Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. H., Ukrainos piliečio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. H. 2016 m. spalio 22 d., apie 19.10 val., Vilniuje, Tunelio g. vairavo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,71 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai kelyje nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Tokiais veiksmais I. H. pažeidė KET 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje bei administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas I. H. neigė savo kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus). Parodė, kad įvykio dieną važiavo kartu su A. H., S. B. ir V. N. į Užupio rajoną, vairavo jis, tačiau neigė tuo metu buvęs išgėręs. Teigė, kad paliko automobilį stoties rajone ir nuėjo į Užupio kavinę, ten išgėrė. Kai ėjo atgal, susipažino su žmogumi vardu I., maždaug 25 metų amžiaus, norėjo pratęsti bendravimą, todėl kartu važiavo namo. I. buvo blaivas, turėjo vairuotojo teises, todėl, kai važiavo namo, už vairo sėdo I., o jis pats važiuojant namo sėdėjo galinėje automobilio sėdinėje per vidurį. Tuo metu, kai I. pasiūlė pavežti mašinoje dar buvo A. H. ir S. B.. Nurodė, kad I. vilkėjo tamsios, galimai juodos, spalvos striukę, o jis pats buvo su rudos spalvos striuke ir rudos spalvos kelnėmis. I. H. taip pat nurodė tuo metu turėjęs barzdą, teigė, kad daugiau niekas iš jų kompanijos nebuvo su barzda, išskyrus I., pastarojo barzda buvo juodos spalvos. I. H. paaiškino, kad jiems važiuojant namo I. pradėjo stabdyti, mašiną užmetė ir jis įvažiavo į kitą automobilį, kai atsigavo po smūgio, automobilio durys buvo praviros, I. jau nebuvo. Mašinoje pasiliko S. B. ir V. N., o jis kartu su A. H. nubėgo į tą pusę, kur nubėgo I., norėjo jį pasivyti. Automobilis „SAAB“ liko toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis. Vėliau jie buvo sulaikyti pareigūnų, už 500-600 m. kitoje kelio pusėje. Papildomai paaiškino, jog turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau jo teisės liko Ukrainoje. Jeigu teismas nuspręstų skirti didelę baudą, prašė ją išdėstyti dalimis, kadangi jo atlyginimas yra 400-500 eurų.

Teismo posėdžio metu apklaustas suinteresuotas asmuo V. P. parodė, kad automobilis „SAAB“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu, tačiau tikrasis automobilio savininkas yra I. H., būtent jis pirko automobilį, o kadangi tuo metu dokumentų neturėjo, automobilis registruotas ne jo vardu.

Nors I. H. neigė 2016-10-22 vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir padaręs eismo įvykį, iš kurio vėliau pasišalino, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkta ir ištirta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio D. Kasuilio tarnybinis pranešimas (b. l. 3), Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyr. patrulių A. Gubanov ir N. Rešetnikov tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-5), registruojamų įvykių registro duomenys (b. l. 6), iš kurių matyti, jog buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, po kurio iš automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino du vyrai, vienas maždaug 30 m. amžiaus, juoda striuke, su barzdele, kitas su raudona striuke. Taip pat I. H. kaltę patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio schema (b. l. 9), papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kokie apgadinimai automobiliams buvo padaryti (b. l. 10), alkotesterio parodymai, iš kurių matyti, jog I. H. nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 21), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės (b. l. 23), byloje esančios nuotraukos (b. l. 33-35), nukentėjusiojo V. B. paaiškinimas (b. l. 14-15), liudytojos N. Š. paaiškinimas (b. l. 16-17), kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis V. B. savo paaiškinime nurodė, kad jis 2016-10-22, apie 19.30 val. vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. 1403IK5, važiavo kraštine kaire juosta Tūkstantmečio g. link Tunelio g., ketino sukti į kairę, iš anksto parodė posūkio signalą ir sustojo prieš kelio ženklą „Duoti kelią“, tada pasigirdo smūgis į galinę automobilio dalį, į jį atsitrenkė automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo dideliu greičiu. Automobilį „SAAB“ vairavo apie 35 m. amžiaus vyras su barzda. Po eismo įvykio automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas ir keleiviai pradėjo įtartinai elgtis ir kalbėti, po to pabandė pasišalinti iš įvykio vietos, todėl jis nubėgo iš paskos. Nukentėjusysis pažymėjo, jog vyras su barzda pripažino, kad vairavo automobilį. Liudytoja N. Š. savo paaiškinime nurodė analogiškas kaip ir nukentėjusysis aplinkybes. Papildomai liudytoja parodė, jog iš karto po įvykio nuėjo pažiūrėti, ar viskas gerai automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui. Liudytoja pabrėžė, jog automobilį vairavo tamsiaplaukis vyras su barzda. Visi išvardinti įrodymai sutampa, papildo ir patvirtina vienas kitą.

Teismo vertinimu aplinkybę, jog automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent I. H. patvirtina tai, jog tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytoja, tiek ir pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodo, jog automobilį vairavo vyras su barzda. Pats I. H. apklausiamas teisme pripažino, jog iš kompanijos jis vienintelis buvo su barzda, tai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų. Be to, pažymėtina, jog liudytoja N. Š., kuri po įvykio nuėjo pažiūrėti, ar viskas gerai automobilio „SAAB“ vairuotojui, matė ir atpažino automobilio vairuotoją. Teismas kritiškai vertina atsakomybėn traukiamo asmens nurodomą aplinkybę, jog kartu su jais buvo dar ir kitas žmogus, vardu I., kuris būtent ir vairavo automobilį. Šios aplinkybės nepatvirtina byloje surinkti duomenys, todėl ji vertintina kaip atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė pozicija. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo bei liudytojos N. Š. parodymais.

Nors I. H. teigė, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, vis dėlto ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais bylos duomenimis, be to, ir pats I. H. nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl nagrinėjmau atveju I. H. laikytinas asmeniu neturinčiu teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad I. H. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus. Administracinių teisės pažeidimų protokole I. H. padaryti pažeidimai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka naujame ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas yra susijęs. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 426 straipsnio 1 dalies numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nėra numatyta. Minėtoje byloje nėra pateikta duomenų, kokia žala yra padaryta eismo įvykiu, todėl abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir teismas taiko I. H. palankesnę minėto straipsnio dalį. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, I. H. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu I. H. taip pat kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumo laipsnis, nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantys įstatymai numato ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3¹ straipsniu, už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, I. H. veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į tai, kad I. H. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius I. H. – administracine tvarka nebaustas, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį. Be to, teismas atsižvelgia į I. H. gaunamas pajamas ir prašymą išdėlioti nuobaudos mokėjimą. I. H. skirtinos nusižengimų sankcijose numatytos baudos, kurių dydis nustatytinas lygus ANK 426 straipsnio 1 dalies ir ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytam vidurkiui, išdėstant baudos mokėjimą 12 mėnesių, be ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

I. H. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1175 Eur (tūkstančio šimta septyniasdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

I. H. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 1520 Eur (tūkstančio penkių šimtų dvidešimties eurų) dydžio baudą be transporto priemonės „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti I. H. galutinę administracinę nuobaudą – 1520 Eur (tūkstančio penkių šimtų dvidešimties eurų) dydžio baudą be transporto priemonės „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi ir I. H. prašymu baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių, t. y. nustatant, jog pirmus 11 mėnesių turi būti mokama po 126,66 Eur (viena šimta dvidešimt šešis eurus šešiasdešimt šešis euro centus) per mėnesį, o paskutinį mėnesį turi būti sumokėta 126,74 Eur (vienas šimtas dvidešimt šeši eurai septyniasdešimt keturi euro centai).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau per 12 mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos teismo nustatyta tvarka, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 16062672858. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).