- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-10
- Bylos Nr.
- 1-66-630/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10769-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kategorijos
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) (duomenys neskelbtini) Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) (duomenys neskelbtini) Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini)), teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. L. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) 23.00 val. iki (duomenys neskelbtini), 02.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus, kumščiu smogė savo sutuoktinei A. L. į krūtinę, kairį žastą ir smakrą, tuo jai padarydamas kraujosruvą veido kairėje, ties apatinio žandikaulio kraštu, kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje palei pažasties kraštą ir kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei A. L..
Kaltinamasis M. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) pas juos svečiavosi O. V., jie kepė mėsą, vartojo alkoholį. Jis papriekaištavo žmonai, kad su drauge per dažnai eina į verandą parūkyti. Žmona A. L. supyko, pradėjo šaukti, tačiau jokio smurto nebuvo. Jis pasakė, kad ją sutramdys, paskambino 112 ir iškvietė policiją. Tai sužinojusi A. tuoj pat pakartotinai iškvietė policiją. Žmona pasakė, kad už tai, jog iškvietė policiją, ji jam padarys. Žmona pasakė atvykusiems policijos pareigūnams, kad jis ją sumušė prieš kelias dienas, nors to nebuvo, žmona pasikarščiavo. Policijos pareigūnai klausė, ar jis nenaudojo prieš žmoną smurto. Jis buvo išgėręs, todėl neatsimena ką sakė. Jis sakė pareigūnams, kad žmona galėjo susižaloti darbe, neatsimena ar sakė apie malkinę. A. skaudėdavo krūtinę, tai dar prieš (duomenys neskelbtini) „balių“ jis paklausė kas buvo. Žmona pasakė, kad susimušė malkinėje, jis apžiūrėjo žmonos mėlynes ant krūtinės. Prieš kelias dienas iki šio įvykio žmona buvo nuėjusi į malkinę atsinešti malkų. Buvo ant durų nukritusių malkų. Žmona norėjo tas malkas numesti, kad eitų uždaryti duris. Žmona sakė, kad metė malką ir ji nuo sienos atšoko. Paskui lipo ant malkų, susvyravo ir paslydo. Jis tuo metu buvo darbe. Pas žmoną labai greitai atsiranda mėlynės, tai darbe susimuša, kai priima prekes, nešioja paletes. 2020 metais buvo nuteistas dėl konflikto su dukra. Tada dukrą paėmė už rankos ir papurtė, taip pat stūmė pro duris. Alkoholį vartoja tik progomis, nepiktnaudžiauja.
Pagarsinus kaltinamojo M. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog kaltinamasis apklausiamas (duomenys neskelbtini) kaltę neigė ir parodė, kad žmonos nemušė. (duomenys neskelbtini) jis su žmona A. L. bei jos drauge O. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su žmona A. pradėjo konfliktuoti, nes papriekaištavo A., kad ji per dažnai eina parūkyti. Dėl išgerto alkoholio tarp jų prasidėjo konfliktas. Matė, kad A. darosi agresyvi, per daug išgėrusi alkoholio tad, kad konfliktas nesitęstų, neperaugtų į smurtą, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kiek žino ir A. paskambino. Jis jos tikrai nemušė, konfliktas buvo tik žodžiu, viską girdėjo šalia buvusi žmonos draugė O.. (duomenys neskelbtini) vakare pastebėjo, kad A. kosint užsiima už krūtinės. Paprašė, kad parodytų kas atsitiko, ji jam parodė, pamatė mėlynes. Ji jam pasakė, kad susimušė darbe. Daugiau nesigilino, bet jis jos tikrai nemušė. Kodėl ji taip viską išsigalvoja, jis nežino. Anksčiau prieš A. yra smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jie susitaikė. Girta A. yra agresyvi, neprognozuojama, bet kai yra blaiva, viskas tarp jų būna gerai (t. 1, b. l. 120-123).
Pagarsinus kaltinamojo M. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog kaltinamasis apklausiamas (duomenys neskelbtini) papildomai parodė, jog kaip ant A. kūno atsirado mėlynės, jis tiksliai nežino, nes pas ją jos atsiranda labai greitai, būna, kad kokiam darbe į paletę atsimuša ir pareina su mėlyne, nešioja sunkias dėžes ir panašiai. O nustatyti sužalojimai, kaip A. teigė, atsirado jai susižalojus malkinėje, taip pat darbe (t. 1, 137-138).
Po parodymų pagarsinimo, kaltinamasis M. L. parodė, jog negali pasakyti kodėl apie žmonos galimą susižalojimą malkinėje nepasakė pirmos apklausos metu, gal pareigūnas neužrašė. Apie tai, kad žmona susižalojo malkinėje, jis jau žinojo (duomenys neskelbtini), kai atvyko policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 14-16).
Nukentėjusioji A. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, sutinka duoti parodymus. (duomenys neskelbtini) „baliavojo“, kartu buvo O. V.. Kadangi jos su drauge dažnai ėjo rūkyti, vyras supyko ir jie apsižodžiavo. Dėl to, kad ji pradėjo šaukti, vyras iškvietė policiją. Ji supykusi taip pat iškvietė policiją. Kai pareigūnai atvažiavo, ji vyrui pasakė, kad jam dabar padarys. Ji pareigūnams melavo, kad vyras ją mušė prieš kelias dienas. Atvykusiems pareigūnams specialiai parodė mėlynes, kurias turėjo. Mėlynės atsirado kai ėjo į malkinę krautis malkų. Metė vieną malką, ji atsimušė į sieną ir atsitrenkė jai į krūtinę. Paskui jai užkliuvo koja ir krito ant malkų. Tai buvo gal dvi dienos iki policijos iškvietimo. Ji ne iš karto pastebėjo mėlynes, tik po kurio laiko pajuto skausmą ir pamatė, kad mėlyna. Ji papasakojo vyrui apie kritimą. Policijai atvykus vyras jau žinojo apie jos susižalojimus malkinėje. 2017 m. buvo smurtas artimoje aplinkoje, dabar vyras nesmurtauja. Dabar jos vyras nemušė, ji pati susižalojo, o policijos pareigūnams specialiai pamelavo, taip pasielgė iš pykčio, kad vyras iškvietė policiją.
Pagarsinus nukentėjusiosios A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nukentėjusioji apklausiama (duomenys neskelbtini) parodė, jog (duomenys neskelbtini) naktį M. namuose ją sumušė. Tą dieną namuose jie vartojo alkoholį, abu buvo išgėrę. Apie 23-24 val. tarp jų prasidėjo konfliktas. Ji su juo pradėjo ginčytis, kad jeigu jiems neina kartu gyventi, jiems reikia skirtis. T. M. pradėjo ją mušti kumščiais, pirmiausiai gal du kartus trenkė jai į krūtinę, mušė tik kumščiais, buvo ir suėmęs ir suspaudęs jai vieną kartą už kairės rankos. Kai M. ją mušė, ji nieko nejautė, turbūt dėl nervų, pradėjo skaudėti tik kai atsikėlė ryte. Skausmą vertina 7 balais dešimties balų skalėje. Po konflikto ji nuėjo miegoti, į medikus nesikreipė, jų konflikto niekas nematė. Tą dieną taip viskas ir pasibaigė. Neskambino bendruoju pagalbos telefonu, nes nenorėjo problemų apskritai. Po poros dienų, (duomenys neskelbtini) ji su M. namuose vėl vartojo alkoholį, buvo atėjusi jos draugė O. V.. Ji su O. šoko, M. žiūrėjo, nesuprato, kas jam netiko, bet jiems išėjus į lauką parūkyti, jis nieko nesakęs jai vieną kartą kumščiu trenkė į veidą. Kai trenkė, jai šiek tiek skaudėjo, vertintų 2 balais. O. jų konfliktą matė. T. M. jai pasakė, kad ji čia jo negąsdins ir jis iškvietė policiją. Ji ir pati paskambino bendruoju pagalbos telefonu, čia viskas įvyko tuo laiku kai skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, į priėmimo skyrių nesivežė. Papildomai į medikus nesikreips, stipriau sveikata sutrikdyta jai nebuvo. Anksčiau M. yra prieš ją smurtavęs ne kartą, tačiau policijos nekviesdavo. Ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėta, bet gal prieš 6 metus laiko, tada susitaikė. M. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Jokių apsaugos užtikrinimo priemonių nepageidauja, lauks kada jis grįš namo, spręs ką darys toliau (t. 1, b. l. 74-77).
(duomenys neskelbtini) A. L. papildomos apklausos metu parodė, kad ji nori pakeisti savo duotus parodymus apie įvykusį konfliktą tarp jos ir jos vyro M. L., kadangi apklausos metu ji melavo. Duodama parodymus dar pyko ant savo vyko, kad šis skambino ir kvietė policiją jai. Apklausos metu teigė, kad vyras (duomenys neskelbtini) ją mušė, suduodamas smūgius kumščiu jai į kairį petį, ranką bei į veidą. Visa tai yra melas, jis jos tikrai nemušė, taip sakė, nes tiesiog buvo supykusi, o kviesdama policiją buvo dar ir neblaiva. Susižalojo ji pati kuomet krovė malkas. Kieme yra ūkinis pastatas, kur laiko malkas. (duomenys neskelbtini), apie 16 val., ji viena nuėjo į malkinę. Malkos buvo tiesiog sumestos, o ne sukrautos gražiai eilėmis. Malkų krūva nėra aukšta. Kadangi malkas į plastmasinę dėžę krovė nuo malkų krūvos viršaus, buvo pasilipusi ant žemės besimėtančių malkų. Prikrovusi dėžę malkų, vieną pagalį metė ant malkų krūvos viršaus, tačiau tas pagalys atšoko nuo sienos ir pataikė jai į kairį petį. Pajuto skausmą kairiajame petyje. Tada jai kryptelėjo koja nuo ant žemės besimėtančių malkų ir ji virto ant jų veidu į priekį, tačiau labiau kairiu šonu ir į malkas susimušė kairį petį, kairę ranką ir smakrą kairėje pusėje. Tuo metu suskaudo, tačiau nesureikšmino to, nes nepastebėjo, kad atsirado mėlynės. Tą vakarą ji savęs neapsižiūrėjo ir nematė, kad atsirado nuo sumušimų mėlynės. Jokių konfliktų tarp jos ir vyro nei (duomenys neskelbtini) nebuvo, alkoholio tomis dienomis nevartojo. Atsimena, kad penktadienį, tvarkantis namus ir siurbiant kambarius, pajuto skausmą kairėje rankoje. Nesuprato dėl ko skauda, todėl nuėjo prieš veidrodį ir pamatė, kad ant kairio peties ir rankos atsiradusios mėlynės. Kad yra mėlynė ant smakro net nepastebėjo, kol policijos pareigūnai nepasakė apžiūros metu. (duomenys neskelbtini), šeštadienį vakare, pas juos į svečius atėjo jos draugė O. V.. Ji, M. ir O. pradėjo „baliavoti“, kieme kepė šonkauliukus, vartojo alkoholį. Gėrė degtinę. Pradžioje jokių konfliktų nebuvo. Vėliau iš lauko persikėlė į namo vidų ir ten toliau vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu, tiksliai neprisimena, būnant koridoriuje, ji su M. susipyko dėl rūkymo. M. jai priekaištavo, kad ji su O. eina per dažnai rūkyti. Kadangi abu buvo neblaivūs, vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Kur tuo metu buvo O., neatsimena. Žino, kad kai pykosi su M. koridoriuje buvo dviese. Jiems besipykstant, M. pasiėmė savo telefoną ir ji išgirdo, kaip kviečia jai policijos pareigūnus. Ją tuo metu suėmė „nervas”, įsiūtis ir ji pati taip pat pasiėmė telefoną ir skambino bendruoju pagalbos telefonu. Ką ji tuo metu sakė, tikrai neprisimena. Tiesiog labai pyko ant M., kad šis jai sugalvojo iškviesti pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko pakankamai greitai, ką ji su jais kalbėjo konkrečiai neprisimena, tačiau kaltino M., kad jis ją sumušė. Melavo pareigūnams, nes labai pyko ant jo. Tuo metu nesuprato, ką daro. Pareigūnams parodė mėlynes ant kairio peties ir rankos, todėl jie sulaikė M. ir išsivežė. Sekančią dieną ryte dar kartą atvyko pareigūnai, tuo metu buvo jau prasiblaiviusi, tačiau dar pyktis nebuvo praėjęs ir apklausiama pareigūnams pamelavo, kad M. ją mušė. Šiandien pasakoja taip kaip iš tikrųjų buvo, kad susižalojo pati virsdama ant malkų krūvos, M. jos tikrai nemušė, sako tiesą. Jis jos tikrai neprašė to daryti, neįkalbinėjo ir jai negrasino, nebaugino, kad ji pakeistų parodymus. Tiesiog pati suprato ką padarė ir prisiims už tai atsakomybę (t. 1, b. l. 80-82).
(duomenys neskelbtini) A. L. papildomos apklausos metu parodė, kad jos vyras M. L. nemušė, ji susižalojo pati, kai ėjo malkų į malkinę. Malkos buvo sumestos, jai užkliuvo koja ir ji parvirto bei susimušė. Taip pat dar metant vieną pagalį, jis pataikė į sieną, nuo kurios atšoko ir pataikė jai lyg į krūtinę. Tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Pirmos apklausos metu ji melavo, kad ją mušė M., nes buvo supykusi ant jo, kad šis iškvietė policijos pareigūnus, nors tarp jų buvo kilęs tik žodinis konfliktas, jokio smurto nebuvo. Melavo ne tik apklausos metu, bet ir atvykus policijos pareigūnams pas juos į namus (t. 1, b. l .85-86).
Po parodymų pagarsinimo nukentėjusioji A. L. papildomai parodė, kad apklausose nenurodė, tačiau vyrui iki (duomenys neskelbtini) tikrai buvo papasakojusi apie mėlynes ir susižalojimą malkinėje. (duomenys neskelbtini) apklausos metu buvo blaivi, bet buvo supykusi ant vyro, todėl tokie parodymai. Paskutiniai pagarsinti parodymai yra teisingi, tvirtina paskutinius parodymus, nes susižalojo malkinėje. Malkos buvo sumestos į krūvą. Ji pasilipo ant tos krūvos ir metė malką į patį viršų. Malka atšoko nuo sienos ir pataikė į ją. Paskui koja užkibo už malkos ir ji virto ant kairio šono, ant malkų. Supranta, kad gali tekti atsakyti už melagingus parodymus (t. 2, b. l. 16-18).
Liudytoja O. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) šventė pas L., vartojo alkoholį. Su A. pradėjo dažnai eiti rūkyti, todėl A. su M. susiginčijo. Atsimena, kad M. pasakė, jog A. iškvies policiją. A. taip pat pasakė, kad jeigu M. iškvies jai policiją, tai ir ji jam iškvies. Po kokių 20 min. atvažiavo policijos pareigūnai, jiems nustatė girtumą. Paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad L. susiginčijo. Pareigūnai liepė eiti namo. Prie jos nebuvo jokios kalbos apie smurtą (t. 2, b. l. 18-19).
Specialistas J. V. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu savo pateiktą išvadą. Dėl nukentėjusiosios pateiktos versijos, jog susižalojo pargriuvusi ant malkų krūvos, specialistas paaiškino, jog atmestina galimybė, kad kraujosruvos galėjo atsirasti pargriuvus. Malkos, kaip taisyklė, turi kampus, išilgines briaunas. Sunkiai įsivaizduojama, kad malka gali palikti kraujosruvas, nepaliekant nei įsmigusio pašino, nei nubrozdinimo ar pan. Ant tokio grubumo paviršiaus griūdamas žmogus, juo labiau lipant, griūnant, kai tai nėra statinis nugriuvimas, o su čiuožimu, t. y. dinaminis dalykas, žmogus tokiu paaiškinimu pretenduoja būti išimtimi. Tie paviršiai, kuriuos nukentėjusioji sakosi patyrusi, ne taip žaloja. Yra sužalojimas ant veido, žandikaulio srityje, toks sužalojimas nedera su malkos kontaktu. Tokie sužalojimai, kokie buvo nustatyti nukentėjusiajai, atsiranda nuo kontakto su ranka ar kažkuo minkštesniu, t. y. kai sumušimas ir prispaudimas vyrauja be dinaminio slydimo, sąveikaujant su gruoblėtu paviršiumi. Nukentėjusiosios nurodamas galimas susižalojimas yra netipiškas nustatytam susižalojimo mechanizmui. Jau pateikiant užduotį jam buvo suformuluotas klausimas, ar galėjo tokie susižalojimai atsirasti pagal nukentėjusios parodymus, jai griūnant ant malkų krūvos, todėl jis įvertino šias aplinkybes ir pateikė savo išvadą, jog atmestina tokia galimybė, nes sunkiai įsivaizduojama, jog galima nugriūti ant malkų ir nepatirti nubrozdinimų bei žaizdų. Juo labiau, jeigu nukentėjusioji parodė, kad į ją atsitrenkė atšokusi malka, tai toks objektas turi palikti kruvinų sužalojimų, t. y. nubrozdinimų, žaizdelių. Jeigu malka atskristų, tai ji yra didesnis objektas nei kumštis, kurį projektuojame į pasmakrę. Kur tada atsitrenkė likusi malkos dalis, kodėl nėra sužalojimų petyje ar kakle, todėl tokia tikimybė atmestina (t. 2, b. l. 37-38).
Liudytoja G. S. parodė, kad ji yra vyresnioji tyrėja ir (duomenys neskelbtini) važiavo į vietą apklausti nukentėjusiąją. Apklausa vyko įprastai, nukentėjusioji buvo blaivi, ji papasakojo aplinkybes, kaip ją sumušė vyras, viskas buvo surašyta iš nukentėjusiosios žodžių. Ji perskaitė. Gynėjo ar atstovo ji neprašė. Nukentėjusiajai buvo išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų, tačiau ji sutiko. Tą pačią dieną apklausinėjo ir M. L.. Protokolas buvo surašytas iš įtariamojo žodžių, nieko nepraleido. Jis nepasakojo aplinkybių apie malkas, todėl to ir neužrašė. Įtariamasis parodymus perskaitė ir pasirašė (t. 2, b. l. 39).
Liudytoja L. J. parodė, jog susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matė, kad yra akivaizdūs prieštaravimai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų, todėl kvietėsi juos abu į akistatą, tačiau prieš akistatą nukentėjusioji pradėjo teigti, kad pirmos apklausos metu ji davė melagingus parodymus ir iš esmės juos keičia. Tada išnyko pagrindas atlikinėti akistatą ir nusprendė atlikti papildomą nukentėjusiosios apklausą. Nukentėjusiajai buvo išaiškintos teisės, įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji teigė, kad susižalojo pati, eidama į malkinę malkų. Nukentėjusioji aiškino, kad vieną malką metė į malkinę, ta malka atšoko, atsitrenkė lyg į petį ar į smakrą, kryptelėjo koja ir ji virto. Paklausus, ar tokiems jos parodymams įtakos neturėjo įtariamasis, ar jis jos nebaugino, nespaudė, nukentėjusioji nurodė, kad ne. Kadangi skyrėsi parodymai, buvo paskirtas objektų tyrimas, nurodant abi nukentėjusiosios versijas. Be to buvo atlikta vaizdo registratorių (body kamerų) apžiūra, kur tam tikri nukentėjusiosios veiksmai ir kai kurios įtariamojo frazės kėlė įtarimą. Matėsi, kad moteris akivaizdžiai tempė vilkimą palaidinę, teigdama vyrui, kad jis taip padarė. Ji sakė, kad tai buvo vakar, o įtariamasis patikslino „ne vakar, o užvakar“ ir užtilo nepratęsdamas minties. Tai sukėlė tam tikrų abejonių, kad nukentėjusioji nurodo ne tas aplinkybes, kaip iš tikrųjų buvo sužalota. Įtariamojo frazė „ne vakar, o užvakar“ sukėlė abejones. Nukentėjusioji tempia vilkimą palaidinę, įtariamajam sako, kad jis taip padarė vakar, o įtariamasis ją pataiso, sakydamas, kad tai buvo ne vakar, o užvakar. Specialisto išvada tas abejones patvirtino, kad sužalojimai atsirado ne griuvimo metu (t. 2, b. l. 39-40).
Liudytojas I. K. parodė, jog vyko į įvykio vietą pagal iškvietimą, kad sugyventinis smurtauja. Atvykus į įvykio vietą buvo rasti trys asmenys: kaltinamasis, nukentėjusioji ir dar viena moteris. Nukentėjusioji aiškino, kad vyko konfliktas, kad ją mušė vyras. Matėsi ant peties ir kaklo mėlynės. Ji sužalojimus parodė patraukdama palaidinę. Moteris labai mėtėsi, vienu metu aiškino, kad ją sumušė prie 3-4 dienas, kitu kartu aiškino, kad šiandien. Vyras aiškino, kad žmona prieš kelias dienas darbe su paletėmis ar su kažkokiais agregatais susimušė. Tuo metu aplinkybių apie malkas nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji nenurodė. Detalią nukentėjusiosios apžiūrą atlikinėjo kolegė, jis tik aprašė. Pati nukentėjusioji parodė kaklą ir petį, patraukdama palaidinę, nebuvo jokių nubrozdinimų, buvo tik kraujosruvos. Apie susižalojimą nuo malkos ar griūvant ant malkų krūvos, tokios kalbos nebuvo. Nukentėjusioji buvo neblaivi, matėsi, kad moteris vyro bijo. Mėlynių pats sau nepasidarysi, jų išdėstymas buvo platus. Nemano, kad moteris melavo. Iš jos elgesio matėsi, kad ji išsigandusi, kad smurtas buvo. Įtariamasis teigė, kad žmonos nemušė, kad ji susižeidė darbe. M. L. aplinkybes apie tai, kad žmonos nemušė, o jos sužalojimai atsirado, kai ji grįžo iš darbo, galėjo nurodyti tuo metu, kai rinkosi daiktus, t. y. tuo momentu, kai jie buvo su kaltinamuoju lauke, kai jau buvo atvažiavę medikai ir kamera buvo išsijungusi. Jokios kalbos apie malkas nebuvo. Kalba buvo apie susižalojimą darbe ir galimai su paletėmis (t. 2, b. l. 41, 42).
Liudytoja V. M. parodė, jog atvyko į įvykio vietą pagal pranešimą. Jie visi buvo verandoje, buvo dar viena moteris. Pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji mėtėsi, kad vyras ją mušė vakar, užvakar ar prieš 3 dienas. Ji vis traukė palaidinę, po kuria matėsi mėlynės. Nusivedus A. L. į vonios kambarį, nukentėjusioji nurodė, kad ją mušė rankomis į krūtinės sritį, į kairę ranką ir į smakrą. Ant smakro buvo mėlynė, nuo krūtinės link kairės rankos buvo mėlynės. Buvo tik mėlynės ir kraujosruvos. Nubrozdinimų nebuvo. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jokios kalbos apie susižalojimą malkinėje nebuvo, niekas apie tai neminėjo. Jai nekilo abejonių, kad iškvietimas yra apsimestinis. Nebuvo taip, kad moteris nebuvo mušta, nes buvo sužalojimai, buvo mėlynės ir kraujosruvos. Nekilo mintis, kad A. L. apkalba vyrą, kad jam kerštauja. Jie abu buvo neblaivūs, pyko vienas ant kito, bet neatrodė, kad kažkaip kerštautų (t. 2, b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. L. kaltę įrodo ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai:
(duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) apie 00:09 val. iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėjos vyras mušasi rankomis. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja A. L. (nustatytas 1,72 prom. girtumas) paaiškino, kad prieš ją sutuoktinis M. L. (nustatytas 1,49 prom. girtumas) naudojo fizinį smurtą, t. y. 3-4 kartus kumščiu trenkė į krūtinę, 1 kartą į veidą bei į kairę ranką, tačiau kiek kartų trenkė, dėl girtumo nurodyti negalėjo, dėl ko A. L. jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 13-17);
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolu, priedu prie protokolo užfiksuota įvykio vietos – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 18-20, 21-25);
(duomenys neskelbtini) tarnybiniu panešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji A. L., kuri akivaizdžiai neblaivi (nustatytas 1,72 prom. girtumas), smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujosruvos kairėje rankoje, kairiame petyje, krūtinės srityje. Įvykio vietoje paaiškino, kad sutuoktinis M. L. prieš ją naudojo fizinį smurtą, kumščiu trenkė į krūtinę, į veidą, į kairę ranką. Kiek kartų jai buvo trenkta tiksliai nurodyti negalėjo, nes neprisimena. A. L. paaiškino, kad smurtas buvo prieš dvi dienas. Smurtu įtarimas asmuo M. L. fizinį smurtą prieš sutuoktinę neigė, teigdamas, kad sužalojimai atsirado jai grįžus iš darbo namo. Aplinka tvarkinga (t. 1, b. l. 26-29);
Tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) 00 val. 35 min. alkotesteriu (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. nustatytas 1,72 prom. girtumas, 00:40 val. tuo pačiu matavimo prietaisu M. L. nustatytas 1,49 prom. girtumas, 00:47 val. O. V. nustatytas 1,71 prom. girtumas (t. 1, b. l. 30-31, 32-33);
(duomenys neskelbtini) asmens apžiūros protokolu, priedu prie protokolo užfiksuota A. L. kūno apžiūra. A. L. smakro kairėje pusėje kraujosruva, kairėje krūtinės pusėje virš pažasties kraujosruva, ant kairės rankos žasto kraujosruva (t. 1, b. l. 34-36, 37-41);
(duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti A. L. apžiūros rezultatai: „Trauma prieš 3 paras konflikto metu sužalojo vyras. Pas medikus nesikreipė. Šiąnakt vartojant alkoholį kilus naujam konfliktui iškviesta pagalba. Pacientė policijos pareigūnams įpūtė 1,72. Ant kairiojo peties krūtinės pusėje bei žasto išryškėjusios senos hematomos. Pacientė teigia, kad ramybėje skausmo nejaučia, naujų sužalojimų šiąnakt nepatyrė. Į priėmimo skyrių atsisako vykti, nes pačios teigimu šiuo metu medikų pagalbos nereikia. Diagnozė: peties ir žasto sumušimai.“ (t. 1, b. l. 45-48);
(duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. L. konstatuota poodinė kraujosruva veido kairėje ties apatinio žandikaulio kraštu vos į priekį nuo žandikaulio kampo, taip pat poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje palei pažasties kraštą (keli, vizualiai nešvieži, susiliejantys židiniai) ir bent trys atskiros poodinės kraujosruvos kairiojo žasto išoriniame paviršiuje (po vieną kiekviename trečdalyje). Įžiūrimos nuotraukose poodinės kraujosruvos atspindi mažiausiai penkis atskirus traumuojančius kontaktus su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Kraujosruvų lokalizacija ir jokių kitų papildomų sužalojimų (žaizdų, odos nubrozdinimų) nebuvimas leidžia atmesti prielaidas dėl galimybės, kad tokios izoliuotos poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti pargriuvus. Fotolentelių turinio vaizdai neprieštarauja (duomenys neskelbtini) apklausoje nurodytoms trauminėms aplinkybėms. Poodinės kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 52-54);
(duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota (duomenys neskelbtini) 00.07 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) gauto pranešimo stenograma. Pranešime moteris, prisistatanti A. L. vardu ir pavarde, nurodo, kad prieš ją smurtauja vyras („Mano vyras žinokit labai smurtauja. <...> Smurtauja. <...> Mušasi.“ Į klausimą kaip mušasi ar su rankomis, moteris atsako: „Taip.“ (t. 1, b. l. 85-60);
(duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota (duomenys neskelbtini) 00.03 val. BPC gauto pranešimo stenograma. Pranešėjas, prisistatantis M. L. vardu ir pavarde, nurodo, kad vyksta konfliktas tarp jo ir žmonos („Supranta mano žmona šoka į akį girta. Aš girtas. <...> Jinai paprasčiausiai provokuojamo namo... <...>) (t. 1, b. l. 63-65);
(duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus ekipažo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvykyje dėl smurto artimoje aplinkoje ((duomenys neskelbtini)) prie policijos pareigūnų tarnybinės uniformos pritvirtintų vaizdo registratorių („Body cam“) vaizdo/garso įrašų failų: (duomenys neskelbtini) apžiūra. Įrašuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pirma bendrauja su moterimi (A. L.). Paklausta, kas atsitiko, kad pirmas bendruoju pagalbos telefonu skambino ir pareigūnus kvietė M. L., o paskui ji, A. L. atsako: „Paskui aš kviečiau, nes vakar irgi buvo smurtas.“. Moteris ranka patempia vilkimos palaidinės kaklą žemyn ir parodo pareigūnams kraujosruvas/sumušimus, esančius kairėje krūtinės pusėje. Pareigūnai tikslinasi, kada buvo smurtas. A. L. nurodo: „Vakar“. Paklausta ar šiandien buvo naudojamas smurtas, A. L. nurodo, kad ne: „Šiandien nebuvo.“. Moteris nurodo, kad šiandien tik grasino. Paklausta, kada vakar viskas įvyko, moteris nurodo, kad vakare, kad sužalojimai (kraujosruvos) padarytos rankomis. Įvykio vietoje rastas vyras M. L., paklaustas dėl kokių priežasčių kvietė policijos pareigūnus, nurodo: „Mes kartu gėrėm ir suprantat nu buvo konfliktas, žmona mane gąsdino su drauge, kad tipo aš agresyvus, tipo aš.“. Pareigūnė M. L. klausia ar prieš jį buvo naudotas smurtas. M. L.: „Nu jo, žodiškai.“. Pareigūnai tikslinasi ar prieš M. L. buvo naudotas fizinis smurtas. M. L.: „Nebuvo smurto.“. M. L. nurodo, kad jam A. L. niekur nesudavė, tačiau jį provokavo. Paklaustas ar vakar kur nors M. L. trenkė A. L., M. L. atsako: „Užvakar.“. Pareigūnai: „Tai vakar ar užvakar?“. M. L.: „Netrenkiau, bet jinai pati užsitrenkė.“. A. L. replikuoja: „Aš pati šitaip ane susitrenkiau?“. <...> A. L.: „Kai prieš tris dienas daužei, tai nemylėjai ane?“. Policijos pareigūnė kartu su A. L. nueina dviese atskirai pakalbėti į vonios patalpą. Būnant vonios patalpoje A. L. nurodo, kad vyras ją mušė užvakar, rodo sumušimus/kraujosruvas dešinėje krūtinės pusėje. Pareigūnė tikslinasi įvykio laiką, A. L.: „Aš penktadienį ėjau į darbą, tai va aš bijojau apsiverst lovoje.“. Pareigūnė: „Tai šiandien mušė?“, A. L.: „Jisai norėjo, bet kadangi yra draugė, jisai biskį susilaikė, taip būčiau gavusi ir šiandien.“ <...> „Man smogė su rankomis.“. Moteris ranka rodė, kur jai buvo suduoti smūgiai. Paklausta kiek kartų jai sudavė, A. L. nurodo, kad nežino, gal 3-4 kartus, „Nu nežinau, kokius 3-4 sykius. Aš sakau, man reikėjo į darbą atsikelt, tai aš bijojau atsikelt iš lovos net.“. Pareigūnė klausia ar įvykio metu jie buvo blaivūs. A. L. nurodo, kad ne, buvo atėję draugai, o kai tai įvyko, buvo paryčiai, iš ketvirtadienio į penktadienį, apie 02 val. nakties, namuose. Taip pat moteris parodo kraujosruvą ant smakro, nurodo, kad ir čia jai trenkė vieną kartą kumščiu. Taip pat moteris teigia, kad jai labai skauda, ypač kai naktį reikia lovoje apsiversti (t. 1, b. l. 66-67);
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įmonės darbuotoja A. L., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nedarbingumo neturėjo ir jokių traumų ar sužalojimų darbo metu nepatyrė (t. 1, b. l. 71);
Iš 2017 m. balandžio 11 d. įtariamojo M. L. apklausos protokolo matyti, jog jis buvo įtariamas (duomenys neskelbtini) smurtavęs prieš savo sutuoktinę A. L. ir tuo metu įtariamasis taip pat parodė, kad ant A. L. kūno esančios kraujosruvos yra senos, atsiradusios prieš kelias dienas žmonai dirbant darbe su medinėmis paletėmis (t. 2, b. l. 25-26);
Iš 2017 m. gegužės 5 d. įtariamojo M. L. papildomos apklausos protokolo ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog įtariamasis pakeitė savo ankstesnius parodymus ir prisipažino (duomenys neskelbtini) smurtavęs parieš savo sutuoktinę A. L. ir dukrą A. L., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiems susitaikius (t. 2, b. l. 28-33).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tai yra mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Kaltinamasis M. L. kaltu neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme, tačiau vertinant paties kaltinamojo parodymus viso proceso metu, nustatyti esminiai prieštaravimai dėl jo nurodytų aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. L. parodė, jog dar prieš (duomenys neskelbtini) įvykius A. skaudėjo krūtinę ir jis paklausė kas yra. Žmona pasakė, kad susimušė malkinėje, jis apžiūrėjo žmonos mėlynes ant krūtinės. Žmona jam papasakojo, kad prieš kelias dienas iki įvykio ji buvo nuėjusi į malkinę atsinešti malkų, ji metė malką ir malka nuo sienos atšoko, tada ji lipo ant malkų, susvyravo ir paslydo. Kaltinamasis patvirtino, jog šias aplinkybes jis žinojo ir (duomenys neskelbtini), kada buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau negalėjo nurodyti kodėl šių aplinkybių nepapasakojo policijos pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. L. parodymai taip pat yra skirtingi. Apklausiamas pirmą kartą po sulaikymo, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) parodė, jog (duomenys neskelbtini) vakare pastebėjo, kad A. kosint užsiima už krūtinės, ji parodė jam mėlynes ant savo krūtinės ir pasakė, kad susimušė darbe. Vėlesnės apklausos metu (duomenys neskelbtini) kaltinamojo apklausoje atsiranda versija, jog nukentėjusioji susižalojo malkinėje, tačiau tokio detalaus susižalojimo mechanizmo, kokį kaltinamasis parodė teisminio nagrinėjimo metu, tuo metu kaltinamasis nepapasakojo. Vertinant nukentėjusiosios A. L. parodymus, taip pat nustatyti esminiai prieštaravimai tarp parodymų, duotų pirmos apklausos metu ir vėlesnių parodymų. Apklausiama (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji parodė, jog (duomenys neskelbtini) naktį M. namuose ją sumušė. Tą dieną namuose jie vartojo alkoholį, jie pradėjo ginčytis, kad jeigu jiems neina kartu gyventi, jiems reikia skirtis. T. M. pradėjo ją mušti kumščiais, pirmiausiai gal du kartus trenkė jai į krūtinę, mušė tik kumščiais, buvo ir suėmęs ir suspaudęs jai vieną kartą už kairės rankos. Kai M. ją mušė, ji nieko nejautė, turbūt dėl nervų, pradėjo skaudėti tik kai atsikėlė ryte. (duomenys neskelbtini) apklausos metu nukentėjusioji A. L. parodė, jog nori pakeisti savo anksčiau duotus parodymus, nes tuo metu buvo supykusi ant savo sutuoktinio ir melavo. Ji parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji susižalojo malkinėje, tai yra prikrovusi dėžę malkų, vieną pagalį metė ant malkų krūvos viršaus, tačiau tas pagalys atšoko nuo sienos ir pataikė jai į kairį petį, tada jai kryptelėjo koja nuo ant žemės besimėtančių malkų ir ji virto ant jų veidu į priekį, tačiau labiau kairiu šonu ir į malkas susimušė kairį petį, kairę ranką ir smakrą kairėje pusėje. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. L. pasiliko prie savo (duomenys neskelbtini) duotų parodymų ir papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), kai atvyko policijos pareigūnai, jos vyras tikrai žinojo, kad ji susižalojo malkinėje. Teismas vertina, kad tiek kaltinamojo M. L., tiek nukentėjusiosios A. L. ((duomenys neskelbtini) apklausa ir apklausa teisminio nagrinėjimo metu) parodymai yra duoti siekiant išvengti kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės, jie nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Esant esminiams prieštaravimams tarp ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, teismas apklausė pirmines nukentėjusiosios A. L. ir M. L. apklausas atlikusią pareigūnę G. S., kuri parodė, jog nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) apklausa vyko įprastai, nukentėjusioji buvo blaivi, ji papasakojo aplinkybes, kaip ją sumušė vyras, kaltinamojo (duomenys neskelbtini) apklausa taip pat įvyko įprastai, kaltinamasis nepasakojo aplinkybių apie malkas, todėl to ir neužrašė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas remiasi policijos pareigūno, atlikusio apklausas, parodymais ir juos patikrina su ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios A. L. parodymais ((duomenys neskelbtini) apklausa), kurie neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams – vaizdo įrašams iš policijos pareigūnų „Body cam“, asmens apžiūros protokolui, specialisto išvadai ir specialisto paaiškinimams, liudytojų policijos pareigūnų parodymams. Iš policijos pareigūnų vaizdo registratorių („Body cam“) vaizdo/garso įrašų nustatyta, jog policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini) paklausus M. L. ar jis naudojo smurtą prieš savo žmoną, jis atsakė, kad „užvakar“, vėliau pasitaisė „<...Netrenkiau, bet jinai pati užsitrenkė...>“. A. L. policijos pareigūnų akivaizdoje replikuojant, jog „<...Aš pati šitaip ane susitrenkiau?...> ,<...Kai prieš tris dienas daužei, tai nemylėjai ane?..>“, M. L. neprieštarauja nukentėjusiosios kaltinimui ir nenurodo jokių aplinkybių, jog nukentėjusioji susižalojo malkinėje. Tai patvirtino ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai liudytojai I. K. ir V. M.. Policijos pareigūnai parodė, jog (duomenys neskelbtini) nei iš nukentėjusiosios, nei iš kaltinamojo nebuvo jokios kalbos apie susižalojimą malkinėje, neatrodė, kad nukentėjusioji duoda melagingus parodymus siekdama kerštauti kaltinamajam, tuo metu nekilo abejonių, kad moteris sumušta, pati nukentėjusioji papasakojo kiek kartų jai smūgiavo sutuoktinis, parodė mėlynes krūtinėje, ant rankos, ant veido. Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrint nukentėjusiąją A. L. matyti tik kraujosruvos, odos nubrozdinimo požymiai nenustatyti ir neaprašyti. Šie duomenys buvo reikšmingi atliekant specialų tyrimą, jais remiantis specialisto išvadoje nurodyta, jog poodinės kraujosruvos atspindi mažiausiai penkis atskirus traumuojančius kontaktus su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kraujosruvų lokalizacija ir jokių kitų papildomų sužalojimų (žaizdų, odos nubrozdinimų) nebuvimas leidžia atmesti prielaidas dėl galimybės, kad tokios izoliuotos poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti pargriuvus, fotolentelių turinio vaizdai neprieštarauja (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios apklausoje nurodytoms trauminėms aplinkybėms. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas specialistas J. V. patvirtino savo pateiktą išvadą ir papildomai paaiškino, jog atmestina galimybė, kad kraujosruvos ant nukentėjusios kūno galėjo atsirasti pargriuvus ant malkų ar malkai atsitrenkus, kadangi malkos turi kampus, išilgines briaunas, todėl tokie paviršiai palieka kitokius požymius, o nukentėjusiosios sužalojimai atsiranda nuo kontakto su ranka ar kažkuo minkštesniu, t. y. kai sumušimas ir prispaudimas vyrauja be dinaminio slydimo, sąveikaujant su gruoblėtu paviršiumi.
Taigi įvertinus aukščiau aptartus įrodymus laikytina nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis M. L. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) 23.00 val. iki (duomenys neskelbtini), 02.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus, kumščiu smogė savo sutuoktinei A. L. į krūtinę, kairį žastą ir smakrą, tuo jai padarydamas kraujosruvą veido kairėje, ties apatinio žandikaulio kraštu, kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje palei pažasties kraštą ir kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei A. L., todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusiosios A. L. parodymus, ar jos veiksmuose nėra nusikaltimo teisingumui požymių, turėtų įvertinti prokuroras, kadangi jam, o ne teismui suteikta baudžiamojo persekiojimo funkcija.
Teismas nerado kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu. Teismas nenustatė, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tik nukentėjusioji pirmoje apklausoje parodė, jog jie tą vakarą vartojo alkoholį, tačiau girtumas kaltinamajam nėra nustatytas, pats kaltinamasis nedavė jokių parodymų apie savo apsvaigimą ar alkoholio vartojimą, todėl apsvaigimas nuo alkoholio pašalintinas iš kaltinimo ir nepripažintinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Skiriant bausmę kaltinamajam M. L., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, sveikata sutrikdyta nežymiai; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nusikaltimas; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iš nepagarbaus požiūrio į kito žmogaus sveikatą, dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – pilnametis, smurtavo prieš sutuoktinę, dirbantis, turi neišnykusį teistumą, atlikęs laisvės apribojimo bausmę, vieną kartą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, paskutinis teistumas yra už smurtinį nusikaltimą, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos, susitaikė su nukentėjusiąja ir toliau kartu gyvena; asmuo neįrašytas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prieš šį nusikaltimą buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką ir jam paskirta laisvė apribojimo bausmė, kurią atliko (duomenys neskelbtini) ir po daugiau negu vienerių metų nusikalto pakartotinai, kaltinamajam skirtina vidurkio dydžio arešto bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, į tai, kad prieš tai paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra atlikęs, yra dirbantis, gyvena kartu su nukentėjusiąja ir toliau veda bendrą ūkį, turi problemų su alkoholio vartojimu ir smurtinio pobūdžio elgesiu, todėl būdamas laisvėje ir prižiūrimas probacijos tarnybos, galėtų spręsti šias elgesio problemas, todėl teismas sprendžia, jog pagrindinis bausmės tikslas – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, gali būti pasiektas neatliekant realiai arešto bausmės, o jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidedant 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) 01.40 val. iki (duomenys neskelbtini) 16.00 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (DVD– R diskas) su vaizdo įrašais, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Proceso išlaidų byloje nebuvo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ir paskirti BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) 01.40 val. (duomenys neskelbtini) 16.00 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (DVD– R diskas) su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.