Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl A. P. pripažinimo neveiksnia tam tikro­se srityse pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys A. P. ir R. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas tuo, kad A. P. nuo 2018-03-26 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl demencijos, kai yra ryškus (sunkus) pažinimo sutrikimas; UAB „Lazdijų sveikatos centras“ medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. P. yra kelis kartus gydyta psichiatrijos stacionare, nustatytos diagnozės: kita kraujagyslinė demencija (F01.8), Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas (F06.2), ji pagal savo psichinę būseną visuose turtiniuose bei neturtiniuose santykiuose tvarkytis negalinti; iš socialinio tyrimo pateiktos išvados bei iš pokalbio su darbuotoja, atlikusia A. P. vertinimą, matyti, kad ji dėl sveikatos būklės nesuvokia daugumos jai užduodamų klausimų bei pateikiamos informacijos esmės, nežino kiek jai dabar metų, nepažįsta pinigų ir nesugeba įvardinti jų nominalų, nesuvokia jų vertės, sugeba pasirašyti, perskaito jai duotą tekstą, tačiau nesugeba savarankiškai suprasti sutarčių informacijos, suvokia, kad reikia apsirūpinti maistu, tačiau paklausus ar pati nueina į parduotuvę, atsako, kad nežino kur ji yra, nesiorientuoja kur šiuo metu randasi, nesiorientuoja laike, nesuvokia savo sveikatos būklės, negali pasirūpinti savo sveikatos priežiūra, nesugeba priimti sprendimų vartojant vaistus ligos gydymui, savarankiškai gydymo įstaigose nesilanko. A. P. tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties, todėl ji turi būti pripažintina neveiksnia visose srityse.

Suinteresuoto asmens A. P. atstovas advokatas Jonas Zenevičius prašo pareiškimą patenkinti ir jo atstovaujamąją pripažinti neveiksnia visose prašomose srityse, nes ji nesupranta savo veiksmų esmės ir jų nevaldo nei vienoje srityje, tai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizė, todėl jai būtina pagalba siekiant apsaugoti jos interesus, be kurios jis neišgyventų.

Remiantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalimi ir Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad A. P. dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 48-52), suinteresuotas asmuo A. P. į teismo posėdį nekviesta ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies, nes byloje nustatyta, kad A. P. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, amžių ir darbingumą nėra būtinybės apriboti veiksnumą tose asmeninių neturinių santykių srityse, kurios jai faktiškai nėra aktualios, taip pat tose, kuriose tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Vertinant asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismų praktikoje yra svarbūs abu veiksnumo vertinimo kriterijai – tiek medicininis, tiek teisinis, kurie turi būti taikomi kartu. Tai reiškia, kad vien tik medicininis kriterijus nėra pakankamas veiksnumui riboti, o būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. J. paaiškinimų matyti, kad A. P. nesuvokia ir adekvačiai nevertina aplinkos ir savo veiksmų prasmės, viena negali patenkinti jokių savo poreikių, nesuvokia laiko, aplinkos, erdvės, nepažįsta žmonių. Iš specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 9). Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ji kelis kartus gydyta psichiatrijos stacionare, nustatytos diagnozės: kita kraujagyslinė demencija (F01.8), Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas (F06.2), ji pagal savo psichinę būseną visuose turtiniuose bei neturtiniuose santykiuose tvarkytis negali (b. l. 10). Lazdijų socialinių paslaugų centro 2018-05-07 socialinio darbuotojo išvadoje Nr. SPCVI-4 dėl A. P. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nurodyta, kad: ji dėl sveikatos būklės nesuvokia daugumos jai užduodamų klausimų bei pateikiamos informacijos esmės, nežino kiek jai dabar metų, nepažįsta pinigų ir nesugeba įvardinti jų nominalų, nesuvokia jų vertės, sugeba pasirašyti, perskaito jai duotą tekstą, tačiau nesugeba savarankiškai suprasti sutarčių informacijos, suvokia, kad reikia apsirūpinti maistu, tačiau paklausus ar pati nueina į parduotuvę, atsako, kad nežino kur ji yra, nesiorientuoja kur šiuo metu randasi, nesiorientuoja laike, nesuvokia savo sveikatos būklės, negali pasirūpinti savo sveikatos priežiūra, nesugeba priimti sprendimų vartojant vaistus ligos gydymui, savarankiškai gydymo įstaigose nesilanko, nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties (b. l. 11-15). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. P. konstatuojamas įgytas intelekto deficitas - kita kraujagyslinė demencija (F 01.8), konstatuojamas ryškus kognityvinių funkcijų sutrikimas ir dėl jų A. P. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 56-60). Ekspertizės akte aprašoma A. P. būklė ir elgesys atitinka pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus ir patvirtina, kad su jos mąstymas neproduktyvus, išreikštai sulėtėjęs tempas, prasmingas verbalinis kontaktas dėl ryškaus kognityvinių funkcijų sutrikimo apsunkintas ir menkai įmanomas, ji neatsako į klausimus apie savo socialinę, juridinę, finansinę situaciją (pasako, kad pensijos negauna „visai"; pinigai - „rubliai"), jo interesai apsiriboja fiziologinių poreikių tenkinimu, ji yra prausiama, maitinama (nepavalgo net su šaukštu, geba pavalgyti į ranką paduotą kietą maisto produktą), redukavęsi jos skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžiai, ji nesavarankiška kasdienėje buitinėje veikloje, ji yra reikalinga kasdienės nuolatinės kito asmens globos ir slaugos.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. P. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose pareiškėjo nurodomose srityse, o jos veiksnumo neapribojus tam tikrose srityse jos interesams kils grėsmė, nes nesuvokdama ją supančios aplinkos, reiškinių, nesiorientuodama aplinkoje, laike ir erdvėje, ji gali priimti sau nenaudingus sprendimus visose turtinių santykių srityse, gali atlikti tiek sau, tiek aplinkiniams nenaudingus ir net pavojingus veiksmus arba neveikti tada, kai būtina imtis tam tikrų veiksmų tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau sprendžiant veiksnumo apribojimo mąstą pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, nes taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad A. P. nustatytas psichikos sutrikimas yra nuolatinio pobūdžio, o ji yra jau 87 metų amžiaus ir fiziškai negali dirbti, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus ir neturi prasmės, nes dirbti ji negali dėl savo amžiaus ir sveiktos.

Tuo tarpu A. P. veiksnumo ribojimas šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją. Todėl globa šiose srityse neprasminga ir nereikalinga, nes negali padėti įgyvendinti jos teisių šiose srityse.

Taip pat nėra prasmės riboti jos veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje A. P. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad A. P. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtinta sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse A. P. pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo ji nesugeba disponuoti pinigais, jų nepažįsta ir nesuvokia jų paskirties, negali suvokti finansinių įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai ir tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis ir sveikatos priežiūros sritis ji negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, todėl šiose srityse, kurios yra aktualios kasdieniniame gyvenime, ji pripažintina neveiksnia, kad jos interesus užtikrintų ir teises įgyvendintų globėjas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.