Utenos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo atstovui vyriausiajam specialistui Remigijui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-08-30 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos Vyresnysis specialistas P. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-2364-2019, kuriuo D. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 24 d., 00 val. 00 min., Panevėžio r. sav., atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neįvykdė 2019-05-10 Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto P. D., jam duotame pakartotiniame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų reikalavimų iki 2019-07-10 sklype kadastriniu numeriu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias neaiškios kilmės atliekas (padangas), siekiant išvengti žalos aplinkai, perduoti atliekas tvarkančiai įmonei, dokumentus, įrodančius atliekų perdavimą, pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijai. Pakartotinis privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)UAB ,, (duomenys neskelbtini)” įteiktas nebuvo, bet taip įvyko dėl pačios įmonės kaltės, nes įmonė nepasiekiama juridinių asmenų registre, registruotoje buveinės adresu (duomenys neskelbtini). (2019-04-19 buvo bandyta įteikti pakartotinį privalomąjį nurodymą ir vykta į įmonės buveinę, kurioje nebuvo rasta jokių asmenų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 2 punktu, nesant galimybės juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo, pakartotinis privalomasis nurodymas 2019-05-13 buvo išsiųstas registruotu laišku, lydraščio Nr. (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu, tačiau įmonė laiško neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą ir laiškas grįžo. Tokiais savo veiksmais D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, priimto 2002-07-01, Nr. IX-1005, VII skyriaus, 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK ) 317 straipsnio 2 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas Remigijus Ramanauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaip ir nurodyta administracinių nusižengimų protokole, 2019 m. gegužės 10 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nurodymas buvo pakartotinis, kadangi jau prieš tai, 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo duotas pirminis nurodymas ir liepos 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad šis įrodymas neįvykdytas, nes buvo vykta į vietą ir tos atliekos kaip ir prieš tai buvo, taip ir toliau jos ten buvo, todėl buvo surašytas protokolas. Protokole paminėta, kad privalomasis nurodymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui įteiktas nebuvo, tas įvyko nes įmonė nėra pasiekiama registruotoje buveinės vietoje. Pareigūnas buvo nuvykęs į įmonės registracijos vietą, taip pat buvo siųstas registruotas laiškas, tačiau laiško niekas neatsiėmė. Kadangi pirmas privalomas nurodymas buvo įteiktas pasirašytinai, apie šią situaciją įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriui buvo žinoma ir todėl buvo traktuota, kad yra kaltė, nes nebuvo domėtasi, ignoruotas susirašinėjimas su departamentu, dėl to dėl pakartotinio nurodymo neįvykdymo yra kaltė ir buvo surašytas protokolas. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, šį sklypą nuomojasi UAB „(duomenys neskelbtini)”. Tuo metu, kai sklypas yra nuomojamas jis yra nuomininko dispozicijoje, todėl nuomininkas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi aplinkosauginių ir kitų reikalavimų. Pagal Civilinį kodeksą yra aiškiai išskirta, kad nuomininkas atsako už sklypo aplinkosauginę būklę, nebent sutartyje būtų numatyta kitaip, tačiau to nebuvo numatyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis privalomasis nurodymas dėl kurio surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra pakartotinis ir atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas, pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį. Pagal savo pobūdį privalomieji nurodymai yra administraciniai aktai ir pagal LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą yra numatyta šių aktų apskundimo tvarka. Ginčijant pačią pareigą, kas turi sutvarkyti atliekas sklype, pirmiausia turėtų būti ginčijamas pats administracinis aktas – privalomasis nurodymas. Kadangi šiuo atveju, tiek pirminis, tiek pakartotinis privalomieji nurodymai nebuvo skundžiami, todėl jie yra galiojantys ir už jų nevykdymą atsiranda administracinė atsakomybė. Pakartotinai duotas privalomasis nurodymas, net ir gilinantis, ar jis teisėtai buvo duotas, tai pagal nustatytą reglamentavimą, labai aiškiai pasakyta, kad žemės nuomos sutartimi perduotą valdyti ir naudoti žemės sklypą iki atitinkamo termino, kur aiškiai nurodytos nuomininko pareigos. Nuomotojas atsako tik tuo atveju, jeigu nuomininkas šios pareigos nevykdo, gali nutraukti sutartį ir išieškoti iš nuomininko, kuris tos pareigos nevykdo ir kuris aplinkosauginę būklę pats pagerins savo lėšomis. Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje būtų kažkokių kitų pareigų, nėra. Vadinasi turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis. Veiksmai buvo atlikti, taip, kaip numato LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Pirminis nurodymas buvo D. D. asmeniškai pasirašytas, vėliau buvo bendrauta, bandyta įteikti dokumentus buveinės adresu, bet asmuo nerodė suinteresuotumo, apie situaciją žinojo. Taip pat akcentuojant tai, kad pagal CK 2.49 straipsnį yra aptarta kas yra juridinio asmens buveinė. Šiuo atveju jokių nurodymų, kad pasikeitęs adresas ar korespondenciją reikia siųsti kitu adresu, nebuvo gauta. Visi dokumentai buvo siųsti registracijos adresu, tačiau dokumentų niekas nepriiminėja, taigi pats asmuo atsisakė bendrauti su pareigūnais. Šiuo atveju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus netinkamas elgesys, aplaidumas ir nenoras bendrauti, kas lemia tai, kad jis turi būti pripažintas kaltu dėl pakartotinai duoto privalomojo nurodymo neįvykdymo.

Liudytojas P. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pavasario gale pirmą kartą buvo tame sklype, pamatė tas bešeimininkes atliekas, susižinojo, kas yra sklypo savininkas, nuomininkas. Tuomet kvietėsi nuomininkus, nes pagal Žemės įstatymą sklypo savininko ir nuomininko pareigos yra prižiūrėti, kad neblogėtų kraštovaizdis, situacija visa. Išsikvietęs D. D. surašė patį pirmą nurodymą, paaiškino, kad gali jį apskųsti, kad penkias dienas prieš pabaigą gali kreiptis prasitęsti, būtent dėl laikotarpiu, ir kad neįvykdžius, po kiek laiko bus surašytas pakartotinis nurodymas. Pasibaigus tam laikotarpiui, buvo nuvykta į žemės sklypą, dar prieš tai buvo skambinta D. D., kad gali prasitęsti, jeigu neįvykdė, bet jis tuo metu neturėjo laiko kalbėti, ir daugiau nebeskambino, nes neprivalu skambinti. Nuvykęs į sklypą, pamatė, kad neįvykdė, surašė kvietimus, kaip atstovui atvykti surašyti protokolui. Šių metų vasario ar kovo mėn. skambino D. D., kad iki šiol geranoriškai nesusitvarkę, tikėjosi, kad dar bandys susitvarkyti. D. D. atsakė: ,,daryk, kaip tau reikia”. Balandžio mėnesį dar bandė nuvažiuoti į įmonės registruotą buveinę, bet nieko nerado. Po kurio surašė privalomąjį nurodymą ir išsiuntė registruotu paštu. Toliau šis privalomasis nurodymas buvo neįvykdytas. Išsiuntė du šaukimus ir surašė protokolą. Pradžioje atrodė, kad asmuo linkęs geranoriškai susitvarkyti, o po to pasirodė, kad nelabai. Nuomos sutartis buvo atsiųsta elektroniniu paštu. Prieš pirmą privalomąjį nurodymą buvo atsiųsta nuomos sutartis, tačiau šį nurodymą buvo galima skųsti, tačiau turbūt nėra aptarta kitų sąlygų. Pagal registro išrašą, kai surašinėjo protokolą, nebuvo patvirtintas nuomos sutarties nutraukimas. Bet tą dieną, kai buvo surašytas protokolas D. D. skambino ir minėjo, kad nutraukė, bet dar nepatvirtino, tačiau duomenys apie nuomos sutarties nutraukimą nebuvo pateikti. Po paskutinio pokalbio, siuntė dokumentus kaip priklauso pagal įstatymus juridinių asmenų buveinės adresu. Nepavyko nustatyti, kas atvežė tas atliekas, o pats savininkas turi prižiūrėti, kad neblogėtų kraštovaizdis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Už šią veiką yra numatyta bauda asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. Bendrovės vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty). Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį, veikdamas pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus, t. y. kaip turėjo elgtis bendrovės vadovas jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu nustatoma vadovaujantis rūpestingos šeimos galvos (bonus pater familias) standartais, neįvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto P. D., jam duotame pakartotiniame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų reikalavimų iki 2019-07-10 sklype kadastriniu numeriu: (duomenys neskelbtini), esančias neaiškios kilmės atliekas (padangas), siekiant išvengti žalos aplinkai, perduoti atliekas tvarkančiai įmonei, dokumentus, įrodančius atliekų perdavimą, pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir posėdžio metu ištirtais įrodymais: 2019-09-30 administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR-P-2364-2019, 2018-05-23 Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-17 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), 2018-10-22 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7), 2019-05-10 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog Bendrovė privalo iki 2019-07-10 pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, o įvykdžius reikalavimą, pateikti tai įrodančius dokumentus (b. l. 8), 2019-07-24 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad sklype vis dar yra neaiškios kilmės atliekų (padangų), pakartotinis privalomasis nurodymas (2019-05-10, Nr. (duomenys neskelbtini)) neįvykdytas (b. l. 10-11), VĮ Registrų centro išrašu iš juridinių asmenų registro (b. l. 12), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Agrobiolita“, tačiau 2016-04-01 yra sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)su nuomininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuomos sutarties terminas nuo 2016-04-01 iki 2020-12-31 (b. l. 13), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2019-08-06 ir 2019-08-20 raštais dėl kvietimo atvykti (b. l. 14,15), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 34-36).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. D., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi žinojo apie nuomojamame žemės sklype esančias atliekas, kadangi 2018 m. rugpjūčio 17 d. pirminis privalomasis nurodymas buvo D. D. įteiktas ir asmeniškai pasirašytas, tačiau iki privalomajame nurodyme numatyto termino, t. y. 2018 m. spalio 17 d. atliekos nebuvo pašalintos, nebuvo prašoma pratęsti termino dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, taip pat privalomojo nurodymo neginčijo. Iš liudytojo P. D. parodymų nustatyta, kad pasibaigus nurodytam laikotarpiui, buvo nuvykta į žemės sklypą, dar prieš tai buvo skambinta D. D., informuota, kad galima prasitęsti terminą, jeigu neįvykdė privalomojo nurodymo, tačiau D. D. jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, todėl buvo surašytas pakartotinis privalomasis nurodymas, buvo surašyti kvietimai D. D., kaip atstovui atvykti protokolo surašymui. 2019 m. gegužės 10 d. buvo surašytas pakartotinis privalomasis nurodymas ir išsiųstas registruotu paštu juridinio asmens buveinės adresu, tačiau pakartotinis privalomasis nurodymas nebuvo įteiktas per siuntos saugojimo terminą (b. l. 9) ir iki 2019 m. liepos 10 d. nebuvo įvykdytas.

CK 2.49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad juridinių asmenų registre turi būti nurodyta juridinio asmens buveinė (adresas). Kaip matyti iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). D. D. teiginiai, kad bendrovė veiklą vykdo kitame rajone nepagrįsti jokiais duomenimis. Remiantis tiek viešojo administravimo procedūras reglamentuojančiomis teisės normomis, tiek pagal analogiją civilinio proceso nuostatomis (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 122 straipsnis, 123 straipsnio 4 dalis ir kt.), dokumentų siuntimas juridinio asmens buveinės adresu yra laikytinas tinkamu įteikimu, todėl netinkamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rūpinimasis savo teisių įgyvendinimu (siunčiamos dokumentacijos neatsiėmimas iš pašto) nėra pakankamas pagrindas atleisti asmenį nuo atsakomybės. Taip pat niekuo nepagrįsti D. D. teiginiai dėl to, kad pažeidimo padarymo dienai bendrovė nebuvo minimo sklypo nuomininkė, ir kad nuo praėjusių metų jie nedisponuoja šiuo sklypu, nes nuomos sutartis yra pakeista, tačiau Registrų centre dar yra seni duomenys. Šioms aplinkybėms patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. D. nepateikė jokių įrodymų, nurodydamas, kad jų neturi. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Agrobiolita“, tačiau 2016-04-01 yra sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)su nuomininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuomos sutarties terminas nuo 2016-04-01 iki 2020-12-31. Atsižvelgiant į tai, kad D. D. teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo dėstomas aplinkybes, galimai šalinančias administracinę atsakomybę, teismas šioje byloje vadovaujasi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-04-01 iki 2020-12-31 nuomojasi žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 2 dalyje – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdė laiku, t. y. D. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atstovaudamas bendrovę neįvykdė 2019-05-10 Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotiniame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų reikalavimų iki 2019-07-10 sklype kadastriniu numeriu: (duomenys neskelbtini), esančias neaiškios kilmės atliekas (padangas), siekiant išvengti žalos aplinkai, perduoti atliekas tvarkančiai įmonei, dokumentus, įrodančius atliekų perdavimą, pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijai, todėl baustinas. D. D. įvykdytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas D. D. nuobaudą, atsižvelgia į jo asmenybę, amžių, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. D. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės atsakomybės paskirtis bus įgyvendinta D. D. už ANK 317 straipsnio 2 dalies nusižengimo padarymą paskiriant baudą artimesnę sankcijos minimumui (ANK 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, teisėja

nutaria:

D. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) dydžio baudą.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje administracinio nusižengimo numerį ROIK: 19105112569.

Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).