemą, rado sūnų kniūbsčią gulintį ant žemės, o kairėje galvos pusėje, smilkinio srityje, buvo įsmeigtas peilis, žaizda kraujavo. Tuo metu M. V. buvo sąmoningas, prašė ištraukti iš žaizdos peilį. Ištraukęs sulenkiamą peilį, jį numetė netoliese. Netrukus po peilio ištraukimo, sūnus prarado sąmonę. Tuo metu šalia M. V. buvo K. K. ir A. V.. Paklaustas dėl M. V. sužalojimo aplinkybių, K. K. atsakė, kad nieko nežino. Netrukus atvykę medikai išvežė M. V. į Klinikas, į kurias savo automobiliu jį nuvežė A. V.. Iš karto po įvykio žmona jam sakė, kad būdama balkone pati matė, kad M. V. sužalojo T. A..
Liudytojas A. Š. parodė, jog dirbdamas Žaliakalnio PK KPS tyrėju, 2006-03-20, 2006-03-23, 2006-06-28 liudytoju apklausė K. K. ir jis apklausų metu parodė, jog 2006-03-18, apie 16 val., namo kieme susitiko su M. V. ir abu nusprendę išgerti alkoholio, nusipirko vieną litrą degtinės. Begeriant degtinę M. V. tėvų bute, maždaug po dviejų valandų, M. V. paskambinęs pasikvietė T. A., su kuriuo susitiko prie Kauno Rasos gimnazijos. Po to palydėjo T. A. iki namų, kur šis persirengė drabužius ir pasiėmė degtinės butelį. Parduotuvėje dar nusipirkę alaus ir apelsinų, nuėjo į M. V. tėvų butą, kur toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Nuo išgerto alkoholio buvo stipriai apsvaigęs, pamena, kad kažkuriuo metu jis išėjo į namo kiemą, kur tarp jo ir T. A., dėl kažkokių priežasčių, įvyko žodinis konfliktas. Iki to laiko jokių konfliktų su T. A. nebuvo turėjęs. Ar konflikte dalyvavo M. V., neprisimena. Jis ir T. A. kieme apsistumdė, po ko nubėgęs į namo laiptinę, iš turėklų išsilaužė metalinį strypą, sugrįžo į kiemą, kur T. A. jau nebuvo. Pamatė M. galvoje įsmegtą peilį. Pagalvojo, jog tai galėjo padaryti T. A., nes jam nubėgus į laiptinę, kieme buvo likę tik juodu. Tada M. paprašė ištraukti jam iš galvos peilį. Tik po įvykio automobiliu atvyko A. V. ir priėjęs prie jų, taip pat bandė ištraukti peilį, tačiau nepavyko. Netrukus į kiemą atbėgo M. V. tėvas, kuris ištraukė iš smilkinio peilį. Vėliau, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, pastebėjo, kad jam pačiam padaryta durtinė žaizda sėdmenyse. Mano, kad konflikto metu jį sužalojo T. A.. Taip pat liudytojas A. Š. patvirtino, jog 2006-03-20 liudytoju apklausė A. V.. Apklauso protokolą surašė iš jo parodymų, jokio spaudimo jam nedarė, pastarasis, perskaitęs protokolą, jį pasirašė.
Liudytoja A. G. parodė, jog dirbindama policijoje smurtinių nusikaltimų skyriuje tyrėja 2007-08-14 apklausė liudytoju K. K. ir jis apklausos metu parodė, jog įvykio vakarą buvo stipriai girtas ir ne viską prisimena. Pamena, jog kieme tarp jo ir T. A. kilo konfliktas ir jis, nubėgęs į namo laiptinę ir išsilaužęs iš turėklų metalinį strypą, grįžo atgal į kiemą, kur T. A. jau nebuvo. Tada prie jo priėjo M. V. ir parašė ištraukti jam iš galvos peilį. Tada pamatė M. galvoje įsmegtą peilį. Pagalvojo, jog tai galėjo padaryti T. A., nes jam nubėgus į laiptinę, kieme buvo likę tik juodu. Tik po įvykio automobiliu atvyko A. V.. 2007-08-29 vykusios apklausos metu, liudytojas K. K. parodė, jog akistatos metu išgirdęs nukentėjusiosios B. V. parodymus, prisimina, jog įvykį matė ir pats, tik dėl girtumo ar patirto streso neprisiminė kai kurių aplinkybių. Papildė, jog kieme tarp jo ir T. A. kilus konfliktui, nubėgęs į namo laiptinę ir išsilaužęs iš turėklų metalinį strypą, grįžo atgal į kiemą, kur jau stovėjo A. V. automobilis, tačiau ar A. V. buvo išlipęs iš automobilio, neprisimena. Tada jis, priėjęs prie dešinės automobilio pusės stovėjusio M. V., su juo kalbėjosi. Tuo metu pamatė nuo tvoros pusės, esančios prie automobilių stovėjimo aikštelės, atbėgantį T. A., kuris, pribėgęs prie M. V. ir pašokęs, dešine ranka smogė jam į galvą. Iš karto po to, T. A. nubėgo už devynaukščių namų. Smūgio metu daiktų T. A. rankose nepastebėjo. T. A. nubėgus pamatė, kad į M. V. galvą įsmeigtas peilis. M. V. pasakė: „pažiūrėk, ką man padarė“. M. V. apėjo automobilį ir stovėdamas kairėje automobilio pusėje paprašė, kad A. V. ištrauktų iš žaizdos peilį. tačiau A. V. ištraukti peilio nepajėgė. Tada jis ėmė šauktis pagalbos, o A. V. telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Netrukus į kiemą atbėgo M. V. tėvas. Visi trys tą vakarą buvo neblaivūs. Be to, liudytoja A. G. patvirtino, jog, ikiteisminio tyrimo metu apklausė liudytoja D. A. ir jos parodymus, be jokių interpretacijų, užrašė tik iš jos pasakojimo. Pastaroji jai nepasakojo jokių jai žinomų aplinkybių dėl M. V. sužalojimo, bei apie kruvinus drabužius.
Liudytoja E. K. parodė, jog K. K. yra jos sūnus, pastarasis šiuo metu gyvena Airijoje ir artimiausiu metu grįžti į Lietuvą neketina. Įvykio vakarą, apie 22.30 val., būdama virtuvėje, išgirdo sūnų šaukiant, jog nudūrė M.. Išbėgusi į kiemą, rado K. K. jau sėdintį policijos automobilyje, o M. V. jau buvo išvežtas. Paleidus K. K. iš sulaikymo, matė, jog jo rūbai yra kruvini. Pastarasis jai pasakojo, jog prie laiptinės T. A. pirmiausia peiliu dūrė jam, o po to M. V.. Apie turėtą strypą sūnus nieko jai nepasakojo. Peilio su savimi jis niekada nesinešiojo.
Liudytojas A. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju, tyrėjui davė neteisingus parodymus, nes po įvykio dar buvo šoke, o teisme jo duodami parodymai yra teisingi. Parodė, jog 2006-03-18 grįžus iš Vokietijos, jam paskambino draugas T. A. ir pasakęs kur randasi, paprašė parvežtų jį namo. Atvažiavus į K. K. namo kiemą, iš namo išėjo, jau būdami išgėrę, M. V., K. K. ir T. A. susėdo pas jį į automobilį. Tada visi nuvažiavo prie Rasos gimnazijos, kur berūkant, tarp T. A. ir K. K. buvo kilęs kažkoks konfliktas. Grižus automobiliu atgal į kiemą, K. K. prikišo prie T. A. kaklo kažką aštraus ir pastarasis sušuko „ką čia kiši“. Tada T. A. išlipo iš automobilio, o paskui jį išlipo M. V. su K. K.. Pastarasis su T. A. pradėjo tarpusavyje muštis, o M. V. puolė K. K. į pagalbą. Tuo metu jis pats išlipo iš automobilio ir matė, kaip T. A., atsitraukęs ėmė skambinti draugams, prašydamas pagalbos, o M. V. su K. K. nuėjo link namo laiptinės. T. A. einat link automobilio, pastarieji abu grįžo ir nusivijo T. A.. Po kelių minučių pamatė ateinantį apsiverkusį K. K. ir su įsmigusiu peiliu galvoje M. V.. Pastarasis jo parašė ištraukti iš galvos peilį, tačiau jis to nepajėgė padaryti. Po to atėjo M. tėtis ir ištraukė peilį. K. K. rankose likusią T. A. striukę pastarasis įmetė į jo automobilį. Striukę jis nuvežęs gražino.
Liudytojas N. R. parodė, kad T. A. pažįsta jau senai. Įvykio vakarą, būnant namuose, paskambino T. A. ir paprašė gelbėti, nes jį puola M. ir K. ir jis randasi pas M. kieme. Tada, sėdęs į savo automobilį, nuvažiavo nurodytu adresų, kur kieme pamatė stovinčius policijos ir greitosios medicinos pagalbos automobilius. Kadangi prieiti prie greitosios pagalbos automobilio jam neleido policija, todėl, pabuvęs apie valandą laiko, išvažiavo. Vėliau iš draugų sužinojo, jog sužalotas buvo M. V.. Pastarasis ir K. K. yra žymiai stambesni už T. A..
Liudytoja D. A. parodė, jog T. A. yra jos sūnus ir iki 2006 metų gyveno su juo adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio naktį ją pažadino atvykęs policijos pareigūnas, kuris klausė, kur yra sūnus. Kadangi jo namuose nebuvo, tai tą pačią naktį, paskambinusi jo draugams ir pažįstamiems, sūnų susirado pas pusbrolį G. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo parsivežęs jį į namus. Rado sūnų sužalotą, rankos ir veidas buvo sutinę ir kruvini, dešinė ausis plėšta, dešinėje pusėje buvo kraujuojanti žaizda. Striukė ir marškinėliai buvo ištepti krauju. Drabužiai buvo sugadinti, tai yra buvo suplėšyti marškinėliai ir striukė. Striukės nugaros gabalas buvo įplėštas, taip pat buvo suplėšyti ir marškinėliai. Kadangi žaizdos nebuvo gilios, tai med. pagalbos nekvietė. Iš jo jautėsi alkoholio kvapas, tačiau girtas nebuvo. Jį apipraususi, grįžo į namus, iš kur paėmė kitus drabužius ir jais sūnų perrengė. Jau tapo žinoma, jog įvyko konfliktas ir daugiau nieko. Manė, jog sūnus eis į policiją. Patvirtina, jog buvo daroma jos bute krata ir buvo ieškoma sūnaus drabužių. Kad sūnus su savimi nešiotųsi peilį, nėra mačiusi. M. V. pažinojo, sūnus su juo buvo draugai ir ne kartą vienas pas kitą lankėsi namuose.
Liudytojas G. R. parodė, jog yra T. A. pusbrolis ir įvykio vakarą pastarasis jam paskambinęs pasakė, jog buvo užpultas ir šiuo metu randasi prie Kalniečių poliklinikos. Atvažiavęs į nurodytą vietą, rado sužalotą ir kruviną T. A.. Jo rankos buvo sudaužytos lazda ar strypu, ausis nuplėšta, veido srityje prie ausies buvo žaizda. Įsisodinęs pastarąjį į automobilį, parsivežė į namus. Po to paskambino T. A. motinai, kuri atėjusi pas jį į namus, pastarąjį aptvarkė, o atvažiavęs A. V., padavė T. A. mėlynos spalvos „Adidas“ su juostelėmis striukę, kuri buvo kruvina ir suplėšyta nugaros pusėje. Minėta striukė buvo likusi pas jį namuose, tačiau atliekant remontą, kažkur dingo. T. sakė, kad jį užpuolė, kad susiginčijo su savo draugais K. ir dar vienu. Sakė, jog turėjo peilį ir juo besigindamas mojavo. Buvo matęs T. A. draugus, kurie buvo už jį ženkliai stambesni. Anksti ryte T. A. kažkur iš jo buto išėjo.
Liudytoja N. D. parodė, jog 2006 metais gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2006 m. kovo mėnesį, gal 15 ar 18 dienomis, apie 21.00-22.00 val., išgirdo iš kiemo sklindantį didelį triukšmą ir girdėjo, jog prie laiptinės rūsio durų keletas vyrų garsiai barėsi, bei tarpusavyje mušėsi. Pačių muštynių nematė, tačiau pagalvojusi, jog jaunuoliai gali išdaužyti jos buto langą, paskambino į policiją. Į kiemą išėjo tik išgirdusi greitosios pagalbos automobilio sirenos garsus, matė kieme stovinčius jaunuolius.
Liudytojas R. K. parodė, jog dirbant smurtinių tyrimo skyriuje tyrėju, 2006-03-19 apklausė liudytoja B. V. ir, iš jos pasakojimo, surašė apklausos protokolą. Paties įvykio aplinkybių, dėl ko vyko apklausa, neprisimena.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant asfaltuotos kelio dangos buvo rasta raudonos spalvos skysčio dėmė; šalia tos vietos rasta mobilaus ryšio klaviatūra ir dangtelis; prie namo kampo ant grindinio rastas sulenkiamas peilis su raudonos spalvos dėmėmis; iš įvykio vietos paimti minėti daiktai ir objektai, taip pat kvapo pėdsakas nuo peilio ir foninis kvapų pavyzdys. (T. 1, b.l. 15-19)
Automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad ant automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio sparno ir ant kairės pusės durelių rastos raudonos spalvos dėmės, kurių pavyzdžiai paimti ant vatos tampono; ant dviejų vatos tamponų paimti kontroliniai mėginiai. (T. 1, b.l. 20-23)
2006-03-19 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad Kauno apsk. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK VP Žaliakalnio PN tyrėjas iš VšĮ KMUK paėmė M. V. drabužius: juodos spalvos striukę, pilkos spalvos marškinėlius, juodos spalvos golfą, šviesios spalvos sportines kelnes, melsvos spalvos apatines kelnaites, juodos spalvos kojines, raudonos ir juodos spalvų sportinius batelius, margą geltonos, oranžinės ir violetinės spalvų rankšluostį, margą šviesiai mėlynos ir baltos spalvų pledą (užklotą). (T. 1, b.l. 63) Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad ant rankšluosčio ir apatinių kelnaičių rasta dėmių, panašių į kraują. (T. 1, b.l. 64-66)
2006-03-19 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad Kauno a. VPK KP NTT Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresn. tyrėjas iš B. V. paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele (mobilaus ryšio telefonas pateiktas be viršutinio dangtelio). (T. 1, b.l. 67) Apžiūros protokole nurodyta, kad mobilaus ryšio telefonas yra be priekinio dangtelio ir klaviatūros, ant jo korpuso yra užrašytas modelis „Nokia 6100“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini); telefone rasta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). (T. 1, b.l. 69-72)
2007-04-25 Kauno m. VPK KP Operatyvinės veiklos tarnybos rašte nurodyta, kad SIM kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), abonento numeris yra (duomenys neskelbtini). (T. 1, b.l. 92)
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1301/06(02) nurodyta, kad M. V. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairio smilkinio srityje su galvos smegenų pažeidimu, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kairio smilkinkaulio lūžiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, 2006-03-18 apie 22:30 val. Sužalojimas padarytas aštrių duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu paveikus kairio smilkinio sritį, vieno trauminio poveikio pasekoje. Dėl padaryto sužalojimo M. V. gyvybei kilo pavojus, t.y. dėl galvos smegenų pažeidimo ir kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusių galvos smegenų suspaudimą, jis yra komoje, dėl ko buvo reikalinga kaukolės atvėrimo operacija. Dėl minėtų priežasčių sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. (T. 1, b.l. 27-28)
Teismo med. ekspertas Ž. Mėgelaitis pilnai patvirtino teismo med. specialisto išvadą ir parodė, jog nukentėjusiajam padarytos žaizdos kanalo krypties nebuvo galima nustatyti, todėl negalima nustatyti ir smūgio pobūdžio. Esant tokiam sužalojimo aprašymui, nustatyti nukentėjusiojo padėtį prieš sužalojimą nėra galimybės. Turėjo būti stiprus trauminis poveikis, nes pradurti kaulą, reikalinga stipri jėga. Tokį sužalojimą vertinti kaip sunkų, galima pagal kelis punktus.
Ekspertas-psichiatras S. Simanauskas, susipažinęs su pateikta M. V. ambulatorine kortele paaiškino, jog M. V. šiuo metu mastymas yra nenuoseklus, padrikas, yra nustatytas dirglumas, neadekvatus elgesys. Jam yra nustatytos psichiatrinės diagnozės, tai yra pirmą kartą nustatytas potrauminis sindromas, o vėliau diagnozuotas organinės asmenybės sutrikimas. Pagrindinis dalykas prie šio sutrikimo psichikos prasme, yra silpnaprotystė arba dimensija. Anksčiau pacientui 3 metus buvo diagnozuotas potrauminis sindromas. Pakitimas vyksta tik diagnozės prasme, diagnozės negali išbūti tam tikrą laiką nepakitusios. Gali būti variantas, kad pacientui yra išsivysčiusi silpnaprotystė.
Specialistė L. Blavieščiūnienė parodė, jog yra gydytoja neurologė ir M. V. gydo nuo 2007 metų. Pastarasis yra po sunkios galvos traumos, negali pilnai kalbėti, bando rašyti, tačiau neišeina, sutrikusi koordinacija, po buvusios galvos traumos yra liekamieji reiškiniai, negali pilnai pasakyti ir suprasti, nevaldo dešinės rankos, nukarusi kairė pėda, dešinėje kojoje nepilnas valdymas. Vaikščioti gali, tačiau pasakyti nieko negali. Jeigu funkcijos neatsistato per 6 mėn., tai taip ir lieka. Su šia simptomatika pasveikti galimybės nėra, pacientui reikalinga nuolatinė priežiūra.
Teismo biologijos specialisto išvadoje Nr. 140-(2702)-IS1-8523 nurodyta, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2006-03-18 įvykio vietos apžiūros metu, prie namo (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas ir ant pateikto tirti mobilaus ryšio telefono dangtelio, paimto 2006-03-18 įvykio vietos apžiūros metu, prie namo (duomenys neskelbtini), rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. V. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. V. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000004 %. Ant pateiktos tirti mobilaus ryšio telefono klaviatūros, paimtos 2006-03-18 įvykio vietos apžiūros metu, prie namo (duomenys neskelbtini), nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. (T. 1, b.l. 40-42)
Teismo biologijos specialistų išvadoje Nr. 140-(4767)-IS1-8577 nurodyta, kad ant pateiktų tirti trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2006-03-18 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), yra žmogaus kraujo; ant pateiktų tirti trijų kontrolinių tamponų, paimtų 2006-03-18 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nėra. Ant pateiktų tirti trijų tamponų su nuoplovomis rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su M. V. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000004 %. (T. 1,. b.l. 49-50)
Teismo biologijos specialisto išvadoje Nr. S-S 135/07(02) nurodyta, kad ant M. V. striukės ir kelnių rastas 0(I) grupės kraujas, kuris gali priklausyti M. V.; ant M. V. golfo rastas žmogaus kraujas, kurio grupinė priklausomybė nenustatyta. (T. 1, b.l. 57-58)
Nukentėjusioji B. V. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur stovėjo A. automobilis ir vietą prie automobilio kairio šono, kur stovėjo K. K. ir greta jo M. V.. Taip pat parodė vietą, kur prie automobilio durelių stovėjo A.. Taip pat parodė vietą, kur iš automobilių stovėjimo aikštelės pusės, prie M. V. priėjo T. A. ir smogė jam į galvą (T. 2 b.l. 14-16).
Asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusioji B. V. atpažino T. A. kaip asmenį vardu T., kuris, jos nurodytomis aplinkybėmis sužalojo M. V. (T. 2, b.l. 17-18).
Akistatos su nukentėjusiąja B. V. metu, liudytojas K. K. parodė, kad jam ir T. A. stovint prie A. V. automobilio, nuo tvoros pusės atbėgęs T. A. smogė M. V. į galvos sritį, o paskui iš karto pabėgo. Tada pamatė, jog M. V. galvoje yra įsmeigtas peilis. Nukentėjusioji B. V. taip pat patvirtino mačiusi, kaip nuo tvoros pusės prie M. V. pribėgęs T. A. pašokęs kažkuo tai smogė prie automobilio kartu su K. K. stovėjusiam M. V. į galvos sritį (T. 2, b.l. 60-61).
Akistatos su nukentėjusiąja B. V. metu, liudytojas A. V. parodė, jog įvykio metu buvo automobiliu išvykęs pas draugą, tačiau jo neradęs, grįžo atgal ir kieme išlipęs iš automobilio, pamatė K. ir M., kuris priėjęs prie jo, paprašė ištraukti galvoje įsmeigtą peilį. T. A. tuo momentu kieme nebuvo (t. 2, b. l. 71-72).
Įrodymų vertinimas.
Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2006-03-18, apie 22 val. 30 min., aštrių duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, tai yra įvykio vietos apžiūros metu rastu peiliu, paveikus kairio smilkinio sritį, vieno trauminio poveikio pasekoje, M. V. buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairio smilkinio srityje su galvos smegenų pažeidimu, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kairio smilkinkaulio lūžiu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis T. A., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, dėl paties M. V. sužalojimo aplinkybių, davė prieštaringus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju ir dalyvaujant gynėjui, T. A. parodė, jog, baigus pokalbį telefonu su N. R., jį puolė K. K. ir M. V.. K. K. laikė jį už kaklo, o M. V. sudavė mažiausiai penkis smūgius į nugarą. K. K. stovėjo jam iš kairės, laikė jį už kaklo, palenkęs kūną „į priekį“. M. V. stovėjo priešais jį ir smūgius sudavė tuo pačiu metu. Grumtynių metu jis stovėjo apie 5 – 10 metrų atstumu nuo A. V. automobilio dešinio šono. Tuo metu, kai K. K. laikė jį už kaklo, jis iš kišenės išsitraukė peilį. Ketino K. K. ir M. V. pagrasinti peiliu, kad šie nuo jo pasitrauktų. Tada pakėlė dešinę ranką, kurioje laikė peilį ir peilis įsmigo į M. V. galvą. Jis išsinėrė iš striukės, kuri liko K. K. rankose ir pabėgo. Parėjęs į namus susirinko savo daiktus ir po kelių dienų išvyko į Angliją (T. 2, b.l. 110-112). Teisminio nagrinėjimo metu, T. A. šiuos savo parodymus iš dalies pakeitė teikdamas, jog paskambinus N. R. pamatė, jog K. K. nubėgo į laiptinę ir iš ten gižinėjo laikydamas rankose metalinį strypą. Bežiūrint į K. K., M. V. iš priekio kaire ranka sugriebė jam už kaklo, pasikišo galvą sau po pažastimi ir pardėjo jį smaugti, o pribėgęs K. K. su metaliniu strypu, ranka ir dar kažkuo tai kietu, pradėjo jam daužyti per galvą. Tada išsitraukė iš kišenės savigynai turėtą peilį, jį atsilenkė ir dešine ranka iškėlęs į viršų, norėjo juo pamojuoti, kad jie abu pamatytų peilį. Pamojavęs peiliu pajuto, jog jis kažkur įstrigo. Pažiūrėjęs pamatė, jog peilis yra įsmigęs M. V. galvoje. Tada išsigandęs pradėjo bėgti, tačiau, kadangi K. K. jį laikė, tai išsinėręs iš striukės, nubėgo link Kalniečių poliklinikos. Iš ten paskambinęs G. R. paprašė, kad atvažiuotų jo paimti. Gal už 3-5 min. automobiliu atvažiavo G. R. ir parsivežė jį į savo butą. Buvo stipriai įsigandęs, pasakojo, jog jį puolė, todėl gynėsi. Kažkas paskambino G. R., jis išėjo, o grįžęs parsinešė jo striukę. Sakė, kad A. V. ją atvežė. Po kurio laiko atėjusi mama apvalė jam kraują. Sužalojimų žymės yra likusios ausyje, už ausies ir nugaroje.
Iš paminėto seka, jog kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, jis juos pakeitė nenurodydamas jokių įtikinamų motyvų, todėl teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo T. A. prieštaringais parodymais vadovaujasi tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o likusius vertina kritiška, kai norą išvengti atsakomybės.
Teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamojo pateiktą versiją dėl T. A. sužalojimo aplinkybių ir dėl tolimesnės įvykio eigos bandė pagrįsti jo draugas liudytojas A. V. teigdamas, jog matė, kaip automobilyje K. K. buvo prikišęs T. A. prie kaklo kažką aštraus, o T. A. išlipus iš automobilio, paskui jį išlipo M. V. su K. K.. Pastarasis su T. A. pradėjo tarpusavyje muštis, o M. V. puolė K. K. į pagalbą. Matė, kaip T. A. atsitraukęs ėmė skambinti draugams prašydamas pagalbos, o M. V. su K. K. nuėjo link namo laiptinės. T. A. einat link automobilio, pastarieji abu grįžo ir nusivijo T. A.. Po kelių minučių pamatė ateinantį apsiverkusį K. K. ir su įsmigusiu peiliu galvoje M. V.. Pastarasis jo parašė ištraukti iš galvos peilį, tačiau jis to nepajėgė padaryti. Po to atėjo M. tėtis ir ištraukė peilį. K. K. rankose likusią T. A. striukę pastarasis įmetė į jo automobilį. Striukę jis nuvežęs gražino. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu dėl šių aplinkybių A. V. davė kitokius ir prieštaringus parodymus. Pirmiausia, apklausiamas liudytoju teigė, jog paties konflikto aplinkybių nematė, o buvo tuo metu išvykęs, o grįžęs kieme pamatė stovinčius K. ir M., kuriam į galvą buvo įsmeigtas peilis. T. A. kieme jau nebuvo. Kuomet jis buvo su M., T. ir K., tarp jų jokio konflikto nebuvo (t. 2, b. l. 68-69). Minėtas aplinkybes A. V. patvirtino ir akistatos su B. V. metu. Apklaustas papildomai liudytoju, A. V. patvirtino, jog jokio peilio pas M., T. ir K. iki įvykio nematė, o jam grįžus, pamatė prie jo priėjusio M. galvoje įsmeigtą peilį (t. 2, b. l. 70). Apklaustas dar kartą liudytoju, A. V. parodė, jog K. K., T. A., M. V. įvykio metu buvo neblaivūs, tačiau labiausiai apsvaigęs atrodė K. K.. Parodė, jog bevažiuodami automobiliu, visi trys vaikinai tik tarpusavyje ginčijosi. Pirmiausia iš automobilio išlipo T. A., o po jo išlipo K. K. ir M. V.. Tada kieme vaikinai kažką šaukė vienas kitam, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kiek suprato, žodiniame konflikte M. V. ir K. K. buvo išvien prieš T. A.. Netrukus pastebėjo, kad įvyko kažkoks susistumdymas, muštynės. Tuo metu lipo iš automobilio, todėl nematė, kas kokius veiksmus atliko. Matė, kad T. A. bėgo link devynaukščio namo, o K. K. ir M. V. bėgo šiam iš paskos. Maždaug po 3-5 minučių į kiemą sugrįžo K. K. ir M. V.. K. K. verkė, M. V. ėjo šiam iš paskos. Tada jis pamatė, kad M. V. į galvą smilkinio srityje įsmeigtas peilis. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė K. K., o jis M. V. tėvą nuvežė į Kauno klinikas. Iš ligoninės jis nuvyko į policijos komisariatą, kur buvo sulaikytas. (T. 2, b.l. 73-75). Iš paminėto seka, jog liudytojo A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu dėl konflikto automobilyje aplinkybių, jo paties buvimo įvykio vietoje, konflikto prie automobilio aplinkybių, striukės nuvežimo G. R. aplinkybių skiriasi, liudytojas juos kaitaliojo nenurodydamas jokių įtikinamų motyvų, todėl teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymais vadovaujasi tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o likusius vertina kritiškai, kaip norą padėti savo draugui T. A. išvengti atsakomybės.
Teisminio nagrinėjimo metu D. A. apklausta liudytoja parodė, jog tą pačią įvykio naktį, paskambinusi jo draugams ir pažįstamiems, sūnų susirado pas pusbrolį G. R., kuris buvo parsivežęs jį į namus. Rado sūnų sužalotą, rankos ir veidas buvo sutinę ir kruvini, dešinė ausis plėšta, dešinėje pusėje buvo kraujuojanti žaizda. Striukė ir marškinėliai buvo ištepti krauju. Drabužiai buvo sugadinti, tai yra buvo suplėšyti marškinėliai ir striukė. Striukės nugaros gabalas buvo įplėštas, taip pat įplėšti marškinėliai. Kadangi žaizdos nebuvo gilios, tai med. pagalbos nekvietė. Iš jo jautėsi alkoholio kvapas, tačiau jis nebuvo girtas. Jį apipraususi, grįžo į namus, iš kur paėmė kitus drabužius ir jais sūnų perrengė. Daugiau sūnaus teigia nemačiusi. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, pasirašytinai jai išaiškinus teises, numatytas BPK 82 str. 2 d., apklausta liudytoja, D. A. parodė, jog 2006-03-19, apie 3 val., į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie ieškojo T. A.. Kartu su pareigūnais buvo ir A. V.. Ji bandė susisiekti su T. A. telefonu, tačiau telefono aparatas buvo išjungtas. 2006-03-21, apie 16:30 val., ji sutiko T. A. išeinantį iš namų. Dėl ko yra ieškomas policijos, T. A. jai nepaaiškino. Jis buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos medžiaginę striukę, juodas kelnes, tamsius kedus, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę. (T. 2, b.l. 47-48). Apklausiama papildomai liudytoja D. A. parodė, kad savo sūnų namuose matė 2006-03-19. Pokalbio metu T. A. jai paaiškino, kad „nieko nepadarė“. Gal po poros dienų jos bute apsilankė policininkai. Jie ieškojo T. A., pakvietė ją apklausai. Kitos dienos vakare ji pastebėjo, kad bute lankėsi T. A., nes buvo atidaryta komoda, vonioje numestos jo kojinės. Kitą rytą ji rado sūnų miegantį bute. Apie porą mėnesių po įvykio T. A. ateidavo į jos butą. Jos klausinėjamas apie įvykį, T. A. pasakė, kad „jį užpuolė ir jis gynėsi“, minėjo, kad „kartu buvo K. ir M.“ (T. 2, b.l. 49-50). Iš paminėto seka, jog D. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, yra prieštaringi, teisminio nagrinėjimo metu ji savo parodymus pakeitė nenurodydama jokių įtikinamų motyvų, todėl teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, iš esmės vadovaujasi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoja, kur jai, prieš duodant parodymus, buvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 82 str. 2 d., ji jomis naudojosi, o vienu atveju ir realizavo, atsisakydama duoti parodymus (t. 2, b. b.l 52), o teisminio nagrinėjimo metu jos duotus parodymus vertina kritiškai, kaip norą padėti sūnui išvengti atsakomybės.
Gynybos iniciatyva, kad patvirtinti tik teisminio nagrinėjimo metu pateiktą kaltinamojo T. A., jo motinos D. A., kaltinamojo draugo A. V. versiją, jog įvykio metu T. A. buvo stipriai sužalotas, suplėšyti drabužiai, bei A. V. atvežė kaltinamojo striukę, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytoju G. R., kuris ir patvirtino aplinkybes, neva tai parsivežė sužalotą T. A. į namus, kurio žaizdas sutvarkė atėjusi pastarojo motina, o suplėšytą striukę atvežė A. V., tačiau tokie liudytojo G. R. parodymai nesutampa su kaltinamojo T. A., liudytojų D. A., A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais šioje dalyje parodymais, kuriais teismas, kaip jau minėta, vadovaujasi nustatydamas veikos padarymo aplinkybes, todėl teismas juos vertina kritiškai, kaip norą savo pusbroliui T. A. padėti išvengti atsakomybės.
Tuo tarpu nukentėjusioji B. V. nuosekliai tvirtina, jog matė, kaip K. K. ir M. V. stovint prie automobilio, nuo tvoros pusės atbėgęs T. A. dešine ranka sudavė smūgį jam į galvą, po to sužinojo, jog tokiu būdu T. A. įsmeigė peilį M. V. į galvą. Minėtas aplinkybes B. V. nurodžius akistatos su K. K. metu, K. K. taip pat akistatos metu ir apklausiamas liudytoju patvirtino, jog matė, kaip pribėgęs prie stovinčio M. V., T. A. smogė, kaip vėliau suprato, peiliu jam į galvą. Savo parodymus B. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusysis V. V. taip pat patvirtino, jog žmona B. V. iš karto po įvykio jam sakiusi, jog iš buto balkono mačiusi, jog sūnų sužalojo T. A.. Teismas nenustato jokių priežasčių, dėl kurių B. V. turėtų pagrindą apkalbėti T. A. savo sūnaus sužalojimu. Jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti kaltinamojo prieštaringi parodymai, jog jis nukentėjusįjį netyčia peiliu sužalojo besigindamas nuo jo ir K. K. smurto, pamojuodamas į viršų iškeltu peiliu, nes eksperto tvirtinimu, smūgis peiliu M. V. į galvą turėjo būti stiprus, kas pilnai atitinka B. V. parodymus, jog T. A. pribėgęs prie stovinčio M. V. smogė jam peiliu į smilkinį, kurio iš pastarojo galvos pirmiausia nesugebėjo ištraukti net A. V.. Kaltinamasis T. A. pripažįsta, jog pas nukentėjusįjį M. V. bute gėrė degtinę, tačiau neigia buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, kas kaltinime jam ir nėra inkriminuojama, jog jis veiką būtų įvykdęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, tačiau nukentėjusieji B. V., V. V., liudytojas A. V. patvirtino, jog jie visi trys buvo neblaivūs, tik K. K. atrodė girtesnis. Tai, jog kieme iki įvykio neblaivūs T. A., K. K., M. V. konfliktavo ir triukšmavo, o konfliktui toliau eskaluoti, A. A. kvietėsi M. R., to neginčija ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai A. G. ir K. K., be to, tai patvirtina ir nukentėjusioji B. V., liudytoja N. D., bei liudytojas T. B., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu (t. 2, b. l. 43). Tačiau, kaip jau nustatyta, smūgio peiliu sudavimo momentu, T. A. nebuvo būtinosios ginties situacijoje ir jam nebuvo jokio būtinumo gintis. Šio atveju, visiškai neturi reikšmės, kokio ūgio ar svorio buvo visi trys konflikte dalyvavę asmenys.
Kaltinamasis teigia, jog tikslo nužudyti M. V. jis neturėjo, juodu nuo vaikystės buvo draugai, nėra anksčiau tarpusavyje konfliktavę, tačiau pribėgęs prie stovinčio M. V. ir smogdamas stiprų smūgį peiliu jam į smilkinį, T. A. numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį ir to siekė, tačiau veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusiajam, kurio gyvybei buvo iškilęs pavojus, savalaikiai buvo suteikta medicinos pagalba, todėl pasikėsino tyčia nužudyti M. V. staigiosios tiesioginės tyčios būdu.
Atsižvelgiant į išdėstytą neginčijamai nustatyta, jog T. A. turėdamas tikslą atimti gyvybę M. V., tyčia vieną kartą įdūrė peiliu jam į galvą, tuo padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairio smilkinio srityje su galvos smegenų pažeidimu, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir smilkinkaulio lūžiu, tačiau veiklos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusiajam savalaikiai buvo suteikta medicinos pagalba, tuo būdu pasikėsino nužudyti M. V., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. (2000-09-26 įst. red. Nr. VIII-1968).
Kaltinamojo T. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog atlygino nukentėjusiesiems dalį padarytos turtinės žalos.
Civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 13133,46 litų sumai už M. V. gydymą yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (T. 1, b.l. 182-183, 190).
Nukentėjusiojo M. V. atstovė advokatė Elena Gylienė, nukentėjusieji B. V., V. V. prašo priteisti iš kaltinamojo T. A. M. V. 200000 litų neturtinės žalos, 30.665 litus turtinės žalos atlyginimo, B. V. 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo, V. V. 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir B. V. 2000 litų proceso išlaidų už atstovavimą teisme (t. 3, b. l. 104-127, 176-210, t. 4, b. l. 52-53, 61-62).
Nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų, M. V. iki 2049-07-11 neteko 80 % darbingumo, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, pasveikimas neprognozuojamas ir jam, nuo pat 2006 metų, reikalingas gydymas ir pastovi priežiūra. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog, pagal pateiktus kvitus, už vaistus sumokėta 1350 litų. Be to, pagal pateiktus dokumentus, už laikotarpį nuo 2006-10-01 iki 2013-10-31, už logopedo paslaugas sumokėta 15.325 litai, už mankštas baseine, karštą parafiną dešinei rankai šildyti, dešinės rankos masažus, dešinės kojos masažus, mankštas kinezaterapijos salėje, vaistus, skirtus smegenų veiklai ir kraujotakai stiprinti, nuo 2006-10-01 iki 2013-10-31, sumokėta 13.900 litų. Dėl paminėto, pareikštas civilinis ieškinys sumoje 30665 litų turtinės žalos atlyginimo, yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Tačiau B. V. teigimu, 2010 metais atėjusi D. A., per tris kartus, jai sumokėjo 750 litų gydymo išlaidų, todėl ši piniginė suma išminusuotina.
BPK 106 str. 2 d. pagrindu, iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos susijusios su advokato paslaugų apmokėjimu - 2000 litų.
LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.
Nustatyta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis M. V. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, o jo tėvai B. V. ir V. V. dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, todėl jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatyta, jog, dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis M. V., būdamas jauno amžiaus ir darbingas, tapo neįgalus, jam reikalinga priežiūra ir slauga, nuolatinis gydymas, jį nuolatos prižiūri, slaugo ir rūpinasi abu tėvai, pasveikimas neprognozuojamas, veika padaryta tiesioginės tyčios forma, kaltinamasis jokio turto ir pajamų neturi, tačiau darbingas, todėl atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, M. V. priteistina 100000 litų, o B. V. ir V. V. po 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Skiriant bausmę T. A., teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – nusikalstama veika priskirta labai sunkių smurtinių nusikaltimų kategorijai, į jo asmenybę – praeityje neteistas, veika padaryta tiesioginės tyčios forma ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į veikos pasekmes – nukentėjusiajam netekus 80 procentų darbingumo, jos neatstatomos, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priežastis, todėl jam, BK 54 str. 1 d. 2 d., 61 str., pagrindais, skirtina bausmė, švelnesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir nubausti 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
LR BK 66 str. pagrindu, į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikymą ir suėmimą nuo 2013-01-10 iki 2013-12-23.
Priteisti iš T. A. M. V. - 100000 litų neturtinės ir 29915 litų turtinės žalos atlyginimo, V. V. - 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo, B. V. – 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 litų proceso išlaidų.
Priteisti iš T. A. Valstybinėms ligonių kasoms prie SAM - 13133 litus 46 centus gydymo išlaidų.
Daiktinius įrodymus: peilį, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6100“ be dangtelio ir klaviatūros, mobilaus ryšio telefono dangtelį ir klaviatūrą, tris tamponus su nuoplovomis, paimtomis iš įvykio vietos ir nuo automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tris tamponus su kontroliniais nuoplovų pavyzdžiais, keturis lyginamuosius pavyzdžius biologiniam tyrimui, M. V. striukę, marškinėlius, golfą, kelnes, M. V. lyginamuosius pavyzdžius biologiniam tyrimui, M. V. sportinius batelius, kojines ir kelnaites, rankšluostį, pledą, 2 stiklainiai su kvapų pėdsakais – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.