Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistajam V. A., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistojo G. V. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, nuteistojo R. M. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, civilinio ieškovo UAB „V.“ atstovui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „V.“ direktoriaus A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; neatlygintinai per 3 mėnesius išdirbti 30 valandų (po 10 valandų per mėnesį) globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; neatlygintinai per 3 mėnesius išdirbti 30 valandų (po 10 valandų per mėnesį) globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; gydytis nuo alkoholizmo.

R. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Paskirta bausmė subendrinta BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, BK 11 straipsniu apėmimo būdu su 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir jau atlikta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 10 MGL – (375,60 EUR) bauda. Laikant, kad laisvės atėmimo bausmę R. M. yra atlikęs. R. M. įpareigotas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

Civiliniam ieškovui UAB „V.“ pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V., V. A., R. M. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 1 dalį:

G. V. pripažintas kaltu už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 metų rugpjūčio 9 dienos iki 2011 metų balandžio 14 dienos, tiksliai nenustatytu laiku, dirbdamas pagal 2010 m. rugpjūčio 9 d. neterminuotą darbo sutartį UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), atlikdamas statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), turėdamas laisvą priėjimą, bendrai veikdamas su asmeniu (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pastarajam mirus), pagrobė UAB „V.“ priklausiusius 5 vnt. klijų mišinio po 25 kg, bendros 76,25 Lt vertės, tuo padarydamas bendrovei 76.25 Lt turtinę žalą,

tęsdamas nusikalstamą veiką G. V., kartu su V. A. ir R. M., visiems kartu dirbant UAB „V.“, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. balandžio 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, atliekant darbus statybų objekte (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini) ir turėdami laisvą priėjimą, bendrai veikdami pagrobė UAB „V.“ priklausančią prilydomą dangą (apatinio sluoksnio) 13 vnt., - bendros 1153,10 litų vertės, tuo padarydami UAB „V.“ 1153,10 Lt turtinę žalą,

tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. balandžio 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atlikdami statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini) ir turėdami laisvą priėjimą, bendrai veikdami pagrobė statybines medžiagas: mineralinę vatą 12,463m³ - bendros 3489,64 litų vertės, profilius „UD“ 7 vnt., – bendros 23,94 litų vertės, kampus su tinkleliu „PVC“ 168 vnt., – bendros 651,00 litų vertės, klijus polistirolui 77 vnt., po 25 kg., - bendros 1116,50 litų vertės, gruntą „Igis“ 2 vnt., 10 litrų talpos, bendros – 84,22 litų vertės, armavimo tinklą 8 vnt., bendros – 692,00 litų vertės, prilydomą dangą (viršutinis sl.) 2168,00 litų vertės, padarydami bendrovei turtinę 9378,40 Lt žalą, o per visą nusikalstamos veiklos laikotarpį - ne mažiau kaip 10 607,75 Lt turtinę žalą.

Civilinio ieškovo UAB „V.“ direktorius A. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-02-02 nuosprendį ir prašo panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria V. A., G. V., R. M. iš kaltinimų buvo pašalinta dalis pagrobtų medžiagų, bei pripažinta civiliniam ieškovui teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimą, šį klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka ir priimti naują nuosprendį: V. A., G. V. bei R. M. pripažinti kaltais pagal BK 178 str. 1 d. dėl įvykdytų vagysčių, pavogtų medžiagų ir daiktų pilna apimtimi pagal kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą; tenkinti civilinį ieškinį ir iš kaltinamųjų priteisti solidariai UAB „V.“ 6955,89 Eur kas atitinka 24017,29 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nuteistasis V. A. atsikirtime į apeliacinė skundą prašo jį atmesti. Atsikirtime nurodoma, kad negalima sutikti su civilinio ieškovo pozicija, jog teismas turėtų pripažinti V. A., G. V. bei R. M. kaltais pagal BK 178 str. 1 d. dėl įvykdytų vagysčių ir pavogtų medžiagų ir daiktų pilna apimtimi pagal kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą. Civilinis ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad „padarytos žalos dydį ir trūkumus ieškovas įrodinėjo ne vien tik šiuo aktu, bet ir kitais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, 2013-06-12, 2011-04-20 inventorizacijos akto papildymo aktu, materialinių vertybių priėmimo perdavimo aktais, PVM sąskaitomis faktūromis, kurios patvirtina medžiagų įsigijimo faktą, ataskaitos apie statyboje sunaudotų medžiagų palyginimas su gamyb. normomis“. Atkreiptinas dėmesys, jog šie dokumentai patys savaime bei pats medžiagų įsigijimo faktas niekaip neįrodo, jog šios medžiagos buvo pavogtos ir buvo pavogtos būtent nuteistųjų. Šios įsigytos medžiagos galėjo būti panaudotos, sugadintos, dingę ar pasisavintos kitų asmenų ir pan. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad šias medžiagas pavogė nuteistieji. Net tokiu atveju, jeigu civilinis ieškovas būtų sugebėjęs įrodyti, jog medžiagos pavogtos būtent nuteistųjų, lieka neaiškūs kiti svarbūs klausimai: kuris konkrečiai nuteistasis ir kiek medžiagų pavogė. Tokių įrodymų byloje nėra. Taip pat svarbu paminėti, jog nors Civilinis ieškovas teigia, jog jo aukščiau nurodyti dokumentai yra įrodantys medžiagų įsigijimą, tačiau, kaip pripažino liudytoja V. F., dėl medžiagų sandėliavimo ir saugojimo objektuose „nebuvo idealios tvarkos“ nuosprendžio 11 lapas), todėl šios įsigytos prekės galėjo būti panaudotos, prarastos ir pan., nes pats civilinis ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir tinkamai nesirūpino savo prekių tinkamu sandėliavimu bei priežiūra, tačiau, kaip nustatyta byloje, priešingai- sudarė sąlygas prekėms dingti.

Atsikirtimo autoriaus teigimu, civilinis ieškovas, siekia pasipelnyti nuteistųjų sąskaita, pasinaudodamas susidariusia situacija, siekia prisiteisti atlyginimą už visas dingusias/pavogtas/neprižiūrėtas/sunaudotas ir t.t. prekes, nors byloje nėra įrodymų, jog šias visas prekes pavogė būtent nuteistieji. Toks elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Civilinis ieškinys nėra tinkamai suformuluotas, yra prieštaravimų, nėra pasitvirtinusi visa civiliniu ieškiniu prašoma suma, todėl, negalima teigti, jog nuteistieji privalo pilnai atlyginti reikalaujamą sumą. Civilinis ieškinys byloje buvo pareikštas dar 2013 m. birželio 12 d., su trūkumais, nuo šio jo pateikimo iki teismo nuosprendžio civilinis ieškinys nebuvo patikslintas ir trūkumai pašalinti nebuvo. Be to, įrodymai dėl turtinės žalos dydžio byloje yra prieštaringi. Atsižvelgiant į tai, jog teismas, nagrinėdamas bylą, ir papildomai spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio tenkinimo, iš esmės turėtų stabdyti šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą dėl civilinio ieškinio įrodymų rinkimo bei tikslios sumos aiškinimosi, kas aiškiai prieštarautų baudžiamojo proceso pagrindiniam tikslui ir paskirčiai- ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir liekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Teismas priėmė teisingą sprendimą ir pripažino civilinio ieškovo teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tuo labiau, jog pats Civilinis ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų ir visiškai nepagrindžia, kodėl jo manymu ši teismo sprendimo dalis galėtų būti neteisėta. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog Civilinis ieškovas šią teismo sprendimo dalį skundžia visiškai nepagrįstai, tuo labiau, kad šiuo teismo nuosprendžiu jam nebuvo užkirstas kelias savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio ieškovo UAB „V.“ direktoriaus A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš civilinio ieškovo apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl iš kaltinimo pašalintų statybinių medžiagų vagystės ir pripažintos teisės į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, dėl nuosprendyje aptartų statybinių medžiagų pašalinimo iš kaltinimo bei perdavimo spręsti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, BPK 20, 301 straipsnių nuostatos nepažeistos. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nustatė, kad iš UAB „V.“ buvo pagrobta: 5 vnt. klijų mišinio po 25 kg., prilydoma danga (apatinio sluoksnio) 13 vnt., mineralinė vata 12,463m³, profiliais „UD“ 7 vnt., kampai su tinkleliu „PVC“ 168 vnt., klijai polistirolui 77 vnt., po 25 kg., gruntas „Igis“ 2 vnt., 10 litrų talpos, armavimo tinklas 8 vnt., prilydoma danga (viršutinis sl.). Toks sprendimas pagrįstas byloje surinktais ir abejonių nekeliančiais įrodymais.

Iš kaltinimo pašalinta statybinių medžiagų dalis (gipso kartono plokštės 10 vnt., klijavimo mišinio 337 vnt., po 25 kg., putų polistirolo 36,09 m³, glaisto „Igis“ 14 vnt., 25 kg., glaisto „Fugenfuler“ 5 vnt., 25 kg., makroflekso 43 vnt.) byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje įvertintais neabejotinais ir neginčytinais įrodymais nepatvirtinta.

Nors ir sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog skundžiamame nuosprendyje tiek prie pasitvirtinusios kaltinimo dalies, tiek ir nepasitvirtinusios kaltinimo dalies yra nurodytos tos pačios statybinės medžiagos, t.y. kampai su tinkleliu „PVC“ 168 vnt., – bendros 651,00 litų vertės, tačiau įvertinus skundžiamo nuosprendžio aprašomąją ir motyvuojamąją dalis, matyti, jog tai yra techninis rašybos apsirikimas. Minėtos statybinės medžiagos neteisingai nurodytos prie nepasitvirtinusios kaltinimo dalies. Šis apsirikimas ištaisytinas.

Civilinio ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neįvertino visų pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji įvykdė iš kaltinimo pašalintų statybinių medžiagų vagystę. Įvertinęs byloje esančius ir apeliaciniame skunde nurodytus rašytinius duomenis, t. y. 2011-04-20 inventorizacijos aktą (t. 1, b. 1.10), kuriame nustatytas medžiagų trūkumas, 2013-06-12 inventorizacijos 2011-04-20 akto papildymo aktą (t. 1, b. l. 11), materialinių vertybių priėmimo - perdavimo aktus (t. 1, b. l. 32-35), PVM sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 39-48), kurios patvirtina medžiagų įsigijimo faktą, ataskaitą apie statybose sunaudotų medžiagų palyginimą su gamyb. normomis (t. 1, b. l. 78-81), teisminio nagrinėjimo metu pateiktus materialinių vertybių priėmimo perdavimo aktus, inventorizacijos aprašus, žiniaraščius ir kitus dokumentus (t. 4, b. l. 85-104), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien tai, jog rašytiniai dokumentai patvirtina, iš kaltinimo pašalintų statybinių medžiagų įgijimo faktą, kurio trūkumas buvo nustatytas 2011-04-20 patikrinimo akte, savaime neįrodo, jog šias medžiagas pavogė nuteistieji.

Nuteistieji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neigė vogę aptariamas statybines medžiagas. Nuteistieji pirminiuose savo paaiškinimuose UAB „V.“ direktoriui pripažino tik patį vagystės faktą, tačiau nenurodė pavogę būtent tas statybines medžiagas, kurios buvo pašalintos iš kaltinimo. Nuteistasis R. M. kaltu prisipažino, detaliai nurodė statybines medžiagas (jų kiekį), kurias pavogė, iš kaltinimo pašalintų statybinių medžiagų nenurodė. Statybos vadovu UAB „V.“ nuo 2011-01-24 iki 2011-04-21 dirbęs R. N. nurodė, jog nuo 2011 m. sausio mėn. iki balandžio mėn. paaiškėjo, kad ne darbo metu nedideliais kiekiais dingdavo statybinės medžiagos. Kadangi buvo vagiama nedideliais kiekiais, jis to nepastebėjo. Tuo tarpu civilinio ieškovo nurodomų dingusių statybinių medžiagų matmenys yra dideli (pavyzdžiui vien putų polistirolas yra didelių matmenų statybinė medžiaga, kurios nustatytas trūkumas - 36,09 m³), todėl jų dingimo faktas statybos vadovui būtų matomas.

Be to, pirmosios instancijos skundžiamame nuosprendyje nustatyta, jog byloje esantys įmonės turto apskaitos dokumentai nepatvirtina, kad minėtos statybinės medžiagos buvo statybų objekte (duomenys neskelbtini) esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi visose statybinių medžiagų pirkimo PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas tik įmonės adresas – (duomenys neskelbtini).

UAB „V.“ iš darbuotojų: saugos ir sveikatos specialisto D. Š., ir D. Ž. bei V. F. buvo sudaryta komisija, kuri objekte - (duomenys neskelbtini), atliko medžiagų ir inventoriaus inventorizaciją. Tačiau liudytoja D. Ž. parodė, kad inventorizacijoje realiai nedalyvavo. Inventorizacijos duomenys jai buvo pateikti ir pagal pajamas išvesti trūkumai. Nežino ar trūkumai buvo pašalinti. Ji viską suveda pagal dokumentus. Liudytoja V. F. parodė, kad inventorizacijose ji dalyvauja, skaičiuoja, daugiau, kaip pagalbinė darbuotoja. Pripažino, jog dėl medžiagų sandėliavimo ir saugojimo objektuose nebuvo idealios tvarkos. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs liudytojomis apklaustų minėtoje komisijoje dalyvavusių D. Ž. ir V. F. paaiškinimus teisiamajame posėdyje, padarė teisingą išvadą, jog liudytoja D. Ž. realiai nedalyvavo atliekant inventorizaciją, jai buvo pateikti dokumentai, V. F. buvo, kaip pagalbinė darbuotoja.

Taigi byloje nenustatyta ar iš kaltinimo pašalintos statybinės medžiagos buvo statybų objekte (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatyta, kokiu būdu atsirado jų trūkumas (dėl nusikaltimo, ar kitokiu būdu buvo prarastos), todėl nėra pagrindo išvadai, kad jos buvo pavogtos ir, kad dėl to kalti nuteistieji V. A., G. V., R. M..

Akivaizdu, jog šioje byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji pavogė gipso kartono plokštės 10 vnt., klijavimo mišinio 337 vnt., po 25 kg., putų polistirolo 36,09 m³, glaisto „Igis“ 14 vnt., 25 kg., glaisto „Fugenfuler“ 5 vnt., 25 kg., makroflekso 43 vnt., ar kaip nors buvo susiję su statybinių medžiagų dingimu. Vien tai, kad nuteistieji iš statybos objekto (duomenys neskelbtini) pavogė statybines medžiagas, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu jie pripažinti kaltais ir paskirtos bausmės, savaime neleidžia jų pripažinti kaltais ir dėl kitų statybinių medžiagų trūkumo, kuris užfiksuotas komisijai atlikus inventorizaciją. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik abejonių nekeliančiais įrodymais, bet ne prielaidas keliančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino laikydamasis BPK 20 str. nuostatomis, todėl teismo nuosprendis dėl G. V., V. A. ir R. M., pripažinimo kaltais pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nekeistinas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu ir dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šį nesutikimą grindžiant tuo, kad yra visos būtinos sąlygos nuteistųjų civilinei atsakomybei atsirasti: padaryta reali žala, priešingas teisei elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei veiksmų ir žalos, kaltė, todėl pripažinus kaltinamuosius kaltais turėjo būti solidariai priteistas ir civilinis ieškinys.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas tenkinti civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį, nes nustatyta, kad V. A., G. V., R. M. nusikaltimu padarė civiliniam ieškovui žalą, tačiau nėra galimybės visiškai išspręsti civilinio ieškinio dydžio klausimo neatidedant bylos nagrinėjimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pasitvirtino tik dalis kaltinimo, nors pagal pasitvirtinusią kaltinimo dalį yra galimybė nustatyti nusikaltimu padarytą žalą, bei yra duomenų, kad dalis žalos t.y. 3130,81 Lt atlyginta (kasos pajamų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokio dydžio sumos minėtai žalai atlyginti buvo išskaičiuotos iš kaltinamųjų (darbuotojų) darbo užmokesčio. Byloje esančio 2011-04-21 tarnybinio patikrinimo akto rezoliucinės dalies 3 p. nurodyta, kad „Kadangi žala bendrovei padaryta tyčiniu nusikaltimu, išskaičiuoti žalos padengimui iš šių asmenų (R. N., R. M., G. V., V. A. bei E. A.) po 50 procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 225 str. 1 d.) tvarka“ (t. 1, b. l. 186-192). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikti duomenys, kokia apimtimi šis punktas buvo įgyvendintas ir kokia tiksliai darbo užmokesčio dalis buvo išskaičiuota iš minėtų asmenų darbo užmokesčio. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į UAB „V.“ prašant nurodyti, kas iš įtariamųjų atlygino įmonei padarytą žalą dėl statybinių medžiagų vagystės ir kokia apimtimi bei pateikti su žalos atlyginimu susijusius dokumentus (t. 1, b. l. 165). Tačiau UAB „V.“ pateiktame atsakyme nurodė E. A. ir R. M. atlygintą žalą, įnešant į įmonės kasą grynus pinigus, tačiau apie iš darbuotojų darbo užmokesčio išskaičiuotą žalos dydį duomenų nepateikė (t. 1, b. l. 166). Teisminio nagrinėjimo metu, nustačius, jog nėra duomenų, kokia žalos dalis civiliniam ieškovui buvo atlyginta, nuspręsta į posėdį kviesti liudytoją O. D., kuri dirba UAB „V.“ ir ji įpareigota pateikti teismui dokumentus patvirtinančius, kokios pinigų sumos darbuotojams buvo išmokėtos ir kokios išskaičiuotos iš jų darbo užmokesčio nuo nusikalstamos veikos paaiškėjimo iki jų atleidimo (t. 4, b. l. 64-68). Pažymima ir tai, kad šiame posėdyje dalyvavo civilinio ieškovo UAB „V.“ atstovas advokatas L. S. Bagdonas, tačiau minėti duomenys teismui pateikti nebuvo. Skundžiamame nuosprendyje turtinės žalos klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka, taip pat dėl to, kad nėra nustatyta, kokio dydžio sumos buvo išskaičiuotos iš darbuotojų atlyginimų, tačiau civilinis ieškovas apeliaciniame skunde tokių duomenų taip pat nenurodė.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių civilinio ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsižvelgus į tai, jog baudžiamoji byla buvo nagrinėta pagal civilinio ieškovo apeliacinį skundą, apeliacinis skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šiuo pagrindu.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistųjų nesuderinamas su šių teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistiesiems R. M., V. A. ir G. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio ieškovo UAB „V.“ direktoriaus A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarytą techninę rašybos klaidą ir iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies „Nepasitvirtinusi kaltinimo dalis“ pašalinti sakinio dalį „<...> kampus su tinkleliu „PVC“ 168 vnt., – bendros 651,00 litų vertės <...>“.