Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl 2019 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl 2018 m. gruodžio 3 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 59-247, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 4 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 287 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį, 286 straipsnį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. balandžio 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. sausio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2015 m. gegužės 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis, paskirta bausme, ir paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Prie šios bausmės iš dalies pridėjus 2015 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015 m. birželio 4 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams.

Bausmės atlikimo pradžia – 2014 m. gruodžio 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. birželio 3 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2017 m. kovo 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. lapkričio 29 d. – 6 mėnesiai 5 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2018 m. lapkričio 29 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-46, 2018 m. lapkričio 20 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-210 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 ir 4 dalimis, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2018 m. gruodžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 59-247 netaikyti G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu G. K. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2019 m. sausio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo G. K. skundą atmetė. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į pateiktus duomenis, pažymėjo, kad G. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 75 balai ir priskiriama vidutinei rizikai, o nemažą jos dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali būti sumažinti. Pažanga mažinant riziką taip pat nėra žymi. Teismas įvertino G. K. chakarterizuojančius duomenis. Atsižvelgė, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir užsiėmimuose, yra tris kartus skatintas, atlieka gerbūvio darbus, palaiko ryšius su artimaisiais. Teismas taip pat įvertino, kad G. K. režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, 4 kartus baustas ir šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas, kurias padarė po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo. Teismas akcentavo, jog G. K. 14 kartų teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, bet jo sąlygas nuteistasis pažeidė, nes padarė naują nusikalstamą veiką, nuteistajam būdingas agresyvus elgesys. Finansiniai sunkumai apibrėžiami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių, todėl teismas darė išvadą, kad G. K. adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga. Teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl G. K. skundo netenkino.

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis G. K. prašo panaikinti 2019 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti pakartotino elgesio riziką, nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog skundo argumentų nekartos bei prašo remtis apylinkės teismui pateikto skundo motyvais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apylinkės teismo nutartį nustatė, kad skundžiamame teismo sprendime išsamiai, nuosekliai ir pagrįstai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu apylinkės teismas nusprendė atmesti skundą ir netaikyti G. K. lygtinio paleidimo. Skunde nepateikiama jokių reikšmingų argumentų, kodėl apylinkės teismo nutartis neteisinga ir turėtų būti naikinama. Skunde neatskleisti jokie skundžiamo sprendimo trūkumai, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo apylinkės teismo jau tinkamai įvertintų aplinkybių nenagrinėja.

Teisingam sprendimui priimti labai svarbus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. G. K. nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta pagal OASys metodiką, priklauso vidutinės rizikos grupei. Dėl statinių (nekintančių) veiksnių dydžio (45 balai, kai žema rizika sudaro 0-40 balų) ši rizika niekada negalėtų būti prilyginama žemai, todėl svarbu įvertinti jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą. G. K. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nežymi. Nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio rizikos dydis nuo 86 sumažėjo iki 75 balų (11 balų). Tokio rizikos sumažėjimo teismas nelaiko reikšmingu, nes didelis kiekis dinaminių veiksnių liko nesumažinti (30 balų). Nuteistasis nedėjo didelių pastangų mažinant kintančius kriminogeninius veiksnius – neišreiškė motyvacijos keisti psichoaktyvių medžiagų vartojimo įpročių, netaisė savo agresyvaus elgesio (naudojant HCR-20 metodiką nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika,), paviršutiniškai laikėsi elgesio normų ir nustatytų taisyklių (padarė naujus pažeidimus).

Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai G. K. charakterizuojančias aplinkybes. Teismas teigiamai įvertino G. K. atliktus gerbūvio darbus, dalyvavimą švietimo programose, socialinius ryšius su artimaisiais, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose, skirtus paskatinimus. Tačiau atsižvelgiant į visų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, išvardintos aplinkybės negali būti laikomos pakankamai svariomis taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Vertindamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad G. K. 14 kartus teistas, daugiausiai už nusikaltimus turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Anksčiau teismas parodė jam pasitikėjimą – G. K. taikė lygtinį paleidimą. Šio pasitikėjimo G. K. neįvertino ir nepateisino, pastangų keistis neparodė. Lygtinai paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos, jis nesilaikė sąlygų ir padarė naują nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė dėl taikyto lygtinio paleidimo bei jo sąlygų pažeidimo teismo vertinama ypatingai neigiamai, nes parodo asmens nenorą taisytis ir paklusti įstatymams. Visos aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, jam taikytos bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo priemonės, elgesys bausmių atlikimo metu turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima asmenį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Išskirtinai neigiamai G. K. charakterizuoja bausmės atlikimo metu padaryti nustatyto režimo reikalavimų pažeidimai, už kuriuos buvo 4 kartus baustas. Nuteistasis turi dvi galiojančias nuobaudas už pažeidimus, kurios padarė po pastarojo jo svarstymo Komisijoje. Nors 2018 m. rugpjūčio 1 d. skatintas už gerą elgesį, 2018 m. rugsėjo 12 d. jam suteikta teisė dirbti be sargybos, tačiau po paskutiniojo svarstymo 2018 m. spalio 9 d. ši teisė panaikinta, o 2018 m. spalio 11 d. ir 2018 m. spalio 26 d. baustas drausminėmis nuobaudomis už draudžiamų daiktų turėjimą, lokalizacijos pažeidimą. Nauji drausminiai pažeidimai rodo, kad nuteistasis net ir bausmės atlikimo pabaigoje vis tiek nėra linkęs laikytis nusistovėjusios tvarkos bei taisyklių. Šiuos tvarkos taisyklių pažeidimus nuteistasis pateisina ir sumenkina jų pavojingumą, o toks nuteistojo požiūris ir elgesys neleidžia konstatuoti, jog lygtinai paleistas G. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.