Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-19 · Byla Nr. 2KT-40/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-19
Bylos Nr.
2KT-40/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities centriniam
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2KT-40/2008
Procesinio sprendimo kategorija 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo pirmininko A. Šumsko 2008 m. birželio 12 d. nutartimi dėl pareiškėjo A. B. ieškinio, pareikšto atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities centriniam paštui dėl sistemingo įrodymų ir faksų klastojimo ir panaudojimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-688-56/2008 pripažinimo ir žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. birželio 13 d. buvo gauta Vilniaus apygardos teismo pirmininko A. Šumsko 2008 m. birželio 12 d. nutartis, kurioje CPK 35 straipsnio ketvirtosios dalies pagrindu prašoma spręsti klausimą dėl pareiškėjo A. B. ieškinio, pareikšto atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities centriniam paštui dėl sistemingo įrodymų ir faksų klastojimo ir panaudojimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-688-56/2008 pripažinimo ir žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Nuo šio ieškinio nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi nusišalino jį nagrinėti paskirtas teisėjas M. Greičius, motyvuodamas tuo, kad ieškinyje vienu iš atsakovų nurodytas Vilniaus apygardos teismas, dėl ko gali kilti abejonių dėl teisėjo šališkumo (CPK 66 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys perduotinas nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 35 straipsnio ketvirtoji dalis, kurioje numatyta, kad jeigu kaip byloje dalyvaujantis asmuo yra teisėjas, o byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), sutuoktinis (sugyventinis), aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, yra imperatyvaus pobūdžio proceso teisės norma, kuria siekiama pašalinti abejones teismo nešalimumu ir objektyvumu bei įgyvendinti principą nemo est iudex in causa sua. Tačiau nurodytoje normoje nustatytos sąlygos, kurioms esant byla perduodama iš vieno teismo kitam teismui, negali būti aiškinamos pernelyg plečiamai, o turi būti analizuojamos kartu su faktinėmis aplinkybėmis. Beje, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad nors CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas bylos perdavimas, kai dalyvaujantis byloje asmuo, jo artimieji giminaičiai arba sutuoktinis (sugyventinis) bylą nagrinėjančiame teisme dirba teisėjais, tačiau atsižvelgiant į šios normos paskirtį pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) ji taikytina ir tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo, jo artimieji giminaičiai arba sutuoktinis (sugyventinis) bylą nagrinėjančiame teisme dirba kitose pareigose ir yra (gali būti) tarnybiniais ryšiais susiję su bylą nagrinėjančiais teisėjais.

Vadovaujantis CPK 3 straipsnio pirmąja dalimi, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Todėl kiekviena įstatymo norma turi būti aiškinama ne tik lingvistiškai, tačiau atsižvelgiant į jos paskirtį, tikslus, taip pat sisteminius ryšius su kitomis teisės normomis. Procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise kreiptis į teismą, kuri garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, turi būti naudojamasi ne pagal asmens pageidavimus, o pagal teisės normų tikslinę paskirtį, atsižvelgiant į tuos tikslus, kurių siekiama jų įtvirtinimu. Naudojimasis jomis negali tapti piktnaudžiavimo, nesąžiningo veikimo įrankiu.

Įstatymo nustatyta tvarka spręsdamas civilinių bylų perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui klausimus Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Be to, CK 6. 271 straipsnyje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių anksčiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Todėl ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas atitinkamas teisėjas, teismas, padavimas, tokiu būdu dirbtinai sudarant pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Taigi ne visuomet ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas atitinkamas teisėjas arba teismas, padavimas sudaro pagrindą spręsti jo perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimą pagal CPK 35 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas.

Tačiau kaip matyti iš pareiškėjo A. B. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities centriniam paštui turinio, jis yra pareikštas dėl sistemingo įrodymų ir faksų klastojimo bei panaudojimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-688-56/2008 pripažinimo ir šiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl šios bylos nagrinėjimo teisme metu tektų vertinti ir pasisakyti dėl atitinkamo Vilniaus apygardos teismo teisėjo (teisėjų) ar valstybės tarnautojų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai yra nurodytas atsakovu. Tie asmenys, su kurių tyčiniais veiksmais yra siejamas žalos pareiškėjui atsiradimas, ieškinyje turi būti nurodomi trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei siekiant pašalinti bet kokias abejones Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu, pareiškėjo ieškinys perduotinas nagrinėti kitam teismui – Panevėžio apygardos teismui (CPK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja ir ketvirtąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Pareiškėjo A. B. ieškinį, pareikštą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities centriniam paštui dėl sistemingo įrodymų ir faksų klastojimo ir panaudojimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-688-56/2008 pripažinimo ir žalos atlyginimo, perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas