Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities VTAS atstovui V. V.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškiniu atsakovui E. Š., institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad sudarė atsakovui visas sąlygas bendrauti su vaiku, tiek gyvai, tiek per Skype programėlę, tačiau atsakovas dukra nesidomi, mergaitė jo nepažįsta. Paskutinį kartą dukrą matė per krikštynas. T. Š. nelaiko atsakovo savo tėvu, šį vaidmenį atlieka kartu su jais gyvenantis ieškovės draugas, kurį mergaitė vadina tėvu. Atsakovas išvažiavęs į užsienį užsidirba pinigų ir yra kelis kartus pervedęs išlaikymą, tačiau reguliariai jo neteikia, yra susidaręs didelis įsiskolinimas. Grįžęs į Lietuvą dukters neaplanko, ja nesidomi. Taip pat mergaitė nebendrauja ir su giminaičiais iš tėvo pusės, senelė tik kartą į metus parašo žinutę pasveikinti su gimtadieniu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities VTAS pateiktoje išvadoje nurodyta, kad iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios savo dukters T. Š. atžvilgiu. Jis yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros ir auklėjimo, nevykdo prigimtinės pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog tikėtina, kad situacija pasikeis, todėl yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvų valdžią T. Š. atžvilgiu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities VTAS atstovas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, teismui pateiktoje išvadoje konstatuota, kad atsakovo ir jo nepilnametės dukters tarpusavio ryšiai visiškai nutrūkę, nėra pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymima, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas neįgyvendina tėvų valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. E. Š. visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku T. Š., nesiekia sudaryti saugių ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančių gyvenimo sąlygų, neteikia jai išlaikymo, pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeistų, nėra.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad nepilnamečio vaiko T. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra E. Š., o motina – S. G.. 2018 m. gruodžio 4 d. Alytaus apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo. Sprendimu T. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei po 350 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis bei nustatyta bendravimo su nepilnamete tvarka. Atsakovui pateikus apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos nutartimi atsakovo mokamas išlaikymas sumažintas iki 250 Eur per mėnesį bei pakeista bendravimo su vaiku tvarka ją labiau detalizuojant. Byloje pateikti sąskaitos išrašai bei skolos išieškojimo dokumentai patvirtina, kad priteistą išlaikymą atsakovas mokėjo nereguliariai, o nuo 2021 m. lapkričio mėnesio nėra padaręs nei vienos įmokos į ieškovės sąskaitą. Išlaikymas nepilnametei yra išieškomas priverstinai, susidaręs didelis įsiskolinimas.

Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmai kai nesirūpinama vaiku. Ištyrus byloje esančius rašytinis įrodymus, išklausius ieškovės bei jos atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovo, kuratorės paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas E. Š. vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiam vaikui, negyvena kartu su ja, nesirūpina jos priežiūra, sveikata, auklėjimu. Su atsakovu susisiekti nepavyko nei teismui, nei teismo paskirtai kuratorei. Ieškovė asmeniškai informavo atsakovą apie nagrinėjamą bylą, tačiau jis teismo procesu nesidomėjo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad jis yra abejingas savo nepilnamečio vaiko likimui. Tėvas savo dukrai išlaikymo neteikia, jos gyvenime visiškai nedalyvauja, ja nesirūpina, todėl darytina išvada, kad atsakovas neatlieka savo, kaip tėvo pareigų vaiko atžvilgiu. Atsakovo kuratorės nuomone, atsakovas su ieškiniu sutinka konkliudentiniais veiksmais.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad atsakovo E. Š. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas E. Š. jau ilgą laiką dukterimi nesirūpina, jos neprižiūri, neaugina, neteikia jai išlaikymo, nesimato ir jos nelanko.

Nustačius, kad atsakovo elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovo veiksmų (neveikimo), sprendžiama, koks iš CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikomas, t. y. atsakovo tėvo valdžia vaikui apribojama laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl labiausiai tėvų valdžią ribojanti priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, turėtų būti taikomas tik nustačius išimtines vaiko nepriežiūros ir nesirūpinimo aplinkybes, taip pat kai nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas reiškia, jog vaikas gali būti be tėvų sutikimo įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas jau ilgą laiką dukra nesirūpina ir ja nesidomi, atsisako su ja bendrauti, jos nelanko, neteikia išlaikymo ir nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad padėtis gali pasikeisti. Nepilnametė jau yra užmezgusi glaudžius santykius su kitu asmeniu, kurį vadina tėvu, o atsakovo nepažįsta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad atsakovui E. Š. neterminuotai apribojama tėvo valdžia jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jo teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus elgesį, rūpinantis savo dukterimi, domintis jos poreikiais, ugdymu ir sveikata, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovui išaiškinama, kad tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,64 Eur, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.