Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2020-09-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1961-540/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
A5.-1961-540/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01447-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Pažeidėjas
H. S.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SA ir DM Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1961-540/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01447-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atstovui Raimondui Rizgeliui

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. S.,vertėjui Dariui Baltušiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, nebausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktorė H. S. sudarė darbo sutartį su L. L., kuri pagal ją pradėjo dirbti virtuvės darbininkės pareigose 2020 m. sausio 31d. 10.00 val. ir dirbo iki 2020 m. vasario 4 d. 17.00 val., o į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą duomenys apie darbuotoją L. L. buvo pateikti tik 2020 m. vasario 20 d. 08.20 val., nurodant valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020-01-31. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė H. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo H. S. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad ji 2020 m. sausio 30 d. dėl priėmimo į darbą tarėsi su L. L.. 2020 m. sausio 31 d. L. L. atėjo į darbą ir jos pasirašė darbo sutartį. Tą pačią dieną darbuotoja pradėjo dirbti. H. S. pripažįsta, kad pati nepatikrino ar duomenys apie naują darbuotoją perduoti Sodrai. Ši klaida įvyko dėl buhalterės kaltės, su kuria buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, ir kuri laiku Sodrai neperdavė duomenų dėl L. L. įdarbinimo.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Raimondas Rizgelis paaiškino, kad, Institucijos nuomone, H. S. kaltė dėl nelegalaus darbo fakto yra pilnai įrodyta ir prašo jai skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Liudytojas L. L. parodė, kad 2020 m. sausio 30 d. su vadove H. S. kalbėjosi dėl virtuvės darbininkės darbo ir 2020 m. sausio 31 d. atėjus į darbą, tarp jų buvo pasirašyta darbo sutartis. Ji išdirbo dvi pilnas darbo dienas, trečią dieną dirbo vieną valandą, tačiau vadovė pareiškė pretenzijas dėl jos darbo bei nenorėjo apmokėti, o 2020 m. vasario 4 d. pasakė, kad ją atleidžia. Vėliau sužinojo, kad Sodrai apie jos įdarbinimą duomenys buvo pateikti tik 2020 m. vasario 20 d.

Teisės pažeidimo faktą ir H. S. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės bei iš jame esančio H. S. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog klaida padaryta samdomos buhalterės (b. l. 1); 2020 m. vasario 24 d. L. L. pranešimas dėl nelegalaus darbo (b. l. 2); 2020 m. kovo 23 d. patikrinimo aktas (b. l. 3); L. L. raštas dėl gauto atlyginimo (b. l. 4); 2020 m. sausio 31 d. L. L. prašymas priimti į darbą (b. l. 5); darbo užmokesčio apskaičiavimas (b. l. 6); L. L. darbo grafikas (b. l. 7-8); raštas dėl dokumentų persiuntimo (b. l. 9); raštas dėl pranešimo apie priėmimą į darbą pateikimo (b. l. 10); integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 9-11); 2020 m. sausio 31 d. L. L. darbo sutartis (b . l. 12-13); VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 14-15); H. S. leidimas laikinai gyventi (b. l. 16); H. S. ir L. L. susirašinėjimas (b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti H. S. charakterizuojantys duomenys : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad H. S. Lietuvos Respublikoje nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 19-20).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).

Byloje nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. vasario 4 d. virtuvės darbininkės pareigose dirbo L. L., su kuria 2020 m. sausio 31 d. buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą duomenys apie darbuotoją L. L. buvo pateikti tik 2020 m. vasario 20 d. 08.20 val., nurodant valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020-01-31.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog tarp H. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovės ir darbuotojos L. L. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Kadangi apie darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, o tai padaryta nebuvo, todėl yra pakankamas pagrindas L. L. darbą pripažinti nelegaliu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo H. S. iš esmės sutiko, jog duomenys apie darbuotojos darbo pradžią Sodrai buvo pateikti tik 2020 m. vasario 20 d. 08.20 val., tačiau nurodė, jog tai įvyko per buhalterės klaidą.

Įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju H. S., kaip Bendrovės vadovė, buvo atsakinga už tinkamą darbuotojos priėmimo bei jos darbo organizavimą bei tai, kad ji dirbtų legaliai, tačiau pažeidė šią savo pareigą ir neužtikrino, jog L. L. pradėtų dirbti tik pranešus prieš vieną darbo dieną iki darbuotojos numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais H. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jos kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

H. S. Lietuvos Respublikoje nebuvo bausta administracine tvarka. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant H. S. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jos ji anksčiau buvo bausta už analogiškus pažeidimus, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į teisės pažeidimo padarymo aplinkybes.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, H. S. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos minimalų dydį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

H. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20120589344.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė