Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-07-14 · Civilinė byla Nr. 2S-599-755/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
2S-599-755/2015
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-01154-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Atsakovas
M. H. P. S. D.
Ieškovas
Z. I. D.
Advokatai
Gintaras Andrijauskas
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-599-755/2015

Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01154-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo M. H. P. S. D. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-58-844/2015 pagal ieškovės Z. I. D. ieškinį atsakovui M. H. P. S. D. dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo M. H. P. S. D. priešieškinį ieškovei Z. I. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos bylos nagrinėjimo metu nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Z. I. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. H. P. S. D. nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovas M. H. P. S. D. kreipėsi į teismą su priešieškiniu prašydamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su vaiku tvarką bylos nagrinėjimo metu ir priteisti išlaikymą vaikui.

2015-03-27 Visagino miesto apylinkės teismui atsakovo H. P. S. D. atstovas pateikė prašymą nurodydamas, kad atsakovas pageidauja gauti procesinius dokumentus išverstus į jo gimtąją prancūzų kalbą, kad teismo posėdžiuose dalyvautų prancūzų kalbos vertėjas, nes atsakovas lietuvių kalbos nesupranta, kadangi yra Prancūzijos Respublikos pilietis.

Atsiliepimas

2015-04-03 ieškovė Z. I. D. pateikė Visagino miesto apylinkės teismui prašymą įpareigoti atsakovą pateikti procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį su priedais išverstus į rusų kalbą, nurodydama, kad ji yra rusakalbė, jai teismo posėdžiuose teikiamos rusų kalbos vertėjo paslaugos.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutartimi teismas ieškovės ir atsakovo prašymus patenkino. Teismas įpareigojo ieškovę Z. I. D. nuo teismo nutarties gavimo dienos teikti teismui visų procesinių dokumentų vertimus į prancūzų kalbą 2 egzemplioriais, nutarė užtikrinti prancūzų kalbos vertėjo dalyvavimą civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo iniciatyva ir už jo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginti iš valstybės biudžeto. Teismas įpareigojo atsakovą M. H. P. S. D. per 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio bei jo priedų vertimus į rusų kalbą 2 egzemplioriais.Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas, nurodė nemokantis lietuvių kalbos ir prašė jam įteikti procesinius dokumentus išverstus į prancūzų kalbą, o ieškovė, bylos duomenimis, taip pat nemoka lietuvių kalbos, jai teikiamos vertėjo paslaugos iš lietuvių į rusų kalbą , padarė išvadą, jog tam, kad atsakovas ir ieškovė būtų tinkamai informuoti, jiems būtina įteikti procesinius dokumentus išvertus - atsakovui į prancūzų kalbą, o ieškovei (atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį ir jo priedus) į rusų kalbą. Be to, teismas nutarė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu bus užtirtintas prancūzų kalbos vertėjas teismo iniciatyva.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. H. P. S. D. skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutartį, prašo šią nutartį pakeisti – panaikinti jam įpareigojimą pateikti atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio bei jo priedų vertimus į rusų kalbą per 14 dienų nuo skundžiamos teismo nutarties gavimo dienos ir byloje teikti dokumentų vertimus į rusų kalbą 2 egzemplioriais. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 100 Eur sumą, kurią jis sumokėjo advokatui už atskirojo skundo surašymą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad nagrinėjant ieškovės prašymą rašytinio proceso tvarka, apie tai jis nebuvo informuotas ir negalėjo pateikti argumentų bei įrodymų. Atsakovas, nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu dalyje, kur teismas jam garantavo vertėjo paslaugas procese ir įpareigojo ieškovę teikti jam procesinius dokumentus išverstus į prancūzų kalbą, tačiau, nurodo, kad ieškovės prašymas, kuriame ji nurodė esanti rusakalbė, yra nepagrįstas. Ieškovė, daugiau nei prieš dešimt metų gaudama Prancūzijos pilietybę, gerai mokėjo ir suprato prancūzų kalbą, ją naudojo kasdieniniame gyvenime iki pat išvykimo gyventi į Lietuvą 2014 m. pradžioje. Kompetentingai Prancūzijos Respublikos valstybės institucijai ji pateikė reikalaujamą kalbos mokėjimą B1 lygiu patvirtinantį dokumentą.Kiekvienas užsienietis, norėdamas įgyti Prancūzijos pilietybę, turi mokėti prancūzų kalbą B1 lygiu. Prieš gaudama Prancūzijos pilietybę, 2002 m. ieškovė išklausė ir 200 valandų apimties prancūzų kalbos kursus, organizuotus Prancūzijos ambasados Azerbaidžane, tai, teigia, patvirtina pridedama pažymėjimo kopija. Ieškovės gyvenimo aprašyme, kurį atsakovas prideda, ieškovė nurodė, kad prancūzų kalbą ji moka aukštesniu – B2 lygiu. Atsakovas tvirtina, jog ieškovė iš tiesų yra prancūzakalbė, moką prancūzų kalbą ir ją supranta pakankamu lygiu, suteikiančiu jai teisę studijuoti Prancūzijos universitetuose. Teigia, kad rusų kalba nėra ieškovės gimtoji kalba, kadangi jos tėvas uzbekas, o motina baltarusė.

Atsakovas teigia, kad teismas įpareigojo jį versti į rusų kalbą ne tik būsimus procesinius dokumentus su priedais, bet ir anksčiau pateiktus, CPK 113 str. 3 d. atitinkančius ir jau prie bylos prijungtus dokumentus. Nurodo, kad jis pateikė išvertus į prancūzų kalbą atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį. Teigia, kad dėl dokumentų vertimo jis patirs išlaidas, be to, dokumentams išversti teismas nustatė labai trumpą terminą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo informuotas apie jos prašymą įpareigoti atsakovą procesinius dokumentus pateikti išvertus juos į rusų kalbą, nes tokį prašymą ji pareiškė 2015-03-27 vykusiame teismo posėdyje, o 2015-04-03 to dar kartą ji prašė raštu pateikdama teismui prašymą. Ieškovė nurodo, kad ji iki 2014-11-03 pateikė teismui ieškinio ir jo priedų, o 2015-04-24 patikslinto ieškinio vertimus į prancūzų kalbą. Teismo posėdžiuose ji kalba savo gimtąją rusų kalba, jai yra suteikta vertimo paslauga į rusų kalbą, todėl jai reikalingi procesiniai dokumentai išversti į rusų kalbą. Teigia, ji šeimoje kalba rusiškai, jos motina yra rusė. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas taip pat gerai moka rusų kalbą, tačiau procesinius dokumentus prašė pateikti išverstus į prancūzų kalbą.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Taigi, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, visi byloje dalyvaujantys asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų procesinių dokumentų vertimus.

Atsiliepimas

Atsakovas skundu nesutinka su jam skirtu teismo įpareigojimu pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio bei jo priedų vertimus į rusų kalbą, nes jo teigimu ieškovė gerai moka prancūzų kalbą, priešingai, nei ieškovė teigia, ji nėra rusakalbė, rusų kalba nėra ieškovės gimtoji kalba, be to, teismas nurodytu įpareigojimu jį įpareigojo išversti dokumentus, kurių vertimai į prancūzų kalbą jau teismui pateikti, dokumentai atitinka CPK 113 str. 3 d. reikalavimus, ir prijungti prie bylos.

Atsakovo argumentai atmetami.

Vadovaujantis CPK 115 str.2 d., teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, nustatęs, kad procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų turinio ar formos reikalavimų, nustato procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tam tikrais atvejais procesinių dokumentų neatitiktis turinio ir/ar formos reikalavimams teismo gali būti nustatoma vėliau. Tokiu atveju procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas teismo gali būti taikomas ir po atitinkamų procesinių dokumentų priėmimo. Ieškovei, nemokančiai valstybinės kalbos, kuriai, bylos duomenimis, teismo posėdžių metu yra teikiamos rusų kalbos vertėjo paslaugos (t. 1, b.l. 159-161),2015-04-03 pateikus teismui prašymą įpareigoti atsakovą išversti procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį į rusų kalbą, dokumentų išvertimo būtinybė iškilo vėliau, todėl byloje esantys atsakovo pateikti procesiniai dokumentai turi būti ieškovei pateikti išversti į jai suprantamą (rusų) kalbą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą pateikti jo procesinių dokumentų ir jų priedų vertimus į rusų kalbą.

Apelianto įrodinėjimas, kad rusų kalba nėra ieškovės gimtoji kalba bei pateikti dokumentai minėtos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. CPK 113 str. 3 d. numato, kad asmenims, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai būtent į jiems suprantamą kalbą. Byloje yra nustatyta, kad ieškovei Z. I. D. yra suprantama rusų kalba. Tai patvirtina jos 2015-04-03 prašymas, aplinkybė, jog byloje jai yra teikiama vertimo paslauga į rusų kalbą ir iš rusų kalbos. Tuo tarpu atsakovo su atskiruoju skundu pateikta Prancūzijos ambasados Azerbaidžane išduota pažymėjimo kopija, kuri, jo teigimu, patvirtina, jog ieškovė 2002 m. prieš gaudama Prancūzijos pilietybę išklausė 200 valandų prancūzų kalbos kursus, organizuotus Prancūzijos ambasados Azerbaidžane, bei ieškovės gyvenimo aprašymas, teismo vertinimu nepatvirtina, kad procesiniai dokumentai ieškovei būtų suprantamesni būtent išverti į prancūzų, bet ne į rusų kalbą. Be to, atsakovo pateiktas ieškovės gyvenimo aprašymas dar nepatvirtina, kad jame nurodytos aplinkybės objektyviai yra teisingos. Nors atsakovas akcentuoja tai, kad ieškovė moka prancūzų kalbą, nes gavo Prancūzijos pilietybę, tačiau civilinio proceso įstatymas nenumato, jog proceso dalyviui, nemokančiam valstybinės kalbos, dokumentui turi būti pateikti išversti į kalbą tos šalies, kurios piliečiu jis yra, todėl CPK 113 str. 3 d. nuostatos, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytą ieškovei suprantamą kalbą (rusų), taikytos tinkamai. Iš apelianto argumentų ir pridedamų įrodymų negalima įsitikinti, kad B 1 ar net B2 lygio prancūzų kalbos mokėjimas yra pakankamas, kad suprasti dokumentus , kuriuose vartojami ir teisiniai terminai, įstatymu nenustatyta galimybė ir teismo pareiga tikrinti asmens ne lietuvių kalbos kalbinių įgūdžių turėjimo laipsnį ar pakankamumą. CPK 42 str.5 d. įpareigoja šalis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai , siekti greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Procesinis įstatymas preziumuoja asmens procesinio elgesio sąžiningumą, tad Z. I. D. pareiškus prašymą dėl jai suprantamos dokumentų rusų kalbos, nėra pagrindo teigti, kad tokia kalba nurodyta be pakankamao pagrindo. Teismo vertinimu, jos tėvų tautybė niekaip nesusijusi su Z. I. D. gebėjimais suprasti prancūzų ar rusų kalbas. Nesant abejonių ieškovei nemokant valstybinės lietuvių kalbos, skirtumas, į kurią kalbą atsakovas bet kuriuo atveju turi versti procesinius dokumentus – į rusų ar prancūzų, teismo vertinimu, nesusidaro.

Šalies argumentai

Apelianto nurodymas, jog teismas nustatė per trumpą terminą vertimams pateikti yra išvestinis iš paties įpareigojimo dėl vertimo atlikimo ir,atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tikėtina galėtų būti nepakankamas, bet tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Šis procesinis terminas yra nustatytas teismo, todėl, esant reikalingumui, šalies prašymu ar ir teismo iniciatyva jis gali būti pratęsiamas ar atnaujinamas( CPK 77-78 str.).

Apeliantas nurodo, jog teismas prašymus nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apie jį nebuvo informuotas, todėl negalėjo pateikti argumentų bei įrodymų, bet nenurodo, jog tai būtų priežastimi nutarčiai naikinti ar keisti.Dėl nagrinėjimo formos apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog vertėjo skyrimo ir įpareigojimo pateikti išverstus į šalies žinomą kalbą yra klausimai sprendžiami pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje ( CPK XIV sk.1 skirsnis).Minėtas reglamentavimas nenumato, jog šie klausimai turėtų būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Apie pareikštų prašymą sprendimą rašytinio proceso tvarka buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje ( b.l.12) kas iš esmės atitinka CPK 133 str. 3 d. reikalavimui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Šalies argumentai

Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo jos naudai 100 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas atsiliepimo į atskirąjį skundą šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, nes bylos nagrinėjimas iš esmės nėra pasibaigęs ir negalima konstatuoti kieno naudai priimtas teismo sprendimas, nes nuo to priklauso išlaidų tarp šalių paskirstymas ( CPK 98 str.1 d.). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai turės būti išspręsti priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka