- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-63-953-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. vasario 12 d., 8 val., Vilniuje, Ukmergės g. 369, pastatė transporto priemonę Renault 11, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos centro aikštelėje, nepaliko gerai matomoje transporto priemonės vietoje informacijos apie transporto priemonės atvykimo laiką, tuo pažeisdamas kelio ženklo Nr. 529 reikalavimus, Kelių eismo taisyklių 154 punktą. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. vasario 18 d. nutarimu A. V. pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį paskirta 40 litų bauda.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi A. V. skundą tenkino iš dalies, Institucijos nutarimą pakeitė – panaikino baudą ir skyrė A. V. įspėjimą. Nurodė, kad A. V. pažeidė kelio ženklą Nr. 529, nesilaikė KET 154 punkto reikalavimų. ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pažeidėjui neturi būti taikoma griežtesnė poveikio priemonė nei reikalinga minėtiems tikslams pasiekti. Padarytas pažeidimas nėra grubus. Teismas vertino, kad A. V. pakankamą poveikį padarys įspėjimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad automobilį pastatė ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje, nes tik ten tuo metu buvo laisvų vietų. Nėra duomenų apie tai, kad per pareiškėjo automobilio stovėjimo toje vietoje laiką, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 20 d. iki 2009 m. vasario 12 d. buvo toks atvejis, kai visa automobilių stovėjimo aikštelės teritorija ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje būtų buvusi užimta ir todėl būtų buvę pažeisti automobilių stovėjimo aikštelės savininko ir jo klientų teisės ir teisėti interesai (ATPK 273 str. 1 d.). Administraciniai teisės pažeidimai yra skirstomi į formalius ir materialius. Materialiųjų pažeidimų objektyvinei pusei turi kilti žalingi padariniai nukentėjusiajam, tačiau to Institucija neįrodė. Pareiškėjas mano, kad ši byla svarbi teismų praktikai dėl įstatymų taikymo ir aiškinimo nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas. Taip pat pareiškėjas skundą grindžia pareigūnų korumpuotumu ir remiasi ankstesniais atvejais, kai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjui kyla abejonių dėl teisėsaugos institucijų veiklos teisėtumo. Jis pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas draudžia operatyvine veikla daryti žalą. Pareiškėjas remiasi minėtame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytais argumentais (tarp jų ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis bei Europos žmogaus teisių teismo praktika) dėl baudžiamojo persekiojimo vykdymo teisėtumo ir asmens teisės į privatų gyvenimą bei teisės į asmens neliečiamybę bei laisvę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad, įvertinus tai, jog A. V. neginčijo, jog pastatė automobilį ir nepaliko informacinio lapelio, jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Kelių eismo taisyklių 154 punkte numatyta, kad palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo gerai matomoje motorinės transporto priemonės vietoje palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pagrįstai nustatė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina A. V. kaltę.
Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas bei tarnybiniai pranešimai (b. l. 16, 18, 19) įrodo, kad A. V., palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, nepaliko informacijos apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką. Pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta, jog jis 2008 m. gruodžio 20 d. pastatė transporto priemonę kelio ženklo Nr. 529 (stovėjimo apribojimas iki 2 valandų) galiojimo zonoje, kur ji ir stovėjo iki 2009 m. vasario 12 d. (b. l. 42), kai buvo nustatytas administracinis teisės pažeidimas. Pabrėžtina, kad apelianto argumentai, jog jis nepažeidė stovėjimo aikštelės savininko ir jo klientų interesų, neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakomybės už Kelių eismo taisyklių 154 punkto pažeidimą. Pagal šį punktą, vairuotojas privalėjo gerai matomoje transporto priemonės vietoje palikti informaciją apie transporto priemonės atvykimo laiką. Nagrinėjamo pažeidimo sudėtis yra formali, todėl atmetamas apelianto argumentas, kad šiam pažeidimui konstatuoti turi būti nustatyti žalingi padariniai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo abejoja pareigūnų veiklos teisėtumu, tačiau nepateikia savo teiginius patvirtinančių aplinkybių ir įrodymų. Pažymėtina, kad apelianto argumentai, susiję su ankstesniais atvejais, kai jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra niekuo nesusiję su nagrinėjama byla, jie nei paneigia, nei patvirtina šioje byloje nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentus dėl Konstitucinio teismo praktikos operatyvinės veiklos srityje, nes byloje nėra jokių duomenų, kad tokia veikla buvo vykdoma, kaip ir nėra jokių duomenų, jog buvo pažeistos pareiškėjo minėtos asmens teisės į privatų gyvenimą, teisės į asmens neliečiamybę bei laisvę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o A. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.