Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo O. B. ir jo gynėjo adv. A. Jucio skundus dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. įtariamas pagal BK 150 str. 2 d. tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose, karantino kameroje Nr. PK-4, veikdamas bendrininkų grupe su M. M. ir D. M., panaudodamas fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą su M. T. prieš jo valią analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Be to, O. B. įtariamas pagal BK 182 str. 1 d. tuo, kad būdamas nuteistas ir laikomas Klaipėdos apskrities VPK, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje, tikslu užvaldyti svetimą turtą savo ir V. J. naudai, 2008 m. gruodžio 19 d. susitaręs su laisvėje esančiu V. J. ir veikdamas su juo bendrininkų grupe, tą pačią dieną iš mobilaus ryšio telefono išsiuntė pranešimą į V. S. telefoną ir prisistatęs pastarojo pažįstamo G. S. vardu, paprašė paskolinti 7000 litų. Po ko, tą pačią dieną, telefoninio pokalbio metu V. J., veikdamas pagal bendrą susitarimą su O. B., tikslu suklaidinti V. S. pasiteiravo, ar V. S. gavo G. S. pranešimą. Tokiu būdu suklaidinę V. S., šiam tą pačią dieną iš Vilniaus išsiuntus 2000 eurų (kas atitinka 6905,6 litų) V. J. ir nusikaltimo bendrininkui V. J. šiuos pinigus tą pačią dieną gavus, šį svetimą turtą įgijo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi įtariamajam O. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams.

Skundu įtariamasis prašo panaikinti šią nutartį. Nurodo, kad įtarimas pagal BK 150 str. 2 d. grindžiamas recidyvistų A. K. ir M. T. parodymais, kuriuos visiškai paneigė liudytojai A. O., I. L., K. V., O. Š., T. J., I. B., B. N. Įtariamieji M. M. ir D. M. taip pat paneigė įtarime nurodytas aplinkybes. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2009 m. birželio 16 d. rašte Nr. 17/01-475 išvardintos griežtos nuteistųjų kontrolės sąlygos, kurioms esant įtarime nurodytas įvykis mažai tikėtinas. Tai patvirtina ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2009 m. liepos 31 d. raštas Nr. 14/01-11103. Medicinos ekspertų išvadose nurodyta, kad M. T. turi psichinių sutrikimų, be to, nenustatyta sužalojimų, būdingų tokio pobūdžio nusikaltimams, požymių. Dauguma proceso dalyvių patvirtina, kad ši byla iš keršto inicijuota A. K., byla vilkinama, nuo tyrimo pradžios praėjo 15 mėnesių, tačiau per šį laikotarpį atliktos tik dvi apklausos, kitokie proceso veiksmai neatliekami, o tai prieštarauja BPK 176 str. ir ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos reikalavimams, vilkinamas tyrimas žaloja psichinę ir fizinę jo ir šeimos narių sveikatą, ikiteisminio tyrimo perspektyvos yra neaiškios. Jo ir jo gynėjo skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo esant BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 212 str. 2 d. numatytiems pagrindams nemotyvuotai atmetami, taip pat atmetami ir prašymai susipažinti su bylos medžiaga siekiant parengti gynybos poziciją. Jis turi teisę aktyviai gintis nuo neteisingo įtarimo, pasirinkti įvairias BPK 10, 21, 48 ir 98 str. numatytas gynybos realizavimo formas, todėl reikšmingų bylai dokumentų rinkimas ir pateikimas, kalbėjimas su apie bylos aplinkybes žinančiais asmenimis negali būti traktuotini kaip proceso trukdymas, kas nurodyta skundžiamoje nutartyje. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d. pradėtas pagal prokuroro reikalavimą, nors joks nukentėjęs asmuo į teisėsaugos institucijas nesikreipė, ikiteisminis tyrimas yra baigtas, todėl jis jokios įtakos šiam tyrimui negali daryti. Jis įtariamas tuo, kad išsiuntė SMS žinutę G. S. draugui V. S., tačiau iš garso įrašo girdėti, kad pats G. S. per jį koordinuoja V. J. veiksmus ir pagal susitarimą atsiskaito už paslaugas, taigi jokio sukčiavimo, kaip nurodyta įtarime, jo veiksmuose nėra. Įtarimas grindžiamas telefoniniais pokalbiais, išimtais iš konteksto. Priešingai nei nurodyta skundžiamojoje nutartyje, V. J. parodymai nepatvirtina jam pareikšto įtarimo. Šis įtarimas pagal BK 182 str. 1 d. yra analogiškas 2009 m. gegužės 25 d. įtarimui pagal BK 225 str. 2 d. ir 227 str. 2 d., kuris taip pat buvo grindžiamas iš konteksto išimtais telefoniniais pokalbiais, tyrimas taip pat pradėtas Klaipėdos apgardos prokuroro I. Motužio. Beje, šį tyrimą Generalinės prokuratūros prokuroras nutraukė BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 212 str. 2 d. pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad visos baudžiamosios bylos prieš jį nuo 2002 m. yra inicijuotos vieno pareigūno, kurio pavardės jis negali minėti, vengdamas nepageidaujamų pasekmių, ir vedamos Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT prokurorų (šiose bylose jis yra išteisintas), iš bylos duomenų matyti, kad šis pareigūnas, kuriam nušalinti yra visi BPK 57 ir 58 str. nurodyti pagrindai, nuo pat pradžių dalyvauja ir šioje byloje, nors prokuroras I. Motužis oficialiai jam pranešė, kad taip nėra. Taigi prieš jį veikiama teisėsaugos pareigūnams turint asmeninių interesų. Apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į jo pateiktus dokumentus, kurie rodo, kad jis neketina vengti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ankstesnės bausmės atlikimo jam pašlijo sveikata, ilgas išsiskyrimas su šeima griauna socialinius ryšius.

Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti nutartį dėl suėmimo paskyrimo. Nurodo, kad teismas ignoravo principinius BPK 121 str. 2 d. reikalavimus, įpareigojančius teisėją, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Gi byloje esantys duomenys vienareikšmiškai paneigia, kad O. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 2 d. Įtarime nurodyta, kad O. B. neva nukentėjusiajam į krūtinę sudavė dėl indo laikymo rankose, o ne priverčiant tenkinti lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią, tik praėjus kuriam tai laikui, buvo įvykdyta inkriminuojama veika. Tačiau šias aplinkybes išskyrus laiko faktoriumi, nebelieka nusikaltimo sudėties, nes lytinės aistros tenkinimas be fizinės ar psichinės prievartos neiššaukia baudžiamosios atsakomybės. Be to, visi įtariamieji neigia padarę šį nusikaltimą, o įtarime nenurodyta, kokios aplinkybės patvirtina, kad visų įtariamųjų veiksmai sudarė išanksto susitartą ir vieningą tyčią, kas leidžia abejoti dėl įtariamųjų bendrininkavimo. Visa eilė asmenų, kurie menamo įvykio laiku buvo bendroje kameroje su nukentėjusiuoju, nenurodo, kad toks nusikaltimas būtu buvęs padarytas. Iš Šiaulių, tardymo izoliatoriaus 2009 m. birželio 16 d. rašto Nr.17/01-475, pateikto O. B., matyti, kad tyrimas dėl šioje įstaigoje galimai padaryto O. B. nusikaltimo pradėtas tik po 9 mėnesių po įvykio, nors jeigu toks įvykis būtų registruotas, tai Tardymo izoliatoriaus pareigūnai nedelsiant būtų pradėję tyrimą, nustatę sužalojimus ir kitos objektyvius faktorius (spermos ir kt). Tuo tarpu O. B. teigimu, ši byla yra inicijuota iš keršto „pagrindinio liudytojo“ A. K., kuris būdamas įkalinimo vietoje, labai lengvai galėjo pasiduoti pareigūnų įtakai, šiems prižadėjus kai kurių režimo privilegijų ar net prieš laiką paleisti į laisvę, todėl jo parodymai turėtų būti vertinami itin kritiškai, išsiaiškinus šių parodymų gavimo aplinkybes, o taip pat palyginant su objektyviaisiais faktoriais, jeigu tokie buvo nustatyti. Nors teismas nurodė, kad duomenys, kurie leidžia manyti, kad O. B. padarė šį nusikaltimą yra specialisto išvada, tačiau byloje esančiose specialistų išvadose nurodoma, kad M. T. kūne sužalojimų, būdingų seksualiniam prievartavimui (per išangę) nerasta, o pats M. T. yra dezorientuotas tiek laike, tiek aplinkoje, kad jis negali visiškai suvokti įvykių, negali atlikti elementarių užduočių. Visa tai patvirtina, kad jokio seksualinio prievartavimo nebuvo, o nukentėjusiojo M. T. parodymais tikėti tikrai negalima.

O. B. pateiktas įtarimas ir dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., padarymo, tačiau jo įvykdymo aplinkybės taip pat kelia rimtų abejonių. Baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusiojo V. S. prašymo ar pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo apgavimo, todėl negalima atmesti galimybės, kad šio nukentėjusiojo parodymai buvo išgauti pasinaudojus situacija, naudinga pareigūnams. Be to, telefoninių pokalbių metu girdisi, kad O. B. kalbant telefonu, ką ir kaip kalbėti jam patarinėja šalia esantis koks tai kitas asmuo. O. B. nurodo, kad šalia jo tuo metu buvo pats G. S.. Taigi šios aplinkybės paneigia, kad buvo padarytas sukčiavimas.

O. B. teigimu, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jį persekioja policijos darbuotojas M., kuris jau keletą metų gyvena su moterimi, kuri buvo pripažinta nukentėjusiąja ankstesnioje O. B. baudžiamojoje byloje. Dėl šių aplinkybių O. B. daug kartų kreipėsi į prokuratūros darbuotojus, o taip pat ir į VRM bei policijos vadovybę, prašydamas nušalinti minimą policijos pareigūną nuo bet kokių tyrimų prieš O. B.. Byloje yra atitinkamas dokumentas, kuriame nurodoma, kad šiam policijos pareigūnui neleidžiama atlikti bet kokius veiksmus O. B. atžvilgiu. Tačiau iš byloje esančių operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matosi, kad juos iniciavo ir atliko būtent šis pareigūnas. Minimas pareigūnas negalėjo nei iniciuoti, nei atlikti bet kokius operatyvinius veiksmus O. B. atžvilgiu, todėl buvo pažeistos BPK 57, 58 str. 1 d.3 p. normos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pokalbiai buvo atliekami iš įkalinimo vietos, kur pakankamai priemonių tinkamai kontroliuoti bet kokių pašalinių ar draustinų daiktų patekimą į kameras, taip pat ir ryšio priemonių. Tai, kad pokalbiai buvo kontroliuojami ir įrašomi, jie nebuvo nutraukiami, nurodo tik į organizuotą provokaciją, t.y. policijos darbuotojai sankcionuoja kontrolę dėl O. B. telefoninių pokalbių, t.y. sudaro visas sąlygas elgtis nusižengiant vidaus taisyklėms, ryšio priemonių neišima, ir tokiais savo veiksmais skatina netrukdomą telefoninį susikalbėjimą. Be to, pokalbių kontrolė iš suėmimo vietos kameros buvo sankcionuota baudžiamojoje byloje dėl aukščiau aptartos seksualinės prievartos. Pasiklausymo metu buvo gauti duomenys dėl galimo kyšininkavimo, tačiau Generalinės prokuratūros pareigūnai šią bylą nutraukė. Išdėstytos aplinkybės taip pat rodo, kad O. B. atžvilgiu buvo suorganizuota provokacija. Beje, tyrimas atliekamas nepateisinamai ilgai, o tai pažeidžia Europos žmogaus teisių Konvencijos, kuria pasirašė ir Lietuva, principus.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Skundai atmestini.

Byloje yra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą įtarti O. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymu – tai skundžiamoje nutartyje minimi ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Skunduose minimų asmenų parodymai bei oficialių institucijų išduoti dokumentai, vertinant juos visų byloje sukauptų duomenų kontekste, inkriminuotų įtarimų pagrįstumo nepaneigia. Pažymėtina, jog išvada apie duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, buvimą yra pakankama prielaida spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo. Klausimas dėl byloje surinktų duomenų pripažinimo įrodymais duotoje proceso stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu skiriant kardomąją priemonę) nėra sprendžiamas, kadangi tai yra iš esmės nagrinėjančio bylą teismo prerogatyva. Todėl šioje nutartyje plačiau nebus pasisakoma dėl skundų argumentų, kuriais ginčijama atskirų byloje surinktų duomenų įrodomoji reikšmė.

Baudžiamoji byla yra sudėtinga, didelės apimties, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas joje vyksta pakankamai intensyviai. Pagal BPK 127 str. 7 d. nepakankamas ikiteisminio tyrimo intensyvumas gali turėti įtakos sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą. Todėl šioje nutartyje taip pat nebus plačiau pasisakoma dėl skundų argumentų, kuriais apeliuojama į pernelyg ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę, skundus padavusių asmenų netenkinančius sprendimus dėl atsisakymo nutraukti ikiteisminį tyrimą, neleisti susipažinti su visa bylos medžiaga, nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu klausimų sprendimą. Minimi klausimai yra sprendžiami ne skundo dėl suėmimo paskyrimo nagrinėjimo metu, o atskira BPK numatyta atitinkamų ikiteisminio tyrimo metu priimamų sprendimų bei atliekamų proceso veiksmų apskundimo tvarka.

O. B. įtariamas dviejų nusikaltimų, tame tarpe tyčinio sunkaus nusikaltimo, už kurį jam gresia griežta reali laisvės atėmimo bausmė padarymu ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Įtariamasis yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius, tame tarpe ir sunkius, nusikaltimus, jis nėra saistomas socialinių ryšių, kurie būtų pakankami sulaikyti jį nuo tolesnio nusikaltimų darymo. Byloje surinkta duomenų, jog įtariamasis O. B. trukdė procesui, mėgindamas paveikti kitus asmenis duoti jam palankius tikrovės neatitinkančius parodymus šioje byloje. Konstatuotos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog O. B., būdamas laisvėje, gali toliau trukdyti procesui, darydamas poveikį nukentėjusiajam, liudytojams bei kitiems įtariamiesiems, daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus ir, vengdamas jam gresiančios bausmės, slėptis. Nustačius BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, ikiteisminio tyrimo teisėja padarė pagrįstą išvadą, jog BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimas, ir pagrįstai paskyrė įtariamajam suėmimą. Naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar ia:

įtariamojo O. B. ir jo gynėjo adv. A. Jucio skundus atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.