Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2005 m. rugpjūčio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2) 2005 m. rugsėjo 8 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrintos bausmės, paskirtos 2005 m. rugpjūčio 30 d. ir 2005 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiais, iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimas, BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

3) 2020 m. sausio 29 d. patvirtintu prokuroro nutarimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

4) 2021 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 10 mėn. laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, paskirti pareigojimai: per bausmės laikotarpi nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra bei uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

5) 2021 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn. 10 d. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono (Kelmės rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2023 m. sausio 6 d. išregistruotas ir probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2025 m. gegužės 14 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje tyčia savo sugyventinei E. J. delnu sudavė ne mažiau du smūgius į abu skruostus, ranka tempė nukentėjusiajai už plaukų ir ranka suėmęs jai spaudė kaklą, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. J. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. M. parodė, kad narkologinėje ir psichiatrijos įskaitose nėra įrašytas, psichinėmis ligomis nesirgo. E. J. yra jo sugyventinė, kartu su ja gyvena apie 16 metų. Jie gyvena E. priklausančiame name. Su E. pykstasi nedažnai. 2025 m. gegužės 14 d., apie 10.30 val., kartu su E. nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur nusipirko maisto, alaus, degtinės. Pinigų E. parduotuvėje neišsiėmė. Po to sugrįžę į namus gėrė alkoholinius gėrimus ir apie 13 val. pradėjo pyktis dėl pinigų. Jie pykosi virtuvėje ir koridoriuje. Abu apsistumdė, tačiau jis neatsimena, ar E. J. sudavė smūgius į skruostus, pešė jos plaukus ir ranka spaudė kaklą. Tarp jų buvo susistumdymas, todėl mano, kad galėjo jai suduoti smūgius bei kitaip prieš ją smurtauti, o ji ir pati jam sudavė smūgį pelenų semtuvėliu į kaktą. Dėl suduoto smūgio E. pretenzijų neturi. Šio įvykio metu buvo stipriai girtas ir dėl girtumo ne visus įvykius gerai prisimena. E. pasakė, kad skambins policijai, ir tuomet jis iš namų išėjo ir daugiau sugrįžęs nebuvo. Su E. tik po kelių dienų kalbėjo telefonu ir ji jam sakė, kad ieško policija ir klausė, kada jis pareis namo. Šiuo metu jis gyvena pas tėvą (duomenys neskelbtini) ir kol tyrimas baigsis pas E. neis. Anksčiau prieš E. yra smurtavęs ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau paskutiniu metu jie tik būdami girti pykdavosi, bet prieš ją nebesmurtaudavo. Kviečiamas į policiją neatvyko, nes girtavo. Jų konflikto niekas nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. J. parodė, kad V. M. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) jai priklausančiame name. Parodymus apie V. M. duoti sutinka. Kartu gyvena apie 15 metų, bendrų vaikų neturi. 2025 m. gegužės 14 d., apie 12 val., ji ir jos sugyventinis V. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, kur iš bendrų gautų pašalpų nusipirko alaus, maisto sumokėjo mokesčius ir pasiėmė 150 eurų, už kuriuos planavo pirkti viščiukų. Sugrįžę namo papietavo ir kartu išgėrė apie 3 litrus alaus. Vėliau, apie 13-14 val., V. M. reikalavo, kad jam duotų pinigų, nes norėjo nusipirkti dar alaus. Pinigų ji jam nedavė, jie susipyko ir jis jai sėdinčiai virtuvėje prie stalo delnu sudavė ne mažiau du smūgius į abu skruostus, ranka tempė už plaukų ir ranka suėmęs jos kaklą spaudė, tokiu būdu ją smaugdamas. Dėl šių V. M. veiksmų ji jautė skausmą, kurį galėtų įvertinti 6 balais iš 10. Nuo suduotų smūgių jai sužalojimai nebuvo padaryti ir žymių neliko. Ji iš karto paskambino pagalbos telefonu, tačiau, ką pasakojo 112 dispečerei, neprisimena. Išgirdęs, kad ji skambina pagalbos telefonu, V. M. iš namų išėjo. Ji V. M. smūgių nesudavė. V. M. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Pas medicinos ekspertus nevyks, nes sužalojimų nebuvo. Dėl jai sukelto fizinio skausmo pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta. Kur šiuo metu yra V. M., ji nežino, jis tik kartais jai telefonu paskambina.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. J. papildomai parodė, kad ankstesnės apklausos metu duotus parodymus prisimena ir juos patvirtina. Papildomai parodo, kad konflikto metu, kada jos sugyventinis prieš ją smurtavo, t. y. sudavė jai ne mažiau du kartus per abu žandus, suėmęs už plaukų juos tempė ir suėmęs už kaklo jį spaudė. Ji po šių veiksmų buvo labai pikta, nepamena, kad būtų sudavusi metaliniu pelenų semtuvu savo sugyventiniui V. M.. Jis pats jai nesiskundė, kad būtų prieš jį smurtavusi. Apie tai, kad sugyventinis smurtauja jau nebe pirmą kartą, gali patikslinti, kad visais kartais kada jis smurtavo ir dėl to jai sukėlė skausmą, kreipėsi į policijos pareigūnus, dėl ko buvo atlikti ikiteisminiai tyrimai ir dėl to jos sugyventinis buvo nubaustas. Tiksliai, paskutinį kartą prieš šį įvykį kada smurtavo prieš ją, aplinkybių nenurodys, kadangi vartoja dažnai alkoholį ir tiksliai visko neprisimena. Šiai dienai jis jos dėl to, kad smurtavo, atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų jam neturi. Civilinio ieškinio neteiks.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 27 d. atliktos akistatos metu nukentėjusioji E. J. parodė, kad 2025 m. gegužės 14 d. apie 13.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu vyko konfliktas su sugyventiniu V. M.. Tą pačią dieną apie pietus, ėjo kartu į parduotuvę nusipirkti alaus, grįžę į namus jį vartojo dviese. Šventė sugyventinio V. M. gimtadienį. Kai išgėrė visą alų, jo sugyventinis reikalavo, kad ji jam duotų dar pinigų alui, tačiau, jai nesutikus, jis supyko ir jai sėdint virtuvėje ant kėdės sudavė delnu į abu skruostus. Kiek tiksliai kartų sudavė, neprisimena, bet ne mažiau dviejų kartų. Po to suėmė už plaukų, juos tempė ir tuo pačiu metu, suėmęs kita ranka už kaklo, jį spaudė. Kaklą spaudė trumpai, oro netrūko, tačiau dėl šių jo veiksmų juto skausmą. Buvo stipriai apsvaigusi nuo išgerto alkoholio kiekio, todėl neprisimena, kad būtų pati sudavusi savo sugyventiniui. Po įvykusio konflikto ji iškvietė policijos pareigūnus, o jos sugyventinis iš karto išėjo iš namų. Įtariamasis V. M. parodė, kad suprato savo sugyventinės E. J. parodymus ir juos tvirtina. Visko tiksliai pats neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Tačiau prisimena, kad jai sudavė, tačiau tiksliai kiek kartų ir kaip, įvardinti negali. Tačiau sugyventinė E. J. tikslo jo šmeižti neturi, todėl prisipažįsta, kad galėjo jai suduoti į veidą ir suėmęs už plaukų tempti ir spausti kaklą. Prisimena, kad jo sugyventinė po to, kai jai sudavė, jam atgal sudavė iš pelenų semtuvėlio, tačiau skausmo ji jam dėl to nesukėlė. Kai išgirdo, kad sugyventinė kviečia policiją, pasišalino iš namų.

Be V. M. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2025 m. gegužės 14 d. pranešimu prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16802-25, policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenys, 2025 m. gegužės 14 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, 2025 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedu – fotolentele Nr. 1, 2025 m. gegužės 14 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. 1.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos narys, be kita ko, yra kartu asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. 2025 m. gegužės 14 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje tyčia savo sugyventinei E. J. delnu sudavė ne mažiau du smūgius į abu skruostus, ranka tempė nukentėjusiajai už plaukų ir ranka suėmęs jai spaudė kaklą, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. J. fizinį skausmą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios E. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. M. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei E. J. fizinį skausmą, todėl V. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai E. J. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – fizinį skausmą sukėlė šeimos nariui (sugyventinei), nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos sunkinanti aplinkybė ta, kad veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą nukentėjusiosios E. J. atžvilgiu, bausmes atlikęs, kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, baustas administracine tvarka, iš kurių net 7 kartus už tai, kad nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, duomenų apie paskirtų administracinių baudų sumokėjimą nėra, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. M. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 90 parų arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina kaltinamojo amžių, prieš tai buvusį teistumą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, ją padarė praėjus daugiau nei trejiems metams po paskutinio teistumo, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog V. M. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, Užimtumo tarnybos pagalba ieškosi darbo – yra visos sąlygos jam gyventi kaip pilnaverčiam visuomenės nariui. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir V. M. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir su įpareigojimais per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 7, 8, 10 punktai).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai), į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 75 straipsnio 1 dalis, 72² straipsnis) bei dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 75 straipsnio 1 dalis, 72⁵ straipsnis).

V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 7, 8, 10 punktais, V. M. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir su įpareigojimais per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktais, 72² straipsniu, 72⁵ straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

V. M. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistasis, kuriam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Kelmėje – Vakarų Lietuvos skyrius, Vytauto Didžiojo g. 88, 86142 Kelmė, tel. +370 603 36 893, +370 670 52 857, el. paštas vakaru.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismui Raseinių rūmams Kelmėje prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.