- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-2299-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14726-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Kauno teritorinė
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir kt., tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Kauno teritorinė darbo birža, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė E. S. su ieškiniu atsakovui R. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo po 195 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo 4 680 Eur išlaikymo įsiskolinimą, padalinti šalių santuokoje įgytą turtą, pripažinti 199,80 Eur mokestinę skolą valstybei ieškovės asmenine prievole.Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams L. S., (duomenys neskelbtini), ir M. S., (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo po 195 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Ieškinyje nurodė, kad atsakovas prie nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo neprisideda apie metus laiko.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 18 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje, priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla yra neišnagrinėta ir nėra visų įrodymų apie šalių turtinę padėtį bei turtinius įsipareigojimus, taip pat kitus išlaikytinius, nurodė, kad visa apimtimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti tenkinamas; be to, priteisus ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą būtų visiškai patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas sprendė, kad iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, 130 Eur suma yra pakankama nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.
Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:Skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstas neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių;Atsakovas gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais ir ieškove;Atsakovas nuo 2006 m. balandžio 1 d. nekilnojamojo turto neturi, kilnojamojo turto neturi, nuo 2016 m. spalio 24 d. yra registruotas Kauno teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo. Ieškovė kaip darbo ieškantis asmuo įregistruota 2004 m. spalio 11 d., tačiau iki 2017 m. gegužės 30 d. darbo nerado. Atsiliepimų į atskirąjį skundą ieškovė ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.). Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Iš atsakovo R. S. atskirojo skundo turinio matyti, kad skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą jis grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, t. y., kad atsakovas su ieškove ir nepilnamečiais vaikais gyvena kartu, kad šalys yra įregistruoti Darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys ir neturintys turto. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių (vienuolikos ir penkerių metų) iš atsakovo priteistas 130 Eur dydžio laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaikų minimalius poreikius. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai bei šalių galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir tikrieji vaikų poreikiai bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamos nutarties pagrindo nėra, pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikino išlaikymo taikymą šeimos bylose (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.