- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-1159-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01367-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemė tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Sodininkų bendrija „Bebrynė“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo V. K. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo pakeitimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemė tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Sodininkų bendrija „Bebrynė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą V. K. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo pastatą bei sutvarkyti statybvietę; 2) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo pastatą ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį ir įpareigojo atsakovą V. K. savo lėšomis per 6 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo pastatą bei sutvarkyti statybvietę arba sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti; nustatė, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo pastatą bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas, atsakovui V. K. nustatytą 6 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti arba sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti pratęsiant iki 12 mėnesių; kita sprendimo dalis palikta nepakeista.
4. 2018 m. balandžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo pakeitimo, kuriuo atsakovas prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatytą sprendimo vykdymo terminą ir pratęsti jį papildomai 12 mėnesių.
Šalies argumentai
5. Prašyme nurodė, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų įteisintas statinys, tačiau tik dėl valstybinių institucijų delsimo nepavyko iki šiol įregistruoti statinio. 2017 m. liepos 19 d. sodininkų bendrija „Bebrynė“ pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau – Tarnyba) dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija), kadastro duomenų bylų tikrinimo ir derinimo. 2017 m. rugsėjo 20 d. Tarnyba pateikė atsakymą Nr. 48SD-11337-(14.48.136E.), kuriuo įpareigojo pateikti papildomus dokumentus tam, jog Bendrija galėtų pirkti ar nuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje. 2017 m. gruodžio 29 d. Tarnybai buvo pateiktas prašymas leisti įsigyti naujai suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatytas pareiškėjo pastatas. Sodininkų bendrija „Bebrynė“ prašymą pateikė dar 2017 m. gruodžio 29 d., tačiau atsakymas nėra gautas, nors po prašymo pateikimo praėjo daugiau kaip 60 darbo dienų. Dėl Tarnybos delsimo priimti reikalingus sprendimus, nėra pradėta procedūra – žemės sklypo pardavimas, kuriai pasibaigus atsiras teisinis pagrindas įregistruoti atsakovas nuosavybės teise priklausantį statinį.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad, teismui patenkinus atsakovo prašymą, būtų sudaryta galimybė nepagrįstai vilkinti teismo sprendimo vykdymą, todėl prašo atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato, jog sodininkų bendrijoms valstybinė žemė mėgėjų sodo teritorijoje gali būti parduodama tik įgyvendinant konkrečius tikslus – bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Atsakovo nurodyti argumentai, kad sodininkų bendrijos „Bebrynė“ 2017-12-29 prašymas nėra išnagrinėtas, nėra pagrindas sprendimo vykdymo pakeitimui. Atsakovas per 12 mėnesių terminą neatliko jokių veiksmų ir nepašalino savavališkos statybos padarinių. Atsakovas turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai, savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą arba labai ilgą laiką.
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog atsakovo prašymas užvilkintų teismo sprendimo vykdymą, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas per 12 mėnesių terminą neatliko jokių veiksmų, nepašalino savavališkos statybos padarinių. Atsakovas yra neteisus, nes teismo sprendimas įsigaliojo 2017 m. balandžio 6 d. ir jis privalėjo elgtis sąžiningai, apdairiai, rūpestingai, t. y. pašalinti savavališką statybą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jis privalo būti vykdomas geruoju arba priverstinai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo pakeitimo netenkino. Nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki; kad jis dėjo visas pastangas įvykdyti teismo sprendimą per jame nustatytą terminą, ar kad yra realios galimybės įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo termino. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2018 m. kovo mėn. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ į 2017-12-29 sodininkų bendrijos „Bebrynė“ prašymą dėl valstybinės žemės sklypo (398 kv.m.), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Bebrynė“, išsipirkimo atsakė, jog valstybinės žemės sklypo (389 kv. m.) pardavimo klausimas galės būti sprendžiamas tik tada, kai bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Byloje nėra duomenų, jog atsakymas buvo skundžiamas LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau 2018 m. lapkričio 7 d. sodininkų bendrija „Bebrynė“ vėl pateikė analogišką prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k., sodininkų bendrijoje „Bebrynė“, išpirkimo, kuris buvo paliktas nenagrinėtas. Minėtas atsakymas buvo apskųstas Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, tačiau reikalavimas nebuvo tenkintas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, jog minėtas sprendimas neparduoti naujai suformuoto valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k., sodininkų bendrijoje „Bebrynė“, buvo skundžiamas tiesiogiai teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
9. Teismas vertino, kad per nustatytą 12 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties priėmimo, atsakovas neatliko jokių veiksmų, išskyrus sodininkų bendrijos „Bebrynė“ pateiktus du analogiškus prašymus Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui, į kuriuos buvo atsakyta neigiamai, o sprendimas neparduoti naujai suformuoto valstybinės žemės sklypo, nebuvo skundžiamas teismui. Faktinės aplinkybės patvirtina ne tarnybos delsimą priimti reikalingus sprendimus, o paties atsakovo nesąžiningumą, nes atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kokias jis dėjo pastangas įvykdyti teismo sprendimą per jame nustatytą terminą.
10. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2018 m. lapkričio 21 d. rašte „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pažymėjo, jog žemės sklypo plane yra pažymėtas savavališkai pastatytas pastatas, kuris patenka į miško žemę, o miško žemėje pagal imperatyvias Miškų įstatymo nuostatas yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba, todėl sodo pastato statyba, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra negalima. Ši aplinkybė sukelia abejones, kad teismo sprendimo įvykdymas realiai yra įmanomas, net ir patenkinus atsakovo prašymą.
11. Teismas konstatavo, kad jau nuo 2014 m. atsakovas žinojo, jog statinys yra be statybą leidžiančių dokumentų, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kokie konkretūs darbai buvo atlikti dar nuo 2014 m., kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
12. Atsakovas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovas yra sodininkų bendrijos „Bebrynė“ narys, tačiau sodininkų bendrijos narys neturi teisės veikti sodininkų bendrijos vardu, taip pat negali atstovauti sodininkų bendrijai teismuose ar kitose instancijose, bendrijos narių teisės ir pareigos yra aiškiai apibrėžtos įstatyme ir nenumato nariui teisės veikti bendrijos vardu savo tikslais. Dėl nurodytos priežasties atsakovo galimybė sutvarkyti savavališkos statybos dokumentaciją yra ribota, kadangi pats atsakovas be bendrijos veiksmų negali gauti reikiamų dokumentų bei leidimų. Atsakovas ėmėsi veiksmų statybos dokumentacijai sutvarkyti – kreipėsi į sodininkų bendriją dėl žemės įsigijimo ir sodininkų bendrija inicijavo šį procesą. Nacionalinė žemės tarnyba delsia duoti sutikimą žemės sklypo įsigijimui.
12.2. Valstybinės žemės sklypo formavimo procesas sustojo dėl iškilusio ginčo, ar valstybinė žemė tikrai priskirtina miško žemei. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vertinimu valstybinė žemė yra miško žemėje, tuo tarpu miškotvarkos specialistų nuomone, valstybinė žemė yra šalia miško ir miškas toje vietoje neauga. Atsakovas kreipėsi į kelis specialistus pagalbos bei konsultacijos, tačiau procesas taip pat nepriklauso nuo atsakovo valios ir pastangų.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo prašyme nėra nurodyta nei viena objektyvi aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą teismui atidėti teismo sprendimo vykdymą, t. y. kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki; kad jis dėjo visas pastangas įvykdyti teismo sprendimą per jame nustatytą terminą, ar kad yra realios galimybės įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo termino.
13.2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovui jau suteikė 12 mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemės (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo pastatą bei sutvarkyti statybvietę arba sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti. Tai reiškia, kad iš viso atsakovas turėjo 12 mėnesių terminą teismo sprendimui įvykdyti. Įvertinus atsakovo prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus, elgesį teisminio proceso metu, posėdžių metu teiktus paaiškinimus ir dokumentus, atskirajame skunde dėstomus teiginius, darytina tik vienintelė išvada – jokie realūs teismo sprendimo vykdymo ir savavališkos statybos įteisinimo veiksmai per visą Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytą laikotarpį ir šiam pasibaigus nebuvo atlikti.
13.3. Teismo sprendimas nuo jo įsiteisėjimo yra nevykdomas daugiau kaip 2 metus. O įvertinus tai, kad pirmą kartą apeliantui pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius buvo nustatyta dar 2014 m. birželio 20 d. surašytu privalomuoju nurodymu Nr. PRN-00-140620-00108, kuriuo nurodyta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 20 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, matyti, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas tęsiasi daugiau kaip 4 metai. Toks savavališkos statybos padarinių šalinimo laikotarpis nepateisinamai ilgas.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo atsakovo prašymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
14.2. Atsakovo prašymo patenkinimas nepagrįstai užvilkintų teismo sprendimo įvykdymą.
Atskirasis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
16. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
17. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/pakeitimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/pakeitimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus/pakeitus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui V. K. ir jo žmonai V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini).
19. 2014 m. birželio 20 d. atsakovui surašytas Savavališkos statybos protokolas Nr. SSA-00-140620-00106, kuriuo konstatuota, kad atsakovas šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės plotą aptvėrė vielos tinklo tvora ir jame pastatė sodo pastatą.
20. 2014 m. birželio 20 d. atsakovui buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-140620-00108, kuriuo atsakovui nurodyta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 20 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.
21. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipusis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį ir įpareigojo atsakovą V. K. savo lėšomis per 6 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo pastatą bei sutvarkyti statybvietę arba sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti; nustatė, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo pastatą bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
22. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas atsakovui V. K. nustatytą 6 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti arba sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti pailginant iki 12 mėnesių; kita sprendimo dalis palikta nepakeista.
23. 2017 m. gruodžio 29 d. Sodininkų bendrija „Bebrynė“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių, prašydama leisti išsipirkti naujai suformuotą žemės sklypą, kad. Nr. 424/0504, plotas 398 kv. m.
24. 2018 m. kovo 23 d. prašymu suteikti informaciją atsakovo atstovė advokatė I. B. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių ir paprašė suteikti informaciją apie tai, ar yra išnagrinėtas Sodininkų bendrijos „Bebrynė“ 2017 m. gruodžio 29 d. prašymas; kokie yra žemės sklypo pardavimo Sodininkų bendrijai „Bebrybė“ sandorio sudarymo terminai.
25. 2018 m. kovo 27 d. el. paštu siųstu pranešimu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius kreipėsi į atsakovo atstovę ir nurodė, kad atsakovo atstovės prašymas buvo užregistruotas 2018 m. kovo 27 d.
26. 2018 m. balandžio 4 d. atsakymu Nr. 48SD -(14.48.136E.) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs sodininkų bendrijos 2017 m. gruodžio 29 d. prašymą, konstatavo, kad valstybinės žemės sklypo (398 kv. m) pardavimo klausimas galės būti sprendžiamas tik tada, kai bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Nurodė, kad atsakovo savavališkai pastatytas pastatas patenka į miško žemę, o miško žemėje pagal imperatyvias Miškų įstatymo nuostatas yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba, todėl sodo pastato statyba, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negalės būti įteisinta; žemės sklypai ar jų dalys negali būti išnuomojami, parduodami ar kitaip perleidžiami pavieniams sodininkų bendrijos nariams ar kitiems asmenims, nes perleidus žemės sklypus nors ir nepakeitus jų naudojimo paskirties ir/ar būdo jie faktiškai nebūtų naudojami bendriems poreikiams tenkinti ir tai įrodytų, kad jie buvo reikalingi ne bendriems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka
27. 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 48SD-12519-(14.48.136E) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius kreipėsi į Sodininkų bendriją „Bebrynė“ ir nurodė, kad Sodininkų bendrija „Bebrynė“ 2018 m. balandžio 3 d. kreipėsi su tokiu pačiu prašymu, į kurį sodininkų bendrijai buvo išsamiai atsakyta; kadangi sodininkų bendrija nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, sodininkų bendrijos 2018 m. lapkričio 8 d. prašymas paliktas nenagrinėtu; nurodė, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
28. Sodininkų bendrijai pateikus skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 48SD-12519-(14.48.136E), Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. sausio 21 d. sprendimu nusprendė netenkinti sodininkų bendrijos skundo.
29. Atsakovo manymu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovui galimybė sutvarkyti savavališkos statybos dokumentaciją yra ribota, kadangi pats atsakovas be bendrijos veiksmų negali gauti reikiamų dokumentų bei leidimų; atsakovas ėmėsi veiksmų statybos dokumentacijai sutvarkyti – kreipėsi į sodininkų bendriją dėl žemės įsigijimo ir sodininkų bendrija inicijavo šį procesą, tačiau dokumentacija nėra sutvarkyta dėl nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. negavus Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo leisti išsipirkti naujai suformuotą žemės sklypą, kad. Nr. 424/0504, plotas 398 kv. m. Nacionalinė žemės tarnyba delsia duoti sutikimą žemės sklypo įsigijimui.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimais pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes buvo konstatuotas sodininkų bendrijos prašymų dėl žemės sklypo įsigijimo patenkinimo negalimumas. Duomenų, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 48SD-(14.48.136E) ar 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 48SD-12519-(14.48.136E) buvo skųsti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka ir teismo, turinčio kompetenciją nagrinėti administracinius ginčus, buvo konstatuota, kad sodininkų bendrijos prašymai turi būti patenkinti, byloje nėra, teismas tokių duomenų nenustatė. Esant galiojantiems aukščiau nurodytiems Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus sprendimams, nėra pagrindo spręsti, kad Nacionalinė žemės tarnyba (jos padaliniai) nesiima veiksmų nagrinėjant klausimus, susijusius su žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimu Sodininkų bendrijai „Bebrynė“, kadangi šį klausimą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius yra išnagrinėjęs ir sodininkų bendrijos prašymų netenkinęs. Pažymėtina, jog jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo įpareigota duoti leidimą Sodininkų bendrijai „Bebrynė“ įsigyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nesutiktina su atsakovo pozicija, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai delsia duoti sutikimą žemės sklypo perleidimui.
31. Atsakovas taip pat nurodė, kad Valstybinės žemės sklypo formavimo procesas sustojo dėl iškilusio ginčo, ar valstybinė žemė tikrai priskirtina miško žemei; miškotvarkos specialistų nuomone, valstybinė žemė yra šalia miško ir miškas toje vietoje neauga; atsakovas kreipėsi į kelis specialistus pagalbos bei konsultacijos, tačiau procesas taip pat nepriklauso nuo apelianto valios.
32. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie nurodytų veiksmų (kreipimosi į miškotvarkos specialistus, jų išvadų gavimo) atlikimą, todėl teiginiai apie atsakovo kreipimąsi į specialistus, siekiant išsiaiškinti, kokiai paskirčiai priskiriama ginčo valstybinė žemė, laikytini neįrodytais (CPK 178 str.). Be to, net kreipimasis į nurodytus specialistus, savaime nebūtų pagrindu konstatuoti, kad atsakovas turės galimybę atlikti savavališkai pastatyto statinio įteisinimo procedūras, kadangi, kaip minėta, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais (kurie nebuvo apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka, taigi neįrodytas jų nepagrįstumas ir (ar) neteisėtumas) konstatuotas sodininkų bendrijos prašymų dėl žemės sklypo įsigijimo patenkinimo negalimumas.
33. Pritartina pirmosios instancijos teiginiui, kad per nustatytą 12 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties priėmimo, atsakovas neatliko jokių veiksmų, išskyrus sodininkų bendrijos „Bebrynė“ pateiktus du analogiškus prašymus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui, į kuriuos buvo atsakyta neigiamai.
34. Apeliacinės instancijos pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas neįrodė vieno iš būtinųjų sprendimo vykdymo pakeitimo pagrindų – aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad teismo sprendimas per nustatytą terminą negalėjo būti įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, taip pat kad egzistuoja reali galimybė, jog teismo sprendimas bus įvykdytas pratęsus jo įvykdymo terminą.
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.