- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 1-2024-369/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00866-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- E. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininku, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2004-01-06 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. 2008-01-03 išbrauktas iš Kalėjimų departamento prie LR TM Kauno regiono pataisos inspekcijos, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2013-04-07 apie 10 val., bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su žmona N. S. - V., tyčia kumščiu vieną kartą trenkė nukentėjusiajai N. S. - V. į dešinį petį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
Kaltinamojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2013-04-07 apie 10 val. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo jo žmona N. S. – V., jo trys dukros bei jo žmonos motina J. U.. Jie su žmona augina tris dukras: L., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), G., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir žmonos Neringos kilo žodinis konfliktas dėl menkniekio, buitinio dalyko, dėl ko jo žmonai kilo isterija. Jo žmona šiuo metu yra labai nervinga, kadangi ištisą parą augina jų tris mažametes dukras, nepailsi. Konflikto metu jis buvo blaivas. Jis negali pasakyti kodėl, bet jis dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą žmonai į kažkurios rankos petį. Jis yra toks žmogus, kad kilus konfliktui nepuola muštis, o paprasčiausiai išeina. Kodėl tą dieną nesusivaldė ir trenkė savo žmonai Neringai, jis negali pasakyti. Tuo metu kambaryje buvo dvi jų dukros - mažiausia ir vidurinioji. Dukros nepradėjo verkti ir neišsigando, mano, kad jos nesuprato, kas įvyko. Jų vyriausioji dukra ir jo žmonos motina J. U., kiek atsimena, tuo metu buvo virtuvėje, įvykio nematė, girdėjo tik jo ir žmonos žodinį konfliktą. Iš karto po įvykio jis išėjo iš namų. Jis matė, kad jam išeidinėjant iš namų, žmona kažkam skambina telefonu, bet negirdėjo, kam. Po įvykio į namus jis negrįžo, o nuvažiavo pas savo tėvus į Kauną, kur gyveno gal 3 dienas. Po to jam teko sugrįžti į Vilnių, kadangi turėjo pradėti dirbti. Vėliau jis grįžo gyventi į šeimos butą (duomenys neskelbtini). Butą jis ir žmona, kaip daugiavaikė šeima, nuomoja iš Vilniaus m. savivaldybės. Jis žmonos atsiprašė, su ja susitaikė, be to, šeimos gydytoja jam paskyrė vaistus, kurie mažina agresijos priepuolius, kuriuos jis nuolat vartoja. Anksčiau jis niekada nėra prieš žmoną pakėlęs rankos ar kažkaip kitaip smurtavęs, tarp jų būdavo tik žodiniai konfliktai dėl įvairių buitinių dalykų, (b.l. 36).
Nukentėjusiosios N. S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji paaiškino, kad 2013 m. balandžio 7 d. apie 10 val. bute (duomenys neskelbtini), su vyru E. V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras ją pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, gąsdino stipriai sumušiantis, žadėjo kumščiu suduoti per veidą. Ji norėjo pakeisti vaiko sauskelnes, atsikėlė iš lovos, kai staiga prie jos prišoko vyras ir stipriai kumščiu trenkė per dešinį petį. Dėl smūgio ji patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji iš karto iškvietė policiją, o vyras išbėgo iš buto, (b.l. 17). Nukentėjusiosios N. S. V. papildomais parodymais, kad butą (duomenys neskelbtini), jos šeima nuomojasi iš Vilniaus m. savivaldybės. Bute gyvena kartu su vyru E. V. bei trimis mažametėmis dukromis: L., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), G., gim. (duomenys neskelbtini). 2013-04-07 apie 10 val. tarp jos ir vyro E. V. kilo žodinis konfliktas. Tuo metu namuose buvo jos motina J. U., kuri buvo atvykusi pas juos pasisvečiuoti. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose, nes augina jų mažametes dukras. Vyras E. V. jai sudavė tik vieną stiprų smūgį į petį. Kuria ranka jai sudavė, ji neprisimena, galbūt, dešine. Nuo vyro suduoto smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Daugiau jokių smūgių vyras jai nesudavė. Kai vyras E. V. išgirdo, kad ji kviečia policiją, tai jis išėjo iš namų. Kurį laiką, gal apie 2 savaites, ant rankos jai matėsi kraujosruva, tačiau į medicinos įstaigas nesikreipė, kadangi daugiau jokių sužalojimų nepatyrė. Taip pat ji nesikreipė į teismo medicinos tarnybą dėl sužalojimų nustatymo. Jai jokia turtinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Vyras E. V. namuose negyveno apie 3 dienas, po to sugrįžo, kadangi reikėjo vykti pokalbiui dėl darbo. Anksčiau tarp jos ir vyro E. V. taip pat būdavo konfliktų. Konfliktai būdavo tik žodiniai. Vyras jos atsiprašė, ji jam atleido. Jie kartu su vyru nuėjo pas šeimos gydytoją, kuri jam skyrė vaistus, kurie padeda valdyti pykčio priepuolius. Vyras šiuo metu vaistus geria, jie daugiau nekonfliktuoja. Ji sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, (b.l.19).
Liudytojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis paaiškino, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio patruliu. 2013-04-07 apie 10 val. patruliavimo metu kartu su patruliu M. K. iš Vilniaus aps. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš žmoną. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją iškvietė N. S. – V., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2013-04-07 apie 10 val. jos vyras kumščiu trenkė nukentėjusiajai į dešinę ranką ir iš (duomenys neskelbtini), pasišalino. Nukentėjusioji N. S. – V. paaiškino, kad smurtas jos atžvilgiu pasireiškė smūgiu kumščiu į jos dešinės rankos žastikaulį. Po smūgio ant nukentėjusiosios rankos matėsi mėlynė. N. S. – V. nurodė, kad smurto liudytojais buvo jos mažamečiai vaikai - G. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. K. V., gim. (duomenys neskelbtini), L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Apie įvykusį smurtą artimoje aplinkoje gali paliudyti J. U., gyv. (duomenys neskelbtini), (b.l. 16).
Liudytojos J. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji paaiškino, kad 2013-04-07 buvo pas savo dukrą N. S. – V., (duomenys neskelbtini). Pas dukrą buvo svečiuose. Pačio konflikto ji nematė, todėl ir tikslių įvykio aplinkybių nežino. Nematė, ar jis sudavė smūgį dukrai, todėl kiek kartų sudavė ir kur, pasakyti negali. Dėl ko kilo konfliktas ji nežino, pasakyti gali tik tiek, kad po įvykio pas dukrą ant rankos (kokios tiksliai neatsimena), matė didelę mėlynę. Taip pat gali pasakyti, kad ir anksčiau E. V. naudojo prieš dukrą fizinį smurtą, (b.l. 23-24).
2013-04-07 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios N. S. V. dešinės rankos žąstikaulio likusi mėlynė, (b.l. 13-14).
2013-05-14 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji N. S. V. Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie namuose smurtaujantį sutuoktinį, (b.l. 9-10).
Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, E. V. tyčia konflikto metu ranka sudavė N. S. – V. į dešinį petį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą, atsižvelgiant į tai kaltinamojo E. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis E. V. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme bei jos dydžiu (b.l. 64).
Skiriant bausmę E. V., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. E. V. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. E. V. anksčiau teistas (b.l. 42-51), baustas administracine tvarka (b. l. 52-53), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 56), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 57), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 58), dirba (b.l. 61). E. V. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, tačiau jis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, gailisi, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą prokuroro siūlomam 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.
Kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, toliau dirbti.
Išaiškinti E. V., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo teismo baudžiamąjį įsakymą vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį (-uosius) kaltu (-ais), teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.