- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-709-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- S. Ž., R.
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Gediminas Bulotas, Janina Umbrasienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. Ž. , R. Ž. , J. M. V. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-18-286/2008 pagal ieškovų S. Ž. , R. Ž. , J. M. V. ieškinį atsakovei V. B. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Laima Aidukaitė, Janė Narbutienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai S. Ž. , R. Ž. , J. M. V. pateikė ieškinį, prašydami:
1) pripažinti negaliojančiu 1999-06-24 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 4382, išduotą B. M. dėl 606,90 Lt žemės ūkio bendrovės pajaus paveldėjimo;
2) pripažinti negaliojančiu 2001-06-01 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 3215, išduotą B. M. dėl 100/502 dalių 5,02 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 255/1112 dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) pripažinti negaliojančiu 2006-04-13 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. NJ2424, išduotą atsakovei V. B. , dalyje dėl 255/1112 dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 100/502 dalių 5,02 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) pripažinti ieškovams lygiomis dalimis nuosavybės teises į M. Ž. sugrąžintas 100/502 dalis 5,02 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į M. Ž. sugrąžintas 255/1112 dalis 11,12 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovų tėvas K. Ž. po savo sesers M. Ž. mirties 1994-03-25 priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti visą jos turtą. 1996-04-19 mirus K. Ž. , ieškovai tapo viso jo turto paveldėtojais, tame tarpe ir to turto, kurį šis paveldėjo iš M. Ž. . Ieškovų teisė į palikimą atsirado į tuo metu žinomą ir į nežinomą turtą. 2000-05-18 ir 2004-01-14 ieškovams buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. Ieškovai, paveldėję turtą, visą laiką jį tvarkė, prižiūrėjo, valdė ir juo naudojosi. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004-02-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-93-01/2004 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą po M. Ž. mirties priėmė jos brolis K. Ž. . Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-04-11 sprendimu Nr. 53933-45-6098 M. Ž. po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,55 ha žemės ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ignalinos rajono notarų biuro notarė L. Aidukaitė 1999-06-24 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą B. M. į M. Ž. turtą ŽŪB „Linkmenys“ 606,90 Lt pajų, o 2001-06-01 išdavė papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į M. Ž. vardu sugrąžintą žemę. 2003-05-14 mirus B. M. , jos turtą paveldėjo atsakovė, kuriai 2006-04-13 Utenos rajono 2 notarų biuro notarė J. Narbutienė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, tame tarpe ir į atitinkamas dalis M. Ž. grąžintų žemės sklypų. Šie paveldėjimo teisės liudijimai akivaizdžiai pažeidė ieškovų teises į jų turtą, paveldėtą iš K. Ž. . B. M. pagal įstatymą jokio M. Ž. turto nepaveldėjo ir negalėjo paveldėti, kadangi ji nesikreipė 1964 m. CK nustatyta tvarka ir terminais dėl palikimo priėmimo. Dėl šios priežasties Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-04-11 sprendimu atkūrus nuosavybės teises į žemę M. Ž. , nuosavybės teisė į šią žemę atsirado ieškovams, o ne B. M. , nes tuo metu M. Ž. turtas buvo K. Ž. paveldėtas, o pagal paveldėjimo teisės normas ieškovams tuo metu jau buvo atsiradusi paveldėjimo teisė į visą K. Ž. turtą. Tos pačios nuostatos galioja ir M. Ž. vardu buvusiam ŽŪB „Linkmenys“ pajui. Ieškovai, įgiję nuosavybės teises į paveldėtą turtą, įgijo teisę ir į jo gynybą. Minėti paveldėjimo teisės liudijimai, pažeidžiantys ieškovų teises, buvo išduoti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t.y. praėjus daugiau kaip 5 metams po M. Ž. mirties, B. M. nepriėmus palikimo. Ieškovų teises pažeidė ir atsakovei išduoto paveldėjimo pagal įstatymą dalis dėl minėtų žemės sklypų dalių, kadangi atsakovė įregistravo nuosavybės teises į negalimą paveldėti ir jai nepriklausantį turtą (2001 m. CK 4 knygos V skyriaus 5 skirsnio nuostatos, 1964 m. CK 587 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinį. Nurodė, kad M. Ž. testamento nepaliko, todėl po jos mirties jos turtą valdė atsakovės motina B. M. , kuri buvo M. Ž. sesuo ir trečios eilės įstatyminė paveldėtoja. Žemės sklypai, į kuriuos pretenduoja ieškovai, teisėtai po M. Ž. mirties priklausė atsakovės motinai. Kadangi ieškovų tėvas iki savo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po sesers mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė atsakovės motina. Po B. M. mirties atsakovei nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą priklauso teisėtai. Ieškovai priėmė palikimą tik dėl jų tėvui priklausančio turto ir per nustatytą terminą nepareiškė notarų biurui jokių pretenzijų, dėl jau paveldėto turto, kuris priklausė M. Ž. , todėl neturi reikalavimo teisės reikšti tokį ieškinį (1964 m. CK 573 str. 1 d.).
Trečiojo asmens Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Aidukaitė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1999-06-24 paveldėjimo teisės liudijimas M. Ž. įpėdinei B. M. buvo išduotas, vadovaujantis tuo metu galiojusia 1975-10-31 Lietuvos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 8 patvirtinta „Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcija“ ir pateiktu 1999-05-17 Ignalinos rajono Linkmenų seniūno pažymėjimu Nr. 76, kuriame nurodyta, kad mirusios palikimą priėmė ir valdo sesuo B. M. . Tuo atveju, jei ieškovų reikalavimai galėtų būti pripažinti pagrįstais, K. Ž. teisių perėmėjai galėtų sąžiningai pretenduoti tik į ½ dalį M. Ž. palikimo, nes K. Ž. buvo tos pačios eilės įpėdinis kaip ir B. M. , veikusi sąžiningai. Ieškovai praleido 1 metų senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.
Šalies argumentai
Ieškovai dublike nurodė, kad Linkmenų seniūno 1999-05-17 pažymoje nebuvo nurodyta kokį konkrečiai paveldimą turtą B. M. valdė, todėl ši pažyma neatitiko nei instrukcijos reikalavimų, nei 1964 m. CK reikalavimų. Be to, B. M. 1999-06-24 pareiškime bei 2001-06-01 papildomame pareiškime notarui dėl palikimo priėmimo nebuvo nurodyta, kad ji faktiškai valdo paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike nurodė, kad pasilieka prie atsiliepime pateiktų argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2008-04-04 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovės naudai iš kiekvieno ieškovo po 766,66 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir į valstybės biudžetą iš kiekvieno ieškovo po 76,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad po ieškovų tėvo K. Ž. ir atsakovės motinos B. M. sesers M. Ž. mirties 1994-03-25 jos įpėdiniai K. Ž. ir B. M. šešių mėnesių laikotarpyje pareiškimo Ignalinos rajono notarų biurui nepateikė. 1996-04-19 mirus ieškovų tėvui, pagal 2000-05-18 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, visą tėvo turtą paveldėjo vaikai – ieškovai. Teismas iš ieškovo S. Ž. paaiškinimų nustatė, kad 2003 m. gruodžio mėnesį ieškovai sužinojo, jog M. Ž. turtą, tame tarpe ir 2001-04-11 Utenos viršininko administracijos sprendimu Nr. 10-05-256 M. Ž. atkurtas nuosavybės teises į jai tenkančias žemės sklypų dalis, pagal 1999-06-24 ir 2001-06-01 Ignalinos rajono notarės L. Aidukaitės išduotus paveldėjimo teisės liudijimus yra paveldėjusi B. M. , todėl ieškovai 2003-12-22 kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad mirus M. Ž. , jos palikimą priėmė K. Ž. , faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, tačiau 1999-06-24 ir 2001-06-01 paveldėjimo teisės liudijimų neginčijo. Teismas konstatavo, kad šioje byloje ieškovai ginčijo paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą ir prašė pripažinti jiems nuosavybės teisę į šiuose paveldėjimo teisės liudijimuose pagal įstatymą minimą turtą. Teismas nustatė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, jog ieškiniams dėl įpėdinio nuosavybės teisės gynimo, kai ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas, taikomas ne bendras dešimties metų, o CK nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju, teisiškai reikšmingas momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas – ta diena, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas konstatavo, kad 2003 m. gruodžio mėnesį ieškovai privalėjo suprasti, kad nei jų tėvas K. Ž. , nei jie nepaveldėjo M. Ž. priklausančių žemės sklypų. Teismas nustatė, kad ieškinį teisme dėl ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą ieškovai pareiškė tik 2006-05-26, t.y. po pustrečių metų. Teismas pažymėjo, kad ieškovams, jei būtų veikę rūpestingai ir sąžiningai siekę įgyvendinti savo įpėdinio teises, nebuvo jokių kliūčių pareikšti ieškinį teisme per vienerius metus, kaip nustatyta CK. Teismas konstatavo, kad ieškovai nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujinamas praleistas senaties terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, jog dėl šios priežasties ieškinys negali būti tenkinamas tiek dėl pripažinimo negaliojančiu 1999-06-24 ir 2001-06-01 išduoto B. M. paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą, registro Nr. 4382, 3215, tiek dėl jų pagrindu 2006-04-13 išduoto V. B. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą bei dėl nuosavybės teisės pripažinimo ieškovams į šiuose paveldėjimo teisės liudijimuose pagal įstatymą minimą turtą (2001 m. CK 1.75 str., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d., 5.8 str., 1964 m. CK 86 str., CPK 96 str., 98 str.).
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008-04-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neatsižvelgė bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl to priėmė neteisingą, nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 5.8 str. nurodytą vienerių metų terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, kadangi šiuo atveju ginčas buvo ne dėl paveldėjimo teisinių santykių, o dėl ieškovų nuosavybės teisių gynimo.
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2007, kadangi ši nutartis priimta byloje, kurioje visai kitas ginčas ir faktinės aplinkybės. Ši nutartis nebuvo paskelbta Aukščiausiojo Teismo biuletenyje, tad ji neturi privalomos reikšmės vienodam teismų praktikos formavimui, be to, skundžiamame sprendime minėta nutartis buvo aiškinama ir interpretuojama priešingai jos tekstui. Šioje nutartyje buvo nurodyta, kad „pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio senatis nėra praleista, nes asmuo, pagrįstai manantis, kad yra teisėtas turto savininkas, neturi pareigos kasdien institucijose, atliekančiose turto registratoriaus funkcijas, teirautis apie savo daiktinių teisių būklę“.
3) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai, prašydami panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus, gynė savo, kaip savininkų teises, todėl jų reikalavimams turėjo būti taikomas bendras ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str. 1 d., kuris nėra pasibaigęs. Nesant pagrindo taikyti senaties terminą, teismas privalėjo išnagrinėti ieškinį ir jį tenkinti.
4) Teismas neišnagrinėjo ieškinio reikalavimų pripažinti ieškovams lygiomis dalimis nuosavybės teises į M. Ž. sugrąžintas 100/502 dalis 5,02 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į sugrąžintas 255/1112 dalis 11,12 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Aidukaitė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Atsakovė V. B. ir tretysis asmuo J. Narbutienė nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ieškinio senaties terminą, nustatė, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniams dėl įpėdinio nuosavybės teisės gynimo, kai ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas, taikomas ne bendras dešimties metų, o sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas iš paveldėjimo teisinių santykių, todėl nėra taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Reikalavimo teisei pripažinti negaliojančiais 1999-06-24 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, 2001-06-01 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, 2006-04-13 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, senaties terminas yra vieneri metai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr.39 “Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 21 p. išaiškinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tokiu atveju teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, nedėstydamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju Ignalinos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-93-01/2004 priimtas 2004-02-27 sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1994-03-25 mirus M. Ž. , jos palikimą priėmė brolis K. Ž. , faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, buvusį Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovai apie ginčijamus 1999-06-24 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, 2001-06-01 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą žinojo jau 2004 metais vasario mėnesį, nes civilinėje byloje Nr. 2-93-01/2004 buvo gautas 1999-06-24 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir 2001-06-01 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nuorašai (civilinė byla Nr. 2-93-01/2004, b.l. 24, 25, 28-29). Tai, kad S. Ž. , R. Ž. , J. M. V. , sužinoję dar 2004 metais vasario mėnesį apie 1999-06-24 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, 2001-06-01 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, į teismą dėl jų nuginčijimo kreipėsi tik 2006-05-26, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį.
Šiuo atveju dėl ieškinio senaties atmetus pagrindinius ieškinio reikalavimus dėl 1999-06-24 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, 2001-06-01 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus ieškinio reikalavimus - pripažinti negaliojančiu 2006-04-13 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, ir pripažinti ieškovams lygiomis dalimis nuosavybės teises į M. Ž. sugrąžintas 100/502 dalis 5,02 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į M. Ž. sugrąžintas 255/1112 dalis 11,12 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - kurie yra išvestiniai iš pagrindinių ieškinio reikalavimų.
Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iki ieškinio pareiškimo teisme ieškovas praleido sutrumpintą ieškinio senatį, pagrįstai taikė LR CK 5.8 str.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai sprendimą motyvavo vien ieškinio senaties termino pasibaigimu ir turėjo teisę sprendimo motyvuojamojoje dalyje nedėstyti argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo, nes toks teismo sprendimo motyvavimas ieškinio senaties taikymu yra pakankamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr.39 “Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 21 p.). Tokiu būdu apeliantų argumentai dėl to, kad sprendime nepasisakyta atskirai dėl kiekvieno reikalavimo ir neįvertinti įrodymai, yra teisiškai nereikšmingi. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus.
Šiuo atveju Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004-02-27 sprendimas, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-93-01/2004 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1994-03-25 mirus M. Ž. , jos palikimą priėmė brolis K. Ž. , faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, buvusį Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), savaime nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovams, nes šiuo atveju teisiškai reikšminga yra tai, kad ieškovai praleido ieškinio senatį be svarbių priežasčių, o atsakovė prašė ją taikyti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str.; LR CPK 7 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, priteistina iš kiekvieno ieškovo po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. B. naudai, nes atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų S. Ž. , R. Ž. , J. M. V. po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. B. naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė