- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- 1-143-840/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06965-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Civilinis ieškovas
- D. V., S. B.
- Civilinis atsakovas
- UAB „Kautra“, AB „Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Advokatai
- Gintas Matulevičius, Artūras Andriukaitis, Gintas Matulevičia
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajai S. S., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. V. ir S. B. bei jų atstovui advokatui Gintui Matulevičiui, taip pat civilinio atsakovo UAB „Kautra“ atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis UAB „Kautra“, gyv. (duomenys neskelbtini) , anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
S. Š. darbo metu, vairuodamas AB SEB bankui priklausantį ir lizingo sutarties pagrindu UAB „Kautra“ valdomą keleivinį autobusą „TEMSA MD 9C“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas nustatytu maršrutu, 2016-02-11 apie 18:38 val. kelio Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys 37,1 km, Kaišiadorių r. sav., pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas): sningant, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, neįvertino meteorologinių sąlygų pavojingumo ir vietovės reljefo, dėl ko nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo autobuso, dėl ko jo vairuojamas autobusas nuslydo nuo kelio į dešinį kelkraštį ir apvirto ant kairio šono, dėl ko buvo apgadintas autobusas ir sužaloti trys autobuso keleiviai: D. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairėje kojoje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, dešinės plaštakos sumušimas, kairio kelio sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas ir pilvo sumušimas, dėl kairio kelio sumušimo jos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai; S. B. buvo padarytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su V-o šonkaulio lūžimu ir odos nubrozdinimas pakaušio srityje, dėl krūtinės ląstos kairės pusės V-o šonkaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai; S. S. buvo padarytas galvos minkštųjų audinių sumušimas pakaušio srityje, dėl ko jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir paaiškino, kad yra ir buvo UAB „Kautra“ vairuotojas-konduktorius. Tądien – 2016-02-11 – jis darbdavio jam patikėtu techniškai tvarkingu keleiviniu autobusu vyko iš Kauno į Vilnių ir atgal. Vykstant į Vilnių, oro temperatūra buvo teigiama, lijo. Išvažiuojant iš Vilniaus, keitėsi meteorologinės sąlygos, pradėjo snigti. Autostradoje sniegas buvo ištaškytas, kelio danga buvo drėgna. Išsukus iš autostrados į kelią Elektrėnai-Mijaugonys, ant kelio ėmė formuotis sniego pluta: snigo ant šlapios kelio dangos ir šalo. Važiavo 60-65 km/h greičiu. Kadangi eismo įvykio vietoje buvo kelio nuolydis, posūkis ir slydi kelio danga, jis nusprendė sulėtinti greitį. Vairuojamo autobuso greitį mažino ne stabdžių, o pavarų pagalba, t.y. perjungė 5-ą pavarą į 4-ą. Tuo metu, kai jis perjunginėjo pavarą ir buvo įmynęs sankabos pedalą, jo vairuojamas autobusas prarado sukibimą su kelio danga ir autobusą pradėjo nešti į šoną. Jis bandė išlyginti autobusą, bet tuo metu, kai jis jį išlygino, autobuso dešinė pusė pagavo žvyruotą kelkraštį ir autobusas buvo išsviestas į dešinę kelio pusę – į laukus. Autobusas vertėsi ir sustojo ant kairio šono. Autobuso kairės pusės langai išdužo. Apvirtus autobusui, keleiviai negalėjo išlipti, nes autobuso durys buvo viršuje. Rūpindamasis keleivių saugumu, jis paskambino bendruoju pagalbos telefono Nr. 112 ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Atvyko Žaslių priešgaisrinė gelbėjimo komanda, kuri prie autobuso pastatė kopėčias ir padėjo keleiviams išlipti. Jis taip pat dalyvavo keleivių išlaipinime. Nepastebėjo, kad kas nors būtų iškritęs iš autobuso. Mano, kad taip negalėjo nutikti. Netrukus atvažiavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apklausė keleivius ir kai kuriuos išsivežė. Jis su policijos pareigūnais vyko į policijos įstaigą duoti paaiškinimų ir į ligoninę tikrintus neblaivumo. Paklaustas, kaltinamasis S. Š. atsakė, kad tąkart jis neįvertino kelio dangos, suklydo, reikėjo sustoti ir palaukti druskovežio, važiuoti tik prasitaškius sniegui/ ledui. Eismo įvykio metu buvo vienuolika keleivių, kiek jų segėjo ar nesegėjo saugos diržų, jis salone esančiame galinio vaizdo veidrodėlyje nematė ir negalėjo matyti, nes jau buvo tamsus paros metas. Netoli jo sėdėję keleiviai saugos diržus segėjo, jis matė. Kai autobusas vertėsi, keleiviai, kurie nesegėjo techniškai tvarkingų saugos diržų, išslydo iš savo vietų ir patyrė sužalojimų. Jis kiekvieną kartą, išvykdamas iš autobusų parko, apžiūri autobusą, patikrina, ar veikia saugos diržai ir ar tvarkingos jų sagtys. Tądien jis tai taip pat atliko išvykdamas iš Kauno autobusų stoties. Keičiantis meteorologinėms sąlygoms per garsiakalbį jis neįspėjo keleivių prisisegti saugos diržų, tačiau to jam daryti pagal Kelių eismo taisykles ir nereikia, nes visame autobuse yra įrengti saugos diržai ir priklijuoti informaciniai lipdukai. Paklaustas dėl pareikštų civilinių ieškinių, kaltinamasis S. Š. atsakė, kad mano, jog eismo įvykio metu nukentėjusiesiems padarytą žalą: tiek turtinę, tiek neturtinę, turėtų atlyginti draudimo bendrovė – AB „Lietuvos draudimas“, – nes autobusas buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Paklaustas apie turtinę padėtį, kaltinamasis S. Š. nurodė, jog yra nesusituokęs, išlaikomų asmenų neturi, pragyvena tik iš UAB „Kautra“ gaunamo darbo užmokesčio, nekilnojamojo turto ir kreditorinių išsipareigojimų neturi, turi tik transporto priemonę „Fiat Panda“.
Nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog priima kaltinamojo S. Š. atsiprašymą, įvykusį eismo įvykį vertina kaip bet kam galėjusią nutikti nelaimę, civilinio ieškinio nereiškia, niekam pretenzijų neturi, visa jos patirta žala atlyginta – 1000,00 Eur neturtinės žalos jai atlygino AB „Lietuvos draudimas“, kadangi vežėjas UAB „Kautra“ buvo apdraudusi savo keleivius ir parengė bei pateikė visus žalai atlyginti reikiamus dokumentus. Paprašyta, nukentėjusioji S. S. papasakojo, kad tądien ji iš komandiruotės (duomenys neskelbtini) – dirbo AB „Lietuvos paštas“ – važiavo kaltinamojo S. Š. vairuojamu autobusu namo į Jonavą. Laukdama autobuso, matė, kad pradėjo snigti, jautė, kad oras vėso. Įlipusi į autobusą, atsisėdo už vairuotojo, kiek vėliau persėdo į dešinę autobuso pusę, gal į antrą eilę, prie lango, lagaminą pasidėjo šalia savęs. Saugos diržo neužsisegė, niekada jo nesegdavo. Kadangi autobuse buvo nemokamas interneto ryšys, ji įnyko į telefoną ir tik kartais pakeldavo galvą. Matė, kad oro sąlygos prastos, viskas aplink taškėsi, jautėsi šiek tiek neramiai. Pamena, kad važiuojant ties Elektrėnais išgirdo kažkieno tariamą ilgą „O“. Pakėlusi galvą, pamatė, kad autobusas ėmė vingiuoti keliu, ji įsikibo į kėdės turėklus, akimirka, autobusas nuslydo nuo kelio ir nuvirto ant kairio šono, o ji kartu su lagaminu nukrito žemyn. Pirma krito sunkus lagaminas, kuris išdaužė langą, o vėliau ir ji – smarkiai susitrenkė galvą. Atsistojo, jos kojos iki kelių įsmigo, ji stovėjo ant žemės. Autobuso priekinis langas nebuvo išdaužtas, ar buvo išdaužti galinis ir viršuje buvę stiklai, nepastebėjo. Vairuotojas pasiteiravo: – „ar visi sveiki, ar visiems viskas gerai“. Kažkas pasakė, kad kas nors daužtų langą. Ji paėmė plaktuką, tačiau jo lynas buvo gana trumpas ir ji plaktuką padėjo į vietą. Kažkas sakė, kad daužti lango nereikia. Girdėjo vaikino balsą, kad merginos koja prispausta. Kiek vėliau vaikinas pasakė, kad viskas gerai. Kažkas sakė: – „bandom lysti, bet nepralysim“. Viskas vyko labai greitai, jai buvo šokas, galvoje jautė chaosą. Gana greitai, gal po 3-4 min., atvyko gaisrininkai, kurie juos ir iškėlė, su daiktais. Jau buvo tamsu. Išlipo gal 7-8 žmonės. Kai kurie iš jų net nesulaukė policijos, išsikvietė artimuosius ir išvažiavo. Ji taip pat laukė savo artimųjų – atvažiavo jos sutuoktinis. Kadangi jai skaudėjo galvą, darėsi šalta ir ėmė ją pykinti, atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją išvežė į Kauną. Namie pastebėjo, kad susitrenkė ne tik galvą, bet ir koją. Porą savaičių buvo nedarbinga, gydėsi namuose, gavo ligos pašalpą. Paklausta, nukentėjusioji S. S. atsakė, kad iš autobuso iškritusių žmonių ji nepastebėjo. Džipe matė sužeista koja gulinčią merginą ir aplink lakstantį vaikiną – teismo posėdžių salėje ji pažino nukentėjusįjį S. B..
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. B. priėmė kaltinamojo S. Š. atsiprašymą, nurodė, jog palaiko ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį dėl 480,00 Eur turtinės ir 4565,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 69-71), ir paaiškino, kad tądien jis kartu su drauge – nukentėjusiąja – D. V. Vilniaus autobusų stotyje įlipo į kaltinamojo S. Š. vairuojamą autobusą ir atsisėdo pačiame gale, vairuotojo pusėje, saugos diržo jis neužsisegė, nes autobusuose jų nesisegdavo. Lijo. Dar važiuojant mieste jam pasirodė, kad autobusas tai labai staigiai stabdo, tai labai staigiai didina greitį. Įvažiavus į greitkelį, ėmė snigti ir jis užmigo. Pabudo ant žemės, po apvirtusiu autobusu, suspaudė sniegą, kas tiksliai vyko, nepamena, ėmė šliaužti, išgirdo, kad draugė šaukia, matė, kad draugė taip pat šliaužia paskui jį. Atsipeikėjęs, pribėgo prie draugės, pažiūrėjo kaip ji. Tada nubėgo prie atsidengusio autobuso variklio pažiūrėti ar variklis nerūksta. Stojo pro šalį važiuojantys automobiliai, į kurių vieną jis su automobilio vairuotoju įnešė draugę, nes jai buvo šalta. Atvyko medikai, gaisrininkai. Jį kartu su drauge medikai išvežė į Kauno klinikas. Iš karto po eismo įvykio jis nieko blogo nejautė, jam buvo šokas. Kaune pasijuto blogai ir paaiškėjo, kad ir jis eismo įvykio metu buvo sužalotas – jam lūžo šonkaulis ir buvo sutrenkta galva. Gydėsi mėnesį, kurį laiką ligoninėje, vėliau – namuose Jonavoje, dėl ko negalėjo tęsti studijų (duomenys neskelbtini) . Eismo įvykio metu sužalota draugė tebesigydo – sužalota jos koja ir ranka, liko daug sužalojimo žymių. Paklaustas, nukentėjusysis S. B. atsakė, kad jų autobusas buvo nuvažiavęs nuo kelio į maždaug 0,5 m griovį ir apvirtęs ant šono. Kadangi autobusas gulėjo kampu ir buvo plokštumų/ paviršių (kelio/griovio) aukščių skirtumas, tarp autobuso ir žemės buvo tarpas. Dėl pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusysis S. B. paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“ jam atlygino ne visą eismo įvykio metu patirtą žalą: tiek turtinę, tiek neturtinę. Tik po kurio laiko jis suprato, kad dėl eismo įvykio patyrė ir patiria visą eilę jausmų, išgyvenimų ir nepatogumų: visada, pravažiuodamas eismo įvykio vietą, prisimena eismo įvykį, susijaudina, o pro tą vietą važiuoja kiekvieną savaitę; beveik mėnesį gydėsi ligoninėje ir namuose, teko lankytis poliklinikoje; tą laiką atitrūko nuo studijų; nebenori važiuoti autobusais, bijo, dėl ko tėvai jam nupirko automobilį vykti į studijas (duomenys neskelbtini) . Jau daugiau negu du metai turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. (duomenys neskelbtini) važinėja automobiliu arba vaikšto; slaugė ir tebeslaugo draugę, automobiliu vežė ir veža ją pas gydytojus; dėl draugės kojos traumos nėra tokie fiziškai aktyvūs, kokie buvo, kartu nebebėgioja ir nebežaidžia teniso. Po eismo įvykio psichologo ir psichiatro paslaugomis nesinaudojo, tačiau tėvai labai išgyveno, vartojo raminamuosius. Gautus pinigus ketina taupyti, gal išleisti kurui vykstant studijuoti į Vilnių, gal nuvykti į sanatoriją pasigerinti sveikatą, konkrečių planų neturi. Paklaustas apie turtinę padėtį, nukentėjusysis S. B. atsakė, kad neturiu nekilnojamojo turto, yra tėvų remiamas, nes studijuoja, nedirba ir negauna stipendijos, tėvai sumoka už mokslą, gyvena bendrabutyje.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. teisiamojo posėdžio metu priėmė kaltinamojo S. Š. atsiprašymą, nurodė, jog palaiko ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį dėl 4370,67 Eur turtinės ir 16730,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 21-23), ir paaiškino, kad tąkart – 2016-02-11, – kaip ir kiekvieną savaitę, ji kartu su draugu – nukentėjusiuoju – S. B. iš Vilniaus vyko į namus Jonavoje. Autobusų stotyje jie įlipo į kaltinamojo S. Š. vairuojamą autobusą ir atsisėdo gale. Draugas atsisėdo prie lango, o ji – šalia jo, saugos diržo ji neužsisegė, nes autobusuose jų nesisegdavo, kai kuriuose autobusuose saugos diržų net nėra, bet tąkart ji pasitikėjo vairuotoju. Važiuojant mieste, ji jautė kiekvieną autobuso pristabdymą ir sustojimą, kas kėlė nerimą, bet, išvažiavus iš miesto į tiesų kelią, ji nusiramino. Atsirėmusi į draugą, užkėlusi kojas šonu ant draugo, ji užmigo. Pajuto kaip autobusas susimėtė, kaip ji krenta ir kaip suspaudė kūną. Pabudus, buvo tamsu, mirguliavo šviesos. Ji iššliaužė iš autobuso paskui draugą ant kelkraščio ir norėjo atsistoti, nes draugas buvo susirietęs ir nereagavo į jos balsą, bet ji negalėjo atsistoti, nes nejautė kairės kojos ir negalėjo jos pajudinti. Draugas prabudo. Stojo pro šalį važiuojantys automobiliai. Vieno automobilio vairuotojas pasisiūlė padėti ir nusinešė ją į savo automobilį – pasodino. Jai buvo šokas, nežinojo, ką daryti. Automobilio vairuotojas jai leido pasinaudoti jo judriojo ryšio telefonu ir ji apie įvykį pranešė tėvams. Atvažiavę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją paguldė ant neštuvų, sutvarstė koją ir kartu su draugu išvežė į Kauną. Kelias buvo slidus, nes, bevažiuojant, greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas pastebėjo dar vieną nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Jai buvo baisu. Ji visa drebėjo, nors lyg nejautė šalčio. Koja nelūžo, tik sumušta, tačiau iki šiol nėra tokia, kokia buvo iki eismo įvykio. Tris dienas ji gydėsi ligoninėje, grįžusi namo, nors ir turėjo galimybę gydytis valstybės/ savivaldybės gydymo įstaigose, tačiau, bijodama dėl ateities, kreipėsi į privačią medicinos kliniką – UAB „Bendrosios medicinos praktiką“, esančią Kaune, – važiuodavo ir tebevažiuoja mokamoms gydytojų konsultacijoms, tyrimams ir procedūroms. Vartojo ir tebevartoja gydytojų skirtus vaistus, net du kartus jai traukė skystį iš kelio. Mėnesį ji net negalėjo pastatyti kojos. Penkis mėnesius nevažiavo į studijas (duomenys neskelbtini) , negalėjo lankyti paskaitų, tėvai ją į Vilnių nuveždavo tik atsiskaityti. Šiuo metu jos sužalotos kojos blauzda ir pakinklis yra patinę, tai matosi, koja gerokai storesnė už kitą, ir jaučiasi, nuolat jaučia tempimą ir skausmą. Kai kurios kojos vietos yra nejautrios, nutirpusios. Jaučia kelio sąnario skausmą ir strigimą, sunku lipti laiptais. Kai koją skaudą, geria nuskausminamuosius, o tai nutinka beveik kiekvieną vakarą. Po eismo įvykio psichologo ir psichiatro paslaugomis nesinaudojo, tačiau tebegeria raminamuosius. Iš pat pradžių juos skyrė gydytojas, kadangi savijauta iki šiol negerėjai, tai raminamuosius geria savo nuožiūra. Dėl pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusioji D. V. paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“ jai atlygino ne visą eismo įvykio metu patirtą žalą: tiek turtinę, tiek neturtinę. Iki šiol ji gydosi ir turi išlaidų kelionėms pas gydytojus, gydytojų konsultacijoms, vaistams ir procedūroms, be to, laukia atliktų tyrimų rezultatų ir galutinės išvados, ar jai reikės keisti kelio sąnarį, ar ne. Jei reikės – bus didžiulių išlaidų: ne tik kelio sąnariui, kelio sąnario operacijai, bet ir gydymui po operacijos ir reabilitacijai. Nuolat dėvi kraujotaką gerinančią kojinę. Po patirto eismo įvykio išnyko pasitikėjimas viešuoju transportu, nėra važiavusi autobusu, bijo, į keliones leidžiasi tik automobiliu: tėvų ar draugo, pamačiusi autobusą ar didelį krovininį automobilį jaučia norą kur nors įsikibti ir laikytis. Po eismo įvykio metu patirto sužalojimo: išgyveno dėl žaizdų ir mėlynių; dabar išgyvena dėl likusių randų ir atsiradusių strijų; bijo dėl ateities; nebegali sportuoti, dėl ko priaugo svorio – 12 kg; nebegali dėvėti aukštakulnių batų, suknelių, mėgautis vasara pliaže, maudytis viešose vietose, nes išgyvena dėl pasikeitusios išvaizdos, jai gėda. Gautus pinigus ketina panaudoti tolimesniam gydymui. Paklausta apie turtinę padėtį, nukentėjusioji D. V. atsakė, kad neturiu nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, yra tėvų remiama, nes studijuoja ir nedirba.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. B. ir D. V. atstovas advokatas Gintas Matulevičius palaikė ikiteisminio tyrimo metu pareikštus jo atstovaujamųjų civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus (t. 2, b.l. 41, 144-156, 181-187) dėl nukentėjusiosios D. V. turėtų papildomų gydymo išlaidų, t.y. iš esmės didino pareikšto civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, atstovas prašė teismo atsižvelgti į tai, kad: dėl UAB „Kautra“ nepatyrusio darbuotojo – kaltinamojo S. Š. – kaltės, t.y. autobuso vairuotojas neįvertino meteorologinių sąlygų, nepasirinko saugaus greičio, slidžiame kelyje nesuvaldė autobuso ir nuvažiavo nuo kelio, dėl ko autobusas apvirto, įvykusio eismo įvykio metu buvo sužaloti du jauni ir perspektyvūs žmonės – studentai, ateityje dirbsiantys pagal solidžias profesijas ir būsiantys naudingi visuomenei; autobuso vairuotojas – kaltinamasis S. Š., – matydamas blogėjančias meteorologines ir važiavimo sąlygas, veždamas ne daug keleivių, neįspėjo keleivių, kiekvieno asmeniškai, prisisegti saugos diržų – nesiėmė visų įmanomų priemonių išvengti neigiamų eismo įvykio padarinių arba juos sušvelninti; draudikas – AB „Lietuvos draudimas“ – atlygino ne visą patirtą žalą, todėl ją privalu atlyginti ne tik draudikui – AB „Lietuvos draudimas“, – bet ir kitiems atsakingiems asmenims: vežėjui/ kaltinamojo darbdaviui – UAB „Kautra“ – ir kaltinamajam – S. Š.; visa nukentėjusiųjų patirta žala: tiek turtinė, tiek neturtinė, yra pagrįsta teismui pateiktais įrodymais; nukentėjusieji patyrė ir iki šiol patiria daug išgyvenimų ir nepatogumų; kiekvienas turi teisę pasirinkti tą gydymo įstaigą, kuri teikia tinkamas paslaugas, ypač kai sprendžiamas jauno žmogaus sveikatos klausimas, kai būtinas skubus medicininių paslaugų suteikimas ir kai medicininių paslaugų laukimas gali sukelti neigiamų pasekmių; valstybės sveikatos sistema nėra efektyvi; nukentėjusioji D. V. tebesigydo ir yra nežinioje: galima kelio sąnario keitimo operacija, pooperacinis gydymas ir reabilitacija. Atstovas prašė patenkinti jo atstovaujamųjų civilinius ieškinius ir priteisti jo atstovaujamiesiems turėtas proceso išlaidas – atstovavimo išlaidas, t.y. išlaidas advokato pagalbai.
Civilinio atsakovo UAB „Kautra“ atstovas advokatas Artūras Andriukaitis teisiamojo posėdžio metu su jo atstovaujamai bendrovei pareikštais nukentėjusiųjų S. B. ir D. V. ieškiniais visiškai nesutiko ir prašė juos atmesti, nes: eismo įvykio metu – 2016-02-11 – UAB „Kautra“, kaltinamojo S. Š. darbdavys ir tądien kaltinamojo vairuoto autobuso teisėta valdytoja, buvo apdraudusi kaltinamojo vairuotą autobusą įprastu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir apsidraudusi savanorišku transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bei verslo civilinės atsakomybės draudimu. Draudikas – AB „Lietuvos draudimas“; nukentėjusiųjų prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos neviršija UAB „Kautra“ turėtų privalomojo ir savanoriškojo transporto priemonių valdytojų bei verslo civilinės atsakomybės draudimų sumų; abiejų nukentėjusiųjų, kurių sveikata eismo įvykio metu buvo sutrikdyta nesunkiai, prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos iš esmės yra nepagrįstos ir neatitinka šiuo metu susiklosčiusios teismų praktikos; atkreiptinas dėmesys ir į rizikingą abiejų nukentėjusiųjų elgesį, matydami esamas meteorologines sąlygas ir atkreipę dėmesį į jiems neįprastą autobuso važiavimo stilių, esant įrengtiems saugos diržams ir įspėjamiesiems lipdukams užsisegti saugos diržus, vis tik saugos diržų neužsisegė, o nukentėjusioji net neteisingai sėdėjo, buvo uždėjusi vieną koją ant greta sėdėjusio nukentėjusiojo; neprognozuojamos, ateityje planuojamos turėti, nukentėjusiosios D. V. prašomos priteisti išlaidos, yra visiškai nepagrįstos, kadangi neturėtos, nežinomas jų pobūdis, dydis ir laikas, net nežinoma, ar jos bus. Civilinio atsakovo atstovo nuomone proceso išlaidos iš UAB „Kautra“ taip pat nepriteistinos, jos gali būti atlygintinos tik iš kaltinamojo, teismui pripažinus jį kaltu padarius nusikalstamą veiką.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėji jam nedalyvaujant. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui paaiškinimus raštu (t. 2, b.l. 24, 140), kur nurodė, kad 2016-02-11 eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiesiems visiškai atlygino pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus rašytinius įrodymus ir fotografijas matyti, kad:
- Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjas G. S. 2016-02-11 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kadangi tądien apie 18.38 val. Kaišiadorių r. sav., Žaslių miestelyje, Ežero gatvėje, t.y. kelio Mijaugonys-Žasliai-Jonava 8,72 km, S. Š., vairuodamas AB SEB bankui priklausantį keleivinį autobusą „TEMSA MD 9C“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) sningant, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, neįvertino meteorologinių oro sąlygų ir nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir ši nuslydo nuo kelio į dešinę kelio pusę ir apvirto ant kairio šono, dėl ko buvo sužeisti transporto priemonės keleiviai, kurie nuvežti į gydymo įstaigą. Eismo įvykio metu autobusu važiavo vairuotojas ir dešimt keleivių. Greitoji medicinos pagalba iš įvykio vietos į gydymo įstaigą atvežė D. V. ir S. S., kurios skundėsi kūno sužalojimais (t. 1, b.l. 1-2);
- pagal Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą ir eismo įvykio vietos schemą Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjo G. S. nurodyto 2016-02-11 eismo įvykio vieta – kelio Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys 37,1 km, Rasavos k., Žaslių sen., Kaišiadorių r. sav. Eismo įvykis: keleivinis maršrutinis autobusas „TEMSA MD 9C“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekyje esančiu stilizuotu užrašu „KAUTRA“ ir maršruto užrašu „KAUNAS per Jonavą“, apvirto ant kairio šono dešinėje kelio pusėje, griovyje, kelio vingio į kairę pusę pabaigoje, priekiu į laukus, galu į kelią. Kelio aplinka – atvira vietovė, medis, nuokalnė. Sninga. Kelio danga – sniegu padengtas asfaltas. Važiuojamoji dalis nepaženklinta. Kelio ženklai – tik kilometrinis stulpelis. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 6,7 m, skiriamosios juostos ir bordiūrų nėra, griovių plotis ir gylis nefiksuoti, kelkraščio plotis – 0,9 m, abejose pusėse. Matomumas nefiksuotas. Nuo autobuso priekinio ir galinio ratų iki kelkraščio yra 8,2 ir 3,5 m atstumas. Nuo kelio važiuojamosios dalies link autobuso matyti šoninio slydimo žymės, kurių ilgis nuo kelio važiuojamosios dalies link griovio – 10,5 ir 3,7 m. Stabdymo žymių nėra. Autobuso vairuotojas – S. Š., transporto priemonės savininkas – AB SEB bankas, draudimo bendrovė – AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonės apgadinimai: kairės pusės šonas, kairės pusės langų stiklai, priekinis stiklas, kairės pusės veidrodis, priekinis bamperis, priekinės grotelės, galinis bamperis, kairės pusės žibintas. Kelių eismo įvykio apžiūros metu nieko nepaimta (t. 1, b.l. 5-11);
- eismo įvykio metu – 2016-02-11– transporto priemonei „TEMSA MD 9C“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra ir transporto priemonė atitiko jai keliamus techninius reikalavimus. Transporto priemonės techninė apžiūra buvo atlikta 2015-09-21 ir galiojo iki 2016-03-27 (t. 1, b.l. 126);
- pagal VĮ „Regitra“ išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą transporto priemonės „TEMSA MD 9C“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kategorija – M3, šios transporto priemonės savininkas – AB SEB bankas, naudotojas – UAB „Kautra“ (t. 1, b.l. 125, t. 2, b.l. 137);
- UAB „Kautra“ yra transporto priemonės „TEMSA MD 9C“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir naudotoja nuo 2013 m. pagal finansinio lizingo sutartį (t. 2, b.l. 102-136);
- eismo įvykio metu – 2016-02-11– transporto priemonė „TEMSA MD 9C“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta įprastu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės tipas – autobusas. Draudėjas – UAB „Kautra“, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b.l. 127, t. 2, b.l. 74-76);
- pagal tolimojo keleivinio transporto kompanijos/ vežėjo UAB „Kautra“ pateiktą informaciją (pagal žiniaraštį apie parduotus bilietus į 2016-02-11 autobuso, vairuojamo S. Š., reisą Vilnius-Jonava-Kaunas, išvykstančio iš Vilniaus autobusų stoties 17.25 val., bei pagal statistiką) tądien į eismo įvykį patekusį autobusą (duomenys neskelbtini) įlipo devyni keleiviai (t. 1, b.l. 128-129);
- pagal alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ asmens blaivumo testo šaknelę, siuntimą atlikti medicininę apžiūrą, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, biologinės terpės siuntimą ir specialisto išvadą Nr. T-A 2332/2016(01) (t. 1, b.l. 184-187, 189) eismo įvykio metu kaltinamasis S. Š. buvo blaivus (alkotesterio 2016-02-11 19.11 val. patikrinimo rezultatas – 0,00 promilės; 2016-02-11 21.15 val. paimtame kaltinamojo kraujyje etilo alkoholio nerasta);
- specialistas išvadoje Nr. G 1015/2016 (02) (t. 1, b.l. 60-61) nukentėjusiajai D. V. konstatavo poodines kraujosruvas kairėje kojoje, odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, dešinės plaštakos sumušimą, kairio kelio sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą ir pilvo sumušimą. Išvadoje nurodyta, jog šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Kairio kelio sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą;
- nuo 2016-02-11 iki 2016-02-22 darytose 29 fotografijose užfiksuoti nukentėjusiosios D. V. kairės kojos ir dešinės rankos sužalojimai ir jų gijimas (t. 2, b.l. 43);
- specialistas išvadoje Nr. G 1013/2016 (02) (t. 1, b.l. 95-96) nukentėjusiajam S. B. konstatavo krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su V-o šonkaulio lūžimu, odos nubrozdinimą pakaušio srityje. Išvadoje nurodyta, kad krūtinės ląstos kairės pusės V-o šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą;
- specialistas išvadoje Nr. G 1011/2016 (02) (t. 1, b.l. 119-120) nukentėjusiajai S. S. konstatavo galvos minkštųjų audinių sumušimą pakaušio srityje. Išvadoje nurodyta, jog šis sužalojimas galėjo išsivystyti autoįvykio metu, automobiliui verčiantis. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nepakanka objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių galvos smegenų sukrėtimo diagnozę.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo S. Š., nukentėjusiosios S. S., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. B. ir D. V. paaiškinimus bei ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis S. Š. darbo metu, vairuodamas AB SEB bankui priklausantį ir lizingo sutarties pagrindu UAB „Kautra“ valdomą keleivinį autobusą „TEMSA MD 9C“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas nustatytu maršrutu, 2016-02-11 apie 18:38 val. kelio Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys 37,1 km, Kaišiadorių r. sav., pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas): sningant, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, neįvertino meteorologinių sąlygų pavojingumo ir vietovės reljefo, dėl ko nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo autobuso, dėl ko jo vairuojamas autobusas nuslydo nuo kelio į dešinį kelkraštį ir apvirto ant kairio šono, dėl ko buvo apgadintas autobusas ir sužaloti trys autobuso keleiviai: D. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairėje kojoje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, dešinės plaštakos sumušimas, kairio kelio sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas ir pilvo sumušimas, dėl kairio kelio sumušimo jos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai; S. B. buvo padarytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su V-o šonkaulio lūžimu ir odos nubrozdinimas pakaušio srityje, dėl krūtinės ląstos kairės pusės V-o šonkaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai; S. S. buvo padarytas galvos minkštųjų audinių sumušimas pakaušio srityje, dėl ko jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Ši kaltinamojo S. Š. 2016-02-11 veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes kaltinamasis, būdamas neapsvaigęs ir vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų asmenų sveikata.
Skirdamas bausmę kaltinamajam S. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. Š. padarė neatsargų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., 16 str.), kurio pasekmė – apgadintas svetimas turtas – vairuota transporto priemonė – ir sužaloti trys žmonės: vieno žmogaus sveikata sutrikdyta nežymiai, dviejų – nesunkiai. Kaltinamasis S. Š. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. Š. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė visų nukentėjusiųjų, kiekvieno atskirai, ir nukentėjusieji priėmė jo atsiprašymą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis S. Š. nesusituokęs (t. 1, b.l. 167-169), neteistas (t. 1, b.l. 170-171) ir administracine tvarka nebaustas (t. 1, b.l 172-173). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis S. Š. eismo įvykio metu dirbo ir tebedirba UAB „Kautra“ vairuotoju-konduktoriumi (t. 1, b.l. 176-178, 180-182), darbdavio charakterizuotas teigiamai: tinkamai atliekantis savo pareigas, kvalifikuotas, pareigingas ir atsakingas, patikimas, gero ir draugiško būdo, mokantis bendrauti, visada pasirengęs padėti (t. 1, b.l. 179). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo S. Š. vairuotojo stažas eismo įvykio metu (2016-02-11) buvo daugiau negu trys metai, tačiau autobusų vairuotojo stažas – tik daugiau negu keturi mėnesiai (t. 1, b.l. 122-123, 167-169), kad kaltinamasis turi teisę vairuoti ne tik AM, B1 ir B kategorijos transporto priemones (nuo 2012-11-23), bet ir C1 ir C kategorijos transporto priemones (nuo 2013-10-30), taip pat BE, C1E ir CE kategorijos transporto priemones (nuo 2013-11-02) bei D1, D, D1E ir DE kategorijos transporto priemones (nuo 2015-09-24). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamajam S. Š. skirtina pati švelniausia ir mažesnė negu vidutinio dydžio Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda (taikytina eismo įvykio metu – 2016-02-11– galiojusi Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. redakcija – Lietuvos Respublikos BK 3 str.). Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – kaltinamajam S. Š. neskirtina, nes tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, kai teisė vairuoti kelių transporto priemones kaltinamajam nebuvo apribota nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, kai kaltinamasis tebedirba UAB „Kautra“ vairuotoju-konduktoriumi, nebepasiektų šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslų, nepadėtų įgyvendinti kaltinamajam skirtinos bausmės paskirties ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Nukentėjusysis S. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 480,00 Eur turtinės ir 4565,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 69-71), kurį bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ir prašė tenkinti.
Nukentėjusysis S. B. ieškinyje nurodė, jog iš viso jam buvo padaryta 840,00 Eur turtinės žalos, tai: sugadinti rūbai (150,00 Eur), kompiuteris (360,00 Eur), kompiuterio defektacija (10,00 Eur), kelionės pas gydytojus, pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir į studijas (duomenys neskelbtini) (200,00 Eur), vaistai ir gydymo priemonės (120,00 Eur). Dalį – 360,00 Eur – turtinės žalos jam atlygino AB „Lietuvos draudimas“, todėl prašo teismo priteisti iš už atsiradusią žalą atsakingų asmenų draudimo bendrovės neatlygintos turtinės žalos dalį – 480,00 Eur. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis S. B. įvertino 4565,00 Eur.
Nukentėjusioji D. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 4370,67 Eur turtinės ir 16730,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 21-23, 24-31, t. 2, b.l. 43), kurį bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ir prašė tenkinti. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiosios D. V. atstovas Gintas Matulevičius pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus (t. 2, b.l. 41, 144-156, 181-187) dėl nukentėjusiosios turėtų papildomų išlaidų, t.y. iš esmės padidino pareikšto civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo 555,55 Eur (gydytojų/ specialistų konsultacijos, atlikti tyrimai ir procesdūros, įsigytos priemonės ir vaistai: 58,00 Eur +77,00 Eur + 300,00 Eur +23,99 Eur + 17,21 Eur +30,00 Eur + 16,45 Eur + 16,45 Eur + 16,45 Eur).
Nukentėjusioji D. V. nurodė, jog iš viso jai buvo padaryta 4689,37 Eur turtinės žalos, tai: sportiniai bateliai (130,00 Eur), džinsai (30,00 Eur), megztinis (25,00 Eur), striukė (80,00 Eur), kompiuteris (100,00 Eur), kompiuterio defektacija (10,00 Eur), kelionės pas gydytojus, pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir į studijas (duomenys neskelbtini) , automobilio stovėjimo išlaidos (307,19 Eur), gydytojų konsultacijos (136,00 Eur), medicininiai tyrimai (18,56 Eur), vaistai ir gydymo priemonės (272,87 Eur), gydymo procedūros ir reabilitacija (79,75 Eur), tolimesnės gydymo (sąnario operacijos), reabilitacijos ir kelionės išlaidos (3500,00 Eur). Dalį – 318,70 Eur – turtinės žalos jai atlygino AB „Lietuvos draudimas“, todėl prašo teismo priteisti iš už atsiradusią žalą atsakingų asmenų draudimo bendrovės neatlygintos turtinės žalos dalį – 4370,67 Eur. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji D. V. įvertino 16730,00 Eur.
Civilinis atsakovas – draudimo bendrovė – AB „Lietuvos draudimas“ pateikė paaiškinimus teismui raštu (t. 2, b.l. 24, 140), kur nurodė, kad 2016-02-11 eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiesiems visiškai atlygino pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį:
- nukentėjusiajai S. S. išmokėjo 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 33-34);
- 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
- 365,13 Eur sugadinto turto atlyginimo (naujos kelnės, suplėšytos ir suteptos (atlyginta – 54,45 Eur), naujas džemperis, suplėšytas ir suteptas (atlyginta – 34,80 Eur), 2014 m. įsigytas kompiuteris, pažeistas mechaniškai (atlyginta – 112,29 Eur), kompiuterio diagnostikos ir remonto išlaidos (atlyginta – 80,00 Eur) (t. 2, b.l. 29-30, 35).
Nukentėjusiajam S. B. nekompensuotos kelionės ir gydymo išlaidos, nepagrįstos pirkimo čekiais, medicininiais dokumentais ir/ ar nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu, t.y. 200,00 Eur kelionės išlaidos ir 120,00 Eur vaistų ir gydymosi išlaidos (t. 2, b.l. 25);
- 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
- 318,70 Eur sugadinto turto atlyginimo (nauji sportiniai bateliai „Nike“, kurių vienas dingo (atlyginta – 90,75 Eur), naujos kelnės, suplėšytos ir suteptos (atlyginta – 26,10 Eur), naujas megztinis, suplėšytas ir suteptas (atlyginta – 18,27 Eur), nauja striukė, suplėšyta ir sutepta (atlyginta – 83,58 Eur), 2011 m. įsigytas kompiuteris, sulaužytas ir neremontuotinas (atlyginta – 100,00 Eur), t. 2, b.l. 26);
- 313,11 Eur gydymo išlaidų atlyginimo ir 37,83 Eur kelionės išlaidų atlyginimo (t. 2, b.l. 36-37).
Nukentėjusiajai D. V. nekompensuotos kelionės ir gydymo išlaidos, nepagrįstos pirkimo čekiais, medicininiais dokumentais ir/ ar nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu, taip pat tolimesnio gydymo (numatomos kelio sąnario operacijos), reabilitacijos ir kelionės išlaidos, t.y. 181,34 Eur vaistų ir gydymo išlaidos, 359,36 Eur kelionės išlaidos ir 3500,00 Eur tolimesnio gydymo, reabilitacijos ir kelionės išlaidos (t. 2, 31-32);
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai) ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijai – pagal jų pareikštas pretenzijas.
Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad jokia išmoka dėl teisme nagrinėjamo eismo įvykio pagal savanoriško transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį neišmokėta, nes visa žala atlyginta pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad eismo įvykio metu (2016-02-11):
- kaltinamojo S. Š. vairuota transporto priemonė „TEMSA MD 9C“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta įprastu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudėjas – UAB „Kautra“, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b.l. 127, t. 2, b.l. 74-76);
- UAB „Kautra“ buvo apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Draudikas – AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo suma – 60000,00 Eur, tiek turto, tiek asmens nuostoliams. Draudimo apsauga apima ir civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos (t. 2, b.l. 77-79);
- UAB „Kautra“ buvo apsidraudusi verslo civilinės atsakomybės draudimu. Draudikas – AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo suma – 150000,00 Eur (t. 2, b.l. 80-82).
Taip pat nustatyta, jog eismo įvykio metu sužalota nukentėjusioji D. V. tebesigydo UAB „Bendrosios medicinos praktika“, esančioje Kaune (t. 2, b.l. 41, 148-149, 152-155). Be to, 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesiais nukentėjusioji lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, kur jai buvo išrašyti vaistai (t. 2, b.l. 151). Nukentėjusioji pateikė teismui šių vaistų įsigijimą patvirtinančius rašytinius įrodymus, iš viso: 17,21 Eur (t. 2, b.l. 150). VšĮ Antakalnio poliklinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , nukentėjusioji D. V. 2016 m. spalio mėnesį lankė kintamo magnetinio lauko terapijos procedūras (t. 2, b.l. 156), o 2016 m. spalio-gruodžio mėnesiais lankė trūkiosios pneumatinės kompresijos procedūras ir už jas susimokėjo, iš viso: 49,35 Eur (t. 2, b.l. 181-187). Nukentėjusioji D. V. pateikė teismui UAB „Bendrosios medicinos praktika“ gydytojų konsultacijų ir atliktų tyrimų išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus (58,00 Eur +77,00 Eur + 30,00 Eur, t. 2, b.l. 41, 152-154). Be to, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2016-10-03 įsigijo balansinį diską už 23,99 Eur (t. 2, b.l. 145-147). Ir dar nukentėjusioji D. V. pateikė teismui A. G. teismo medicininių tyrimų biuro 2016-10-05 kasos pajamų orderio kvitą 300,00 Eur sumai (t. 2, b.l. 144).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims.
Nagrinėjamu atveju prašoma atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti kaltinamasis ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo, pvz., samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines pareigas kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.264 str.), asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkai, atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.270 str.), draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui (Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. ir 6. 987 str.) ir t.t.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog 2016-02-11 nusikalstamą veiką kaltinamasis S. Š. padarė darbo metu, vairuodamas darbdavio UAB „Kautra“ teisėtai valdomą įprastu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ apdraustą keleivinį autobusą – didesnio pavojaus šaltinį.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nustatant už eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą atsakingą asmenį, privalu vadovautis ir Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 1 d. nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios rūšies turtinei atsakomybei atsirasti teismui pakanka nustatyti: 1) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą; 2) žalos padarymą asmens turtinėms teisėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms ir vertybėms; 3) priežastinį ryšį tarp veiklos ir atsiradusios žalos.
Sausumos kelių transporto priemonė – autobusas – yra laikomas didesnio pavojaus šaltiniu. Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 2 d. didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra juridinis ar fizinis asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (darbo, tarnybos, samdos ir kt.) naudoja transporto priemonę, mechanizmą ar kitą šaltinį (pavyzdžiui, vairuotojas, operatorius, mašinistas), nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako.
Atsižvelgus į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už 2016-02-11 autobuso – transporto priemonės „TEMSA MD 9C“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) – padarytą žalą materialiai yra atsakinga UAB „Kautra“.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d. įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos CK ir kiti įstatymai. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu – 2016-02-11 – UAB „Kautra“ turėjo net tris civilinės atsakomybės sutartis (t. 1, b.l. 127, t. 2, b.l. 74-82), kurių pirmiausia – įprasta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą atlygina eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovė. Nagrinėjamu atveju – draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“. Tačiau šis įstatymas numato draudimo bendrovės atsakomybės ribas (11 str. 1 d. 3 p.) ? vieno Lietuvos teritorijoje įvykusio eismo įvykio draudimo suma, kad ir kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, yra 5000000,00 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000,00 EUR dėl neturtinės žalos) ir 1000000,00 EUR dėl žalos turtui. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 str., jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina už žalos padarymą atsakingas asmuo, t.y. draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė.
Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį/ materialiai atsakingą asmenį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju turtinė ir neturtinė žala yra įrodinėtina leistinais ir susijusiais įrodymais.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. B. ir D. V. paaiškinimus, taip pat jų pateiktus rašytinius įrodymus ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateiktus rašytinius paaiškinimus ir jo pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad:
- nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ teisme nagrinėjamą 2016-02-11 eismo įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu, priėmė ir nagrinėjo nukentėjusiųjų asmenų pretenzijas dėl žalos atlyginimo bei išmokėjo jiems draudimo išmokas, taip pat ir nukentėjusiesiems S. B. ir D. V.;
- apskaičiuojant nukentėjusiesiems mokėtinas draudimo išmokas, t.y. vertinant atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydį, draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ visiškai pagrįstai vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis, įvertino nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų sunkumą, draudikui pateiktus rašytinius įrodymus, eismo įvykio metu sugadintų nukentėjusiesiems priklausiusių daiktų įsigijimo vertę ir nusidėvėjimą, nukentėjusiųjų gydymą, gydytojų konsultacijas, atliktus tyrimus, gydytojų išrašytus ir nukentėjusiųjų įsigytus vaistus, kelionių pas gydytojus atstumą, kuro kainas bei kitas aplinkybes (t. 2, b.l. 24-27, 29-37). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, draudikas nevertino pačių nukentėjusiųjų S. B. ir D. V. neatsakingo elgesio – saugos diržų neužsisegimo;
- AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam S. B. atlygintas eismo įvykio metu patirtos žalos dydis (2000,00 Eur neturtinės žalos ir 365,13 Eur turtinės žalos) yra visiškai pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir draudimo bendrovės atliktais skaičiavimais, todėl nedidintinas, atitinka nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą, dvasinius išgyvenimus ir patirtus bei patiriamus nepatogumus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei susiformavusią Lietuvos teismų praktiką. Draudimo bendrovė visiškai pagrįstai nusprendė nukentėjusiajam S. B. nekompensuoti kelionės ir gydymo išlaidų, nepagrįstų pirkimo čekiais, medicininiais dokumentais ir/ ar nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu, t.y. 200,00 Eur kelionės išlaidų ir 120,00 Eur vaistų ir gydymosi išlaidų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis S. B. teismui taip pat nepateikė nė vieno jo prašomos turtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančio įrodymo;
- AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai D. V. atlygintas eismo įvykio metu patirtos žalos dydis (2000,00 Eur neturtinės žalos ir 669,64 Eur turtinės žalos) yra taip pat visiškai pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir draudimo bendrovės atliktais skaičiavimais, todėl nedidintinas, atitinka nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mąstą, dvasinius išgyvenimus ir patirtus bei patiriamus nepatogumus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei susiformavusią Lietuvos teismų praktiką. Draudimo bendrovė visiškai pagrįstai nusprendė nukentėjusiajai D. V. nekompensuoti kelionės ir gydymo išlaidų, nepagrįstų pirkimo čekiais, medicininiais dokumentais ir/ ar nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu, taip pat tolimesnio gydymo (numatomos kelio sąnario operacijos), reabilitacijos ir kelionės išlaidos, t.y. 181,34 Eur vaistų ir gydymo išlaidų, 359,36 Eur kelionės išlaidų ir 3500,00 Eur tolimesnio gydymo, reabilitacijos ir kelionės išlaidų. Pažymėtina, kad atlygintinos tik jau turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Patyrus papildomų išlaidų, susijusių su eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymu, nukentėjusioji D. V. gali kreiptis į draudiką ar teismą dėl jų atlyginimo;
- kadangi šiuo metu nukentėjusioji D. V. tebesigydo ir po AB „Lietuvos draudimas“ išmokos turėjo papildomų gydymosi išlaidų, susijusių su teisme nagrinėjamo eismo įvykio metu patirtu kojos sužalojimu ir pagrįstų teismui pateiktais rašytinais įrodymais, iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai priteistina 255,55 Eur turtinės žalos atlyginimo (17,21 Eur + 49,35 Eur + 58,00 Eur + 77,00 Eur + 30,00 Eur + 23,99 Eur, (t. 2, b.l. 41, 145-150, 152-155,181-187) (Lietuvos Respublikos BPK 109 ir 115 str.);
- nukentėjusiosios D. V. turėtos išlaidos A. G. teismo medicininių tyrimų biure neatlygintinos, nes nesietinos su eismo įvykio sužalojimo gydymu (t. 2, b.l. 144).
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai S. B. ir D. V. prašė teismo priteisti jų turėtas proceso išlaidas – atstovavimo išlaidas, t.y. išlaidas advokato pagalbai.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas proceso išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. B. ir D. V. buvo teikiama teisinė pagalba, nagrinėjant bylą teisme, jų interesus atstovavo advokatas Gintas Matulevičius (t. 2, b.l. 20-21). Kiekvienas iš jų advokatui sumokėjo po 250,00 Eur (t. 2, b.l. 39-40).
Atsižvelgus į šios bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo teisme trukmę, šios bylos baigtį, vykusių teisiamųjų posėdžių skaičių, byloje dalyvavusio nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo advokato aktyvumą ir atstovavimo kokybę, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. B. ir D. V. išlaidos advokato Ginto Matulevičiaus pagalbai – kiekvieno po 250,00 Eur – yra pagrįstos, nemažintinos ir priteistinos iš kaltinamojo S. Š..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
S. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 20 MGL (753,20 Eur*) dydžio baudą.
S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, ją panaikinti.
Nukentėjusiojo S. B. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiosios D. V. patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti iš AB „Lietuvos draudimo“ 255,55 Eur turtinės žalos atlyginimo.
- S. B. 250,00 Eur advokato pagalbos išlaidų;
- D. V. 250,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.