Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Gaižutienė Procesinio sprendimo kategorija 42.8; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. spalio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovės atstovams adv. Maurui Urbonavičiui, adv. padėjėjui Linui Mažonui, atsakovės atstovams adv. Vadimui Toločkai, Aidui Pikiotui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lituka“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lituka“ ir Ko dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir faktiško galiojimo pripažinimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lituka“ ir Ko priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl netesybų išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas .

Byloje nustatyta, jog šalys 2007-07-02 sudarė preliminariąją būsimų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, joje buvo sutarusios, kad negyvenamosios patalpos atsakovei nuomai bus perduotos iki 2007-12-01(t.1, b.l.8). Faktiškai patalpos atsakovei priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos 2008-02-26 sudarius priėmimo –perdavimo aktą (t.1, b.l.33). Šalys pripažįsta, kad tarp jų buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, kurie tęsėsi iki 2008-02-26.

Šioje byloje taip pat nustatyta, kad šalys, įvykdžiusios patalpų priėmimą ir perdavimą, nėra pasirašiusios negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Ieškovės reikalavimas teismui faktiškai yra prašymas įpareigoti atsakovę pasirašyti perduotų patalpų nuomos sutartį, kuri yra preliminariosios sutarties priede Nr. 1, o atsakovė teismo prašo priteisti netesybas dėl preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymo.

Civilinėje byloje svarbu nustatyti šalių iškelto ginčo esmę tam, kad būtų galima teisingai nustatyti, ar šalių turimos subjektinės teisės gali būti ginamos jų pasirinktu būdu. Civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo institutas nustato būdus ir priemones, kaip realizuoti civilines teises ir vykdyti pareigas. Tačiau analizuojant CK 1.138 str. prasmę darytina išvada, kad subjektinės teisės gynimo ribos priklauso nuo konkrečios ginamos teisės ir jos pažeidimo pobūdžio, todėl šioje byloje būtina nustatyti ieškovo turimos subjektinės teisės ribas tam, kad būtų nustatyta, ar ši subjektinė teisė gali būti ginama jo pasirinktu būdu. Šioje byloje šalys nesutaria dėl nuomos sutarties, kuri yra preliminariosios sutarties priedas Nr. 1, pasirašymo, nes atsakovė iš esmės prašo konstatuoti, kad šalių pasirašytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas yra patalpų nuomos sutartis. Esminis teisinis šalių interesas šioje byloje yra dėl sąlygų, kuriomis atsakovas faktiškai vienerius metus naudojosi ieškovo patalpomis, mokėdamas nuomos mokestį, nes nuomos teisinių santykių turinį lemia tarp šalių sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis, dėl kurios sudarymo šioje byloje vyksta ginčas. Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurtą teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Įstatymas numato priemones sutartims įgyvendinti, jos įgyvendinamos priverstiniu prievolės įvykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybės priemones, tačiau tik tokias, kokias suteikia konkreti subjektinė teisė, įgyta pagal sutartį (CK 1.137 str.). Iš šalių pozicijos nustatyta, kad šioje byloje nėra ginčo dėl nuomos teisinio santykio turinio, todėl darytina išvada, kad tarp šalių yra iškeltas ginčas dėl sutartinių santykių patvirtinimo, nes Civilinėje teisėje įtvirtintas teisėtų lūkesčių įgyvendinimo principas reikalauja šiuo atveju sutartiniuose santykiuose teisinio apibrėžtumo, nors faktiniai nuomos santykiai šioje byloje yra realizuoti, tačiau jų apimtis šalims sukelia teises ir pareigas. Šios bylos esmė yra ta, kad atsakovė, perėmusi iš ieškovės negyvenamąsias patalpas, mokėjusi už jų naudojimąsi nuomos mokestį, atsisako pasirašyti nuomos sutartį, kuri buvo preliminariosios sutarties priede. Todėl išanalizavus šalių teisinį santykį darytina išvada, kad ieškovės teisės gali būti ginamos jos pasirinktu būdu, o atsakovė, prašydama priteisti netesybas pagal preliminariąją sutartį, pasirinko jos turimos subjektinės teisės neatitinkantį gynimo būdą.

Dėl ieškinio.

CK 1.2 str. 1d., 1.138 str. 5 p. palieka teisę tam tikrais atvejais sutartinius civilinius teisinius santykius nustatyti teismo sprendimu. Atsakovė, naudodamasi ieškovės patalpomis, įgyvendindama savo teises bei vykdydama pareigas, privalėjo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str.2d.). Atsakovės pareigą sudaryti rašytine forma ginčo nuomos sutartį numato tiek bendroji nuomos teisinių santykių norma - CK 6.478 str.1 d. , tiek specialioji teisės norma, reglamentuojanti pastatų, statinių ar įrenginių nuomą, - CK 6.531 str.1 d. Neparemta įstatymu atsakovės pozicija, jog šalių sudarytas patalpų priėmimo ir perdavimo aktas laikytinas nuomos sutartimi. Visų pirma nuomininkas laikytinas teisėtu išsinuomotų patalpų valdytojų, o teisėto valdymo pagrindas yra sutartis. CK 6.535 str. analizė leidžia padaryti išvadą, kad patalpų priėmimo ir perdavimo aktas yra negyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, kaip juridinę reikšmę turinčio fakto, sudedamoji dalis, t.y. savarankiškas rašytinis dokumentas, kurio nesudarymas sukelia CK 6.535 str. 3d. numatytas teisines pasekmes, o 6.535 str. 2d. numatyta tokio akto sudarymo pasekmės, t.y. jo sudarymas patvirtina, jog nuomotojo pareiga perduoti patalpas yra įvykdyta. Ši teisės norma nenustato, jog priėmimo –perdavimo akte turi būti išvardytos esminės nuomos sutarties sąlygos, t.y. nuomos mokesčio dydis ir terminas, nes pagal CK 6.477 str. nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Išanalizavus šalių pasirašytą negyvenamųjų patalpų priėmimo- perdavimo aktą (t., b.l. 33) darytina išvada, kad jame nėra esminių nuomos sutarties sąlygų nuomos mokesčio dydžio ir nuomos termino, todėl pagal paminėtas įstatymo nuostatas jis tik patvirtina, kad ieškovė šias patalpas perdavė atsakovei. Atsakovė, pasirašiusi patalpų priėmimo ir perdavimo aktą, nepasirašydama, kokiomis sąlygomis priėmė šias patalpas, pažeidžia ieškovės teises.

Visų pirma atsakovės pareiga sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį kyla iš jos pačios atsakovės įsipareigojimo ją sudaryti, nes atsakovė, pasirašiusi priėmimo ir perdavimo aktą, priėmė negyvenamąsias patalpas, t.y. priėmė ieškovės ofertą, adresuotą jai ( CK 6.167 str.), todėl privalo vykdyti CK 6.531 str. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė yra iškėlusi teismine tvarka ikisutartinį ginčą dėl nuomos sutarties sąlygų, todėl ieškinio tenkinimo pagrindas yra CK 1.79 str. 2d. ir 6.162 str.2d. Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovė įvykdė ginčo sutarties dalį, t.y. priėmė negyvenamąsias patalpas, vienerius metus mokėjo nuomos mokestį ir po vienerių metų pranešė ieškovei dėl sutarties nutraukimo dėl per didelio nuomos mokesčio, todėl šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė ginčo sutartį iš dalies įvykdė. Šie atsakovės veiksmai įrodo sandorio patvirtinimo prezumpcijos faktą ( CK 1.79 str. 2d.), jo atsakovė nenuginčijo. Ieškovė sutartį taip pat įvykdė, todėl įgijo teisę teismine tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.162 str.).

Nuomos sutarties patvirtinimas nėra sutarties laisvės principo pažeidimas, nes sutarties laisvė, kaip ir kiekviena kita, negali būti absoliuti. Laisvės ribas gali nustatyti imperatyviosios teisės normos, teisės principai, taip pat šias ribas gali lemti kitos šalies teisės ir teisėti interesai. Be to, pačios šalys gali nustatyti savo laisvės ribas. Privalėjimas sudaryti sutartį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarties laisvę. Tačiau tokia būtinybė sudaryti sandorį gali būti nustatyta įstatymo arba atsirasti iš šalių tarpusavio susitarimų. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pati nusprendė priimti laikinai naudotis už užmokestį negyvenamąsias patalpas, taip pat mokėjo sutarties 5.1p., kurios vengia pasirašyti, nustatytą nuomos mokestį, todėl tiek toli pažengusios šalių derybos dėl sutarties, tiek dalinis sutarties faktinis vykdymas negali pasibaigti be įstatyme numatyto pagrindo.

Dėl priešieškinio.

Priešieškinį atsakovė grindžia preliminariosios sutarties 3.7p. ir 6.1p. ir prašo netesybų už patalpų neperdavimą laiku, t.y. iki 2007-12-01, kai abi šalys susitarė dėl preliminariojoje sutartyje 3.2 p. numatyto termino pratęsimo. Tačiau paminėtos aplinkybės ir motyvai dėl ieškinio tenkinimo pašalina teisinį pagrindą tenkinti priešieškinį. Priešieškinys prašomu pagrindu negali būti tenkinamas, nes atsakovė sutartį, dėl kurios sudarymo nusprendė pirmosios instancijos teismas, iš dalies įvykdė ir net pranešė ieškovei apie jos nutraukimą. CK 1.79 str. 2d. nustatyta, kad preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti ar ginčyti, sandorį iš dalies įvykdė. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus: specifikaciją prie sutarties, pagal kurią buvo įrengtos atsakovei patalpos ir priėmimo-perdavimo aktą, įrodančius atsakovės valią dėl preliminariojo susitarimo sudarymo būtent dėl konkrečių patalpų ir vėlesnius veiksmus dėl šių patalpų perėmimo ir nuomos mokesčio už jas mokėjimo. Šios aplinkybės paneigia atsakovės motyvą, jog preliminarusis susitarimas neįvyko. Be to, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagal CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles teisingai išaiškino preliminariosios sutarties 3.7p ir 3.3p., numatančiam, kad nuomotojas gali nurodyti kitą patalpų perdavimo terminą, jeigu dėl objektyvių priežasčių nukeliami verslo centro statybos terminai.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl keisti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.