Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. M., nukentėjusiajai S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. skundą dėl Vilniaus rajono PK VP Eismo priežiūros tarnybos 2008-09-16 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2008-09-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2008-09-07, 11 val. 15 min., Telšių mieste, Plungės g. 23, vairavo automobilį, nesilaikė dešiniosios važiuojamosios dalies krašto ir kliudė iš dešinės pusės apvažiavimo manevrą baigiantį automobilį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 125 punktą. Atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus raj. PK VP Eismo priežiūros tarnybos 2008-09-16 nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam, vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d., 30² str., 287 str. 1 d., buvo skirta 200 Lt administracinė nuobauda.

Nukentėjusioji S. P. teismo posėdžio metu prašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad eismo įvykio dieną važiuodama automobiliu pamatė, kaip prieš ją važiuojantis automobilis sustabdė ir rodė kairiojo posūkio signalą. Tuo metu ji nusprendė aplenkti sustojusį automobilį iš dešinės, nes kelyje buvo pakankamai vietos, paliko tarp automobilių pakankamą tarpą ir kad būtų saugiau, truputi išvažiavo į kelkraštį. Bebaigiant lenkti sustojusį automobilį, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nusprendė nebesukti ir pradėdamas važiuoti į priekį, kliudė jos automobilį (b. l. 33 ).

Institucijos, surašiusios nutarimą atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Pareigūnas, skirdamas M. M. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, vadovavosi LR ATPK 30² str., 127 str. 2 d. ir 287 str. 1 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija jo atžvilgiu priimtą nutarimą, motyvuodamas tuo, kad nėra jo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nes autoįvykį sukėlė ne jis, o nukentėjusioji.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarymą. Ši teisės norma pagal savo raiškos pobūdį yra blanketinė, t.y. elgesio taisyklė yra nustatyta kitame teisės akte.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų LR Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 125 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Pagal KET 106 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 131 punkte nustatyta, kad draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip.

KET 142 punktas nustato, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad eismo įvykio metu sėdėjo keleivio vietoje, kadangi reikėjo sukti į kairę, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. įjungė kairio posūkio signalą, stabtelėjo ir iš keleivio pusės pakankamai dideliu greičiu lekiantis automobilis užkliudė jų automobilį (b. l. 33).

Kaip matyti iš byloje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų, pareigūnai nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parodė kairįjį posūkio signalą, sustabdė prieš sankryžą, norėdamas sukti į kairę, o paskui jį važiavusi nukentėjusioji taip pat pristabdė ir įsitikinusi, kad gali pravažiuoti dešiniojo krašto važiuojamąja dalimi, pradėjo važiuoti į priekį ir tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebesuko į kairę, pradėjo važiuoti į priekį ir kliudė nukentėjusiosios automobilį (b. l. 14, 15).

Teismas daro išvadą, kad M. M. veiksmai pagal LR ATPK 127 str. 2 d. yra kvalifikuoti tinkamai, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą. Administracinio pažeidimo padarymo faktą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 3), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 14, 15), eismo įvykio schema (b. l. 12, 13), byloje esantys nukentėjusiosios parodymai, iš dalies administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai ir liudytojos parodymai. Šie byloje esantys įrodymai apie įvykio eigą nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad norėdamas pasukti į kairę, likus 10 m iki posūkio parodė kairįjį posūkio signalą ir pristabdė, nes priešpriešine eismo juosta važiavo automobilis, tačiau apsigalvojus ir pradėjus važiuoti pirmyn, jį kliudė kita transporto priemonė, važiuojanti keliu ta pačia eismo juosta tiesiai. Jo manymu dėl eismo įvykio yra kalta jį lenkusi nukentėjusioji, kadangi turėjo jį praleisti bei leisti užbaigti manevrą. Byloje apklaustos liudytojos parodymai dėl to, kad dideliu greičiu važiavęs nukentėjusiosios automobilis kliudė M. M. automobilį, teismas vertina kritiškai, kadangi jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai prieštarauja vairavimo taisyklėms, numatytoms Kelių eismo taisyklių 106, 125, 142 punktuose. Darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atlikdamas manevrą, norėdamas pasukti į kairę, parodė kairįjį posūkio signalą ir sustojo, todėl, norėdamas atlikti kitą manevrą, t. y. važiuoti tiesiai, turėjo įsitikinti, ar tai daryti yra saugu ir ar tokiu manevru nesukliudys kitiems eismo dalyviams (tuo metu ta pačia kryptimi važiavusiai nukentėjusiajai). Šiuo atveju jis turėjo išjungti kairio posūkio signalą, ir įsitikinus, kad jam nėra kliūčių, pradėti važiuot toliau tiesiai, laikantis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 125 p.). Remiantis byloje esančia eismo įvykio schema, matyti, kad kelio plotis yra 7,7 m, vienos eismo juostos plotis yra 3,85 m (b. l. 12, 13). Kaip teismo posėdyje nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo automobilio plotis yra 1,6 m (b. l. 29). Tai rodo, kad nukentėjusiosios automobiliui buvo pakankamai vietos apvažiuoti M. M. automobilį. Laikytina, kad nukentėjusios atliktas manevras atitiko KET 131 ir 142 punkto reikalavimus.

Taip pat teismas atsižvelgia į automobilių sugadinimo pobūdį, jų išsidėstymą ir lokalizaciją. Byloje esančios fotonuotraukos, pareigūno tarnybinis pranešimas, proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusiosios automobilio durelės buvo sužalotos, įlenkiant jas į vidų, o M. M. automobiliui padarytas nedidelis sužalojimas priekinio bamperio dešiniame kampe (b. l. 12, 13). Teismas daro išvadą, kad institucijos pareigūnas, nuspręsdamas dėl autoįvykio kaltininko, tinkamai įvertino ir šias autoįvykio kaltininko nustatymo įrodymus.

Byloje surinkta medžiaga yra pakankama ir įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, atsižvelgė į švelninančias aplinkybes. Darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Vilniaus rajono PK VP Eismo priežiūros tarnybos 2008-09-16 nutarimas Nr. F 042736 yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti asmens skundą ir jį naikinti (LR ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusioji S. P. prašo teismo apmokėti kelionės išlaidas, turėtas dėl atvykimo 2008-12-22 į teismo posėdį, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Lėšas prašo pervesti į jos prašyme nurodytą banko sąskaitą.

Vadovaujantis LR ATPK 279 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nukentėjusiajai S. P. priteistinos kelionės išlaidos, neviršijančios LR Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtintos „Dėl liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkoje“ nustatytų dydžių. Pateiktas kvitas patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo 123,96 Lt kelionės išlaidų, kurios priteisiamos, jas atlyginant iš Vilniaus apygardos administracinio teismo tam skirtų lėšų (LR ATPK 279 str. 2 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t ar ė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. skundą nepatenkinti ir Vilniaus rajono PK VP Eismo priežiūros tarnybos 2008-09-16 nutarimą Nr. F 042736 palikti nepakeistą.

Atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų S. P. turėtas 123,96 Lt (vienas šimtas dvidešimt trys litai devyniasdešimt šeši centai) kelionės išlaidas pervedant jas į DNB NORD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.