Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-05 · Civilinė byla Nr. 2-419/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-05
Bylos Nr.
2-419/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
J. D.
Ieškovas
R. S.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-419/08Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1848-34/2008 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui J. D. dėl avanso grąžinimo ir palūkanų priteisimo (ieškinio suma – 1 308 013 Lt).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. D. ir prašė priteisti iš atsakovo J. D. 1 308 013 Lt, t. y. jos sumokėtą avansą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už praleistą prievolės terminą (45 dienos), 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1 308 013 Lt vertės jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises. Nurodė, jog ieškinio suma yra labai didelė, tokiu atveju grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama, be to, atsakovas vengia kontaktų su ieškove, nepriima siunčiamų dokumentų. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsakovo sklypui taikė areštą, o tai patvirtina, kad yra ir kitų kreditorių reikalavimų atsakovui, kurių įvykdymui užtikrinti apribotos jo nuosavybės teisės, todėl egzistuoja neabejotina grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo dėl didelės sumos išieškojimo vykdymas gali būti apsunkintas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, ieškinio užtikrinimui areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 1 308 013 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, teismas areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Taip pat nurodė, kad ieškinio suma yra didelė ir dėl to gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, atsakovas yra fizinis asmuo, vengia kontaktų su ieškove, o tai sudaro pagrindą teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismas sprendė, kad nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas atitiks abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas J. D. prašo šią teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepareikalavo atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nes šiuo metu krenta nekilnojamojo turto kainos, o skundžiama nutartimi areštavus nekilnojamąjį turtą, akivaizdu, jog atsakovas patirs nuostolius. Apelianto nuomone, atmetus ieškinį, ieškovė nebūtų pajėgi atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, todėl ir šiuo atveju taikytini tie patys ekonomiškumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principai, reikalaujantys, kad vienos proceso šalies teisės nebūtų varžomos labiau negu kitos. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantas teigia, jog teismas negalėjo taikyti tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių, nepareikalaudamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. S. prašo skundo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad reikalavimas užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą, nėra sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nuomone, nuostolių dėl areštuoto nekilnojamojo turto atsiradimas nėra akivaizdus.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio dieną apeliantas J. D. kreipėsi į teismą su prašymu atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą dviems mėnesiams ir paskirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nurodė, kad atskirojo skundo nagrinėjimas be apelianto advokato būtų neteisingas, išdėstė abejones dėl ieškinio pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir atidėti atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjimą (CPK 156 str. 1 d.). CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka nei šalys, nei jų atstovai į teismo posėdį nekviečiami, todėl šalies atstovo (advokato) paskyrimas reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui neturėtų. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju apeliacijos objektas yra minėtos nutarties patikrinimas instancine tvarka (CPK 301 str.), o ne apelianto atstovo paskyrimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka kreiptis dėl atstovo paskyrimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas skundžiamą nutartį laiko nepagrįsta dėl vienintelio argumento – pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai netaikė atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir tokiu būdu pažeidė procesinio lygiateisiškumo principą.

Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, CPK 147 straipsnyje nurodytos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų bei procesinio poveikio priemonių pusiausvyrą bei šalių lygiateisiškumą. Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Taigi teismui taikant galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo institutą pakanka įsitikinti, jog susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, skaičiavimų, nenurodė dėl kokio konkrečiai areštuoto nekilnojamojo turto nuostoliai galimai atsirastų bei kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prognozę dėl atsakovo nuostolių atsiradimo, todėl akivaizdu, kad atsakovas nė nesistengė įrodyti galimų nuostolių atsiradimo, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str.).

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo nuostoliais, galinčiais atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str., 302 str., 320 str., 338 str.). Atsakovui išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams, jis gali pateikti galimų nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ir nesprendžia ieškinio pagrįstumo, o vertina kitas aplinkybes: grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ginčo tarp šalių esmės (pvz., kad ieškovė nepagrįstai pateikė ieškinį, daro spaudimą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir kt.) nėra šios apeliacijos dalykas, o tokie argumentai gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Atsakovui išaiškinama ir tai, jog pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taip pat teismas gali atsakovo prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Atsakovas turi galimybę nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius.

Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams ir nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo bei nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis d yra pagrįsta ir nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais ją panaikinti (CPK 338 str., 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį.

Teisėjos Danutė MilašienėMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė