- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-1012/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01415-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Progresyvios investicijos“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „City Service“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės ,,Progresyvios investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Minties g. 8a“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Progresyvios investicijos“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „City Service“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „VKAS“, R. A. L., A. Ž. ir uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2002-12-23 tarp atsakovo UAB ,,Progresyvios investicijos“ ir UAB ,,Swedbank lizingas“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią jos šalys susitarė pastatyti trijų korpusų daugiabutį gyvenamąjį namą. Statybos darbus atliko rangovas UAB ,,Statreksas“; gyvenamojo namo korpusai buvo pripažinti tinkamais naudoti 2004-2005 metais. 2003 m. tarp atsakovo, kaip būsimo pardavėjo, ir būsimų pirkėjų buvo sudarytos preliminarios butų, esančių minėtame name, pirkimo–pardavimo sutartys. 2004-2005 metais buvo sudarytos trišalės nekilnojamojo turto (butų) pirkimo–pardavimo sutartys tarp pirkėjų, pardavėjo UAB ,,Swedbank lizingas“ ir statytojo UAB ,,Progresyvios investicijos“.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad daugiabučio namo eksploatacijos metu (2006-2010 m.) namo bendrojo naudojimo objektuose buvo nustatyta daug statybos defektų, kurie atsirado dėl netinkamų statybos darbų ir jų metu naudotų medžiagų kokybės. Pasak ieškovo, atsakovas žadėjo ištaisyti trūkumus, tačiau jų neištaisė. Ieškovo teigimu, visus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paslėptus defektus patvirtina 2010-10-18 kasmetinės apžiūros aktas. Šių defektų likvidavimo (remonto) sąmata sudaro 152 813 Lt.
Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Progresyvios investicijos“ 152 813 Lt nuostolių, skirtų darbų trūkumams šalinti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovo UAB ,,Progresyvios investicijos“ ieškovui priteisė 152 567,71 Lt nuostolių namo trūkumams šalinti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad DNSB ,,Minties g. 8a“ nėra tinkamas subjektas reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Pasak teismo, DNSB ,,Minties g. 8a“ ieškinį pareiškė dėl nuostolių daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų trūkumams pašalinti. Tokią teisę bendrijai suteikia tiek Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, tiek DNSB ,,Minties g. 8a“ įstatai. Be to, pasak teismo, DNSB ,,Minties g. 8a“ narių susirinkimo protokolai patvirtina, kad bendrijai suteikti įgaliojimai veikti šioje byloje.
Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog tarp atsakovo ir kiekvieno bendrijos nario sudarytos analogiško turinio preliminarios ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys, todėl sprendė, kad byloje užtenka po vieną egzempliorių šių sutarčių. Teismas nustatė, kad pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėju nurodytas UAB ,,Swedbank lizingas“ faktiškai atliko tik objekto statybos finansavimo funkciją, o visos kitos atsakovo kaip pardavėjo pagal preliminarią sutartį pareigos, išliko atsakovui ir sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (2.2.6 p.). Teismas nurodė, kad viena iš atsakovo kaip pardavėjo pareigų yra suteikti garantiją pagal įstatymą (6.317 str.; 6.327 str.); pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo metu, net jei jis paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). Teismo vertinimu, pirkimo–pardavimo sutarties 2.2.6 ir 5.1 punktai patvirtina, kad šiuo atveju būtent atsakovui tenka pardavėjo atsakomybė už daikto kokybę ir tai, kad atsakovas suteikė perkamam objektui Statybos įstatymo 36 straipsnyje numatytus garantinius terminus, t. y. tuo pa?iu prisi?m? pareig? u?tikrinti statybos darbø kokybę per garantinius terminus. Todėl, teismo vertinimu, nors atsakovas ir nebuvo rangovas, nereiškia, kad jis neprisiėmė atsakomybės už statinio defektus.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl trūkumų šalinimo, tačiau sprendė, kad yra pagrindas terminą atnaujinti.
Teismas nurodė, kai yra nustatytas daikto garantijos terminas, reikalavimai dėl trūkumų gali būti reiškiami, jei jie nustatyti per garantijos terminą (CK 6.338 str. 3 d.). Garantijos terminas nustatytas Statybos įstatymo 36 straipsnio 1-2 dalyse (ne trumpesnis nei 5 m., paslėptiems trūkumams – 10 m.). Įvertinęs tai, kad daugiabučio namo A-C korpusai buvo pripažinti tinkamais naudoti 2004-2005 metais, teismas sprendė, kad ieškovas dėl paslėptų trūkumų į atsakovą galėjo kreiptis atitinkamai iki 2014-2015 metų, o dėl nepaslėptų – iki 2009-2010 metų. Teismas nustatė, kad namo eksploatacijos metu korpusų A, B, C bendrojo naudojimo objektuose buvo nustatyti statybos defektai, kurie užfiksuoti 2006, 2009, 2010 m. aktuose, dalis jų buvo pašalinta, tačiau laikui bėgant defektų daugėjo. Teismas nurodė, kad ieškovas dar 2008-09-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo; reikalavimus, be kita ko, grindė 2006-04-03 aktu, tačiau ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį. Teismo nuomone, ieškovo kreipimosi į teismą faktas patvirtina, kad ieškovas suprato savo teisės pažeidimą; tačiau ieškinį palikus nenagrinėtą pakartotinai į teismą kreipėsi tik 2011-05-19 (nagrinėjamoje byloje). Teismas nurodė, kad 2006, 2009 ir 2010 metų aktuose yra minimi tie patys defektai, nustatyti dar 2006 m. akte; nors pripažintina, kad nuo 2006 m. laikui bėgant vėlesniuose aktuose yra nustatytas ir didesnis spektras defektų, tačiau aktuose nustatytų defektų palyginimas sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai, jog absoliuti dauguma defektų – tai laiku nepašalintų 2006 m. nustatytų defektų pasekmė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas ieškovui atnaujinti jo praleistą ieškinio senaties terminą. Atnaujindamas praleistą ieškinio senaties terminą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, dėl didelio bendrijos narių atstovavimo sudėtinga bendrijos nariams priimti atitinkamus sprendimus; bendrijos lėšas sudaro faktiškai tik bendrijos narių lėšos, skirtos bendrijos veiklai, dėl lėšų stokos yra apsunkinta galimybė kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos; taip pat įvertino ir paties atsakovo veiksmus, kuris iš pradžių buvo suorganizavęs dalies trūkumų pašalinimą, tačiau vėliau pradėjo neigti savo atsakomybę dėl nustatytų trūkumų. Teismo vertinimu, neatnaujinus ieškinio senaties termino būtų užkirstas kelias apginti daugiabučio namo gyventojų (bendrijos narių) pažeistas teises, ir priešingas sprendimas būtų absoliučiai socialiai neteisingas.
Teismas nurodė, kad netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio asmens teises įtvirtina CK 6.334 straipsnis. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesivadovauti 2011-02-11 atliktais defektų– sąmatų skaičiavimais, pažymėdamas, kad nors atsakovas su pateiktame dokumente nurodytomis darbų atlikimo, medžiagų kainomis nesutiko, tačiau jokio įrodymo, paneigiančio atliktus paskaičiavimus, nepateikė. Be to, teismas pažymėjo, kad teismo paskirtas ekspertas 2013-02-18 ekspertizės išvadose nurodė, jog absoliuti dauguma 2010-10-18 kasmetinės apžiūros akte nurodytų bendrojo naudojimo objektų defektų atsirado dėl netinkamai atliktų darbų ir tik vienas, akto 38 punkte – sienos prie įėjimo durų išdaužymo atsiradimo priežastis – yra netinkamas pastato naudojimas (defektas atsirado dėl mechaninio poveikio; jo pašalinimo kaštai sudaro 245,29 Lt). Dėl šios priežasties teismas ieškovo prašomus priteisti 152 813 Lt dydžio nuostolius sumažino 245,29 Lt suma, t. y. iki 152 567,71 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Progresyvios investicijos“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų trūkumus atsako CK 6.327 straipsnio pagrindu kaip butų pardavėjas.
1.1. Teismo išvada, kad atsakovas yra visų butų, esančių daugiabučiame name adresu Minties g. 8a., Vilniuje, pardavėjas, yra nepagrįsta. Teismas tokią išvadą padarė neturėdamas visų butų pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. neturėdamas įrodymų, kad atsakovas buvo visų butų pardavėjas. Be to, nuo pastatų, kuriame yra butai, pripažinimo tinkamais naudoti (2004-2005 m.) iki ieškinio šioje byloje pateikimo (2011 m.), keitėsi butų savininkai, atitinkamai ir butų pardavėjai, todėl atsakomybės subjektai už parduoto daikto trūkumus yra pasikeitę.
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimus pardavėjui turi teisę reikšti bendrija. Tik pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintus teisių gynimo būdus.
1.3. Teismas, taikydamas atsakovo kaip pardavėjo atsakomybę, neatsižvelgė į CK 6.338 straipsnyje įtvirtintą 2 metų kokybės garantijos terminą. Nagrinėjamoje byloje teismas net netyrė, kada baigėsi 2 metų garantijos terminas. Butai pripažinti tinkamais naudoti atitinkamai 2004-2005 metais, tai reiškia, kad ir 2 metų garantiniai terminai, kurie nėra ieškinio senaties terminai, ir negali būti atnaujinti, yra seniai pasibaigę. Tačiau teismas pardavėjo atsakomybę suabsoliutino, 2 metų garantinio termino netaikė.
1.4. Ieškovas yra praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl parduotų daiktų trūkumų reikšti (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.). Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, todėl teismas turėjo ieškinį šiuo pagrindu atmesti. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą terminą (ar protingą terminą) pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Sprendžiant dėl termino, nuo kada ieškovui tapo neabejotinai žinoma dėl tariamo teisių pažeidimo, svarbi yra pirminio statinio būklės akto data – 2006-04-03. Ieškovui dar 2006 m. gegužės mėn. buvo žinoma, kad atsakovas pastate atsiradusių trūkumų nešalins, todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Be to, dar 2008-10-20 ieškovas buvo pareiškęs ieškinį atsakovui Vilniaus m. 1 apylinkės teisme dėl tų pačių trūkumų, dėl kurių nagrinėjama ir ši civilinė byla, pašalinimo. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas pakartotinai pateikė ieškinį tik 2011-05-18.
1.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti. Teismo nurodyta aplinkybė, kad dėl didelio bendrijos narių skaičiaus bendrijai sudėtinga ginti savo teises, yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Nepagrįsta ir teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovui buvo apsunkinta galimybė kreiptis į teismą kvalifikuotos teisinės pagalbos.
2. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovą atsakingu už statybos rangos defektus Statybos įstatymo 36 straipsnio, įtvirtinančio garantinius terminus statybos rangos darbams, pagrindu.
2.1. Atsakovas niekada nebuvo rangovu ir neprisiėmė rangovo atsakomybės. Įstatymai įtvirtina rangovo, o ne statytojo ar valdytojo atsakomybę už garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų šalinimą (Statybos įstatymo 36 str., CK 6.695 str., 6.697 str., 6.698 str.). Ginčo pastato generalinis rangovas buvo UAB ,,Statreksas“, o ne atsakovas. Teismo sprendimas, kuriuo atsakovas pripažintas rangovu ir atsakingu už garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų šalinimą prieštarauja imperatyvioms Statybos įstatymo 12 straipsnio nuostatoms.
2.2. Ieškovas reikalavimus reiškia praleidęs garantinį 5 metų terminą reikalavimams dėl akivaizdžių trūkumų pareikšti (CK 6.698 str.) ir ieškinio senaties terminą (CK 6.667 str.). Eksperto S. M. išvada patvirtina, kad visi ieškovo nurodyti pastato trūkumai yra akivaizdūs. Garantinis 5 metų terminas, kuris yra naikinamasis, o ne atnaujinamasis terminas, baigėsi atitinkamai 2009-05-21, 2009-01-22 ir 2010-01-07. Ieškinį ieškovas pareiškė tik 2011 metais, t. y. akivaizdžiai praleidęs 5 metų garantinį terminą. Be to, reikalavimus dėl trūkumų ieškovas reiškia ir praleidęs CK 6.667 straipsnyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie galimą teisių pažeidimą, o ieškovas apie šį teisių pažeidimą sužinojo 2006 metais.
2.3. Atsakovas buvo nekilnojamojo daikto pardavėjas (statytojas) ir pats jokių statybos darbų nevykdė, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas su butų savininkais sudarytų sutarčių pagrindu prisiėmė įsipareigojimus šalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusios defektus. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punkte numatytas garantinių įsipareigojimų terminas, bet ne turinys. Pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 6 punkte numatyta, kad išlieka visi garantiniai įsipareigojimai, numatyti preliminariose sutartyse. Tuo tarpu preliminarios sutarties 32 punkte nurodoma, kad būtent generalinis rangovas UAB ,,Statreksas“ suteiks pirkėjams (gyventojams) kokybės garantijas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas DNSB ,,Minties g. 8 a“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nurodo, kad ekspertizės aktu konstatuota, kad ieškovo nurodomi defektai egzistuoja ir jie atsiradę dėl nekokybiškų rangovo darbų. Ginčas vyksta dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų statybos defektų šalinimo išlaidų dengimo, todėl ieškovas, kaip bendrija, turi teisę kreiptis į teismą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Pasak ieškovo, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas sutartiniais pagrindais suteikė butų savininkams Statybos įstatymo 36 straipsnyje nustatytas garantijas. Tai patvirtina nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punktas, kuriame nurodoma, kad atsakovas suteikia butams Statybos įstatymo 36 straipsnyje numatytus garantinius terminus. Tokiu būdu atsakovas sutartiniais pagrindais prisiėmė ne tik pardavėjo, bet ir statinio rangovo įsipareigojimus. Pasak ieškovo, akivaizdu, kad atsakovas, suteikdamas Statybos įstatymo 36 straipsnyje nustatytus garantinius terminus, kartu prisiėmė pareigą kartu (solidariai) su rangovu užtikrinti statybos darbų kokybę per garantinius terminus. Nurodo, kad kitoks aiškinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų principų ir būtų nesąžiningas vartotojų atžvilgiu. Ieškovo atstovaujami daugiabučio namo gyventojai yra vartotojai, todėl visos abejonės dėl sutarčių sąlygų turėtų būti aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, kad daugiabučio namo butų pirkėjai sudarė tipines preliminarias ir pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis. Pasak ieškovo, vien faktas, kad atsakovas fiziškai nevykdė rangos darbų, nereiškia, kad jis negalėjo prisiimti rangovui taikytinų įsipareigojimų, t. y. suteikti Statybos įstatymo 36 straipsnyje numatytus garantinius terminus. Atsakovas neteisingai nurodo, kad teismas atsakovą pripažino rangovu, kadangi teismas nurodė, jog atsakovas sutartiniais pagrindais prisiėmė statinio rangovo įsipareigojimus. Be to, pasak ieškovo, šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad atsakovas ir daugiabučio namo generalinis rangovas UAB ,,Statreksas“ buvo susijusios įmonės, nesąžiningai veikusios siekdamos išvengti atsakomybės vartotojų atžvilgiu. Defektai buvo nustatyti 2006, 2009, 2010 metais; dėl jų ieškovas į atsakovą kreipėsi nepraleidęs garantinių terminų, dalis defektų net buvo ištaisyta. Ieškovo teigimu, nepagrįstas apelianto teiginys, kad defektai nebuvo paslėpti. Anot ieškovo, 2010 metų akte nurodyta, kad specialistai nustatė, kad dauguma defektų atsirado dėl paslėpto trūkumo – netinkamo daugiabučio sandarumo. Apelianto teiginys, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomas 2 metų kokybės garantijos terminas, numatytas CK 6.338 straipsnyje, yra nepagrįstas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutartis gali nustatyti ilgesnį nei 2 metų garantinį terminą. Šiuo atveju pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punktu atsakovas įsipareigojo suteikti Statybos įstatymo 36 straipsnyje numatytus garantinius terminus. Pasak ieškovo, ieškinį jis pateikė nepraleidęs įstatyme nustatytų ieškinio senaties terminų, nes pagal CK 6.678 straipsnio reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo, kai trūkumai gali kelti grėsmę asmenų gyvybei ar sveikatai, ieškovas turi teisę pareikšti per 10 metų, skaičiuojamų nuo statinio pridavimo dienos. Tačiau bet kokiu atveju teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad apeliantas ir BUAB ,,Statreksas“, veikdami nesąžiningai, pagal vartotojų teises pažeidžiantį modelį, ieškovui ir daugiabučio gyventojams žodžiu nuolat žadėjo ištaisyti statinio defektus. Todėl, pasak ieškovo, nepagrįsti apelianto teiginiai, kad apeliantas savo veiksmais nesudarė ieškovui sunkumų ginti savo pažeistas teises.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. Ž. prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, nurodydamas, kad pritaria jame išdėstytiems argumentas.
Pažymi, kad apeliantas nėra rangovas, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad jis privalo atsakyti už pastatų kokybę statiniams taikomais garantiniais terminais. Net pripažinus, kad apeliantas atsako už ieškinyje nurodytus defektus, teismas nenustatė, kurie iš nurodomų trūkumų yra akivaizdūs, o kurie paslėpti. Ši aplinkybė svarbi sprendžiant, ar ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Teismas sprendė, kad apeliantas ginčo byloje yra pardavėjas, kuriam taikomos teisės normos, numatančios atsakomybę už parduodamų daiktų trūkumus (CK 6.338 str.). Tačiau pardavėjas už trūkumus atsako tik jei pirkėjas įrodo, kad tie trūkumai atsirado iki daikto perdavimo, arba iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsakovo pardavėjas. Pasak trečiojo asmens, šios aplinkybės byloje išsiaiškintos nebuvo. Be to, net nustačius, kad atsakovui kyla atsakomybė, teismas turėjo nustatyti, kad praleistas 2 metų garantinis terminas ir 6 mėn. ieškinio senaties terminas. Teismas be pagrindo atnaujino ieškinio senaties terminą, pripažinęs, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi jokių svarbių priežasčių, išskyrus ieškovo teisinį statusą, nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Skundžiamu sprendimu teismas ieškovui DNSB ,,Minties g. 8a.“ iš atsakovo UAB ,,Progresyvios investicijos“ priteisė išlaidas, skirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų statybos defektams pašalinti. Ginčo dėl defektų fakto ir jiems pašalinti priteistų išlaidų dydžio (152 567,71 Lt) byloje nėra. Tai, kad absoliuti dauguma bendrojo naudojimo objektų trūkumų, kurių šalinimui prašoma priteisti išlaidas, atsirado dėl rangovo kaltės, konstatuota 2013 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės aktu (3 t., b. l. 3-67). Minėto daugiabučio namo rangovas, kaip minėta, buvo UAB ,,Statreksas“ (šiuo metu juridinis asmuo yra pasibaigęs).
Tenkindamas ieškinį, teismas sprendė, kad apeliantas už nustatytų trūkumų išlaidų dengimą atsakingas kaip butų pardavėjas (CK 6.327 str., 6.334 str.) ir kaip asmuo, sutartiniais pagrindais prisiėmęs rangovo pareigas suteikti butų pirkėjams Statybos įstatymo 36 straipsnyje numatytas garantijas (Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties 5.1 p.; 1 t. b. l. 106-110). Kolegijos vertinimu, minėta teismo išvada yra pagrįsta.
Fakto, kad apeliantas kaip butų pardavėjas turi užtikrinti parduodamo turto (daugiabučio namo) kokybę, apeliantas neginčijo. Tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje neįrodyta, kad visų butų, esančių daugiabučiame name, adresu Minties g. 8a., Vilniuje, pardavėjas yra apeliantas, kadangi byloje pateikta tik vieno buto pirkimo–pardavimo sutartis. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pateiktą ieškinį ieškovas grindė aplinkybėmis, kad apeliantas buvo ginčo daugiabučio namo statytojas ir pardavėjas, nurodė, kad su butų, esančių minėtame name, pirkėjais buvo sudaromos tipinės preliminarios ir pirkimo–pardavimo sutartys, todėl pateikė tik po vieną šių sutarčių egzempliorių. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas neginčijo aplinkybės, kad jis yra daugiabučio namo statytojas ir butų pardavėjas. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad byloje neįrodyta, kad apeliantas yra visų butų pardavėjas vertintinas kaip nepagrįsta gynybinė pozicija, juo labiau, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str.). Šiuo atveju apeliantas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis garantavo daiktų kokybę, ekspertizės aktu nustatyta, kad pastato trūkumai atsirado dėl rangovo kaltės, todėl faktas, kad keitėsi butų savininkai ir atitinkamai butų pardavėjai, neturi įtakos apelianto, kaip butų pardavėjo, atsakomybei (CK 6.327 str., 6.333 str. 3 d.; Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 p.).
Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad ieškovas, kaip daugiabučio namo bendrija, nebūdamas butų pirkėju, nėra tinkamas subjektas reikšti ieškinį CK 6.334 straipsnio, įtvirtinančio pirkėjo pažeistų teisių gynybos būdus, pagrindu. Kaip minėta, ieškinys reiškiamas dėl išlaidų, skirtų pastato bendrojo naudojimo objektų trūkumams (defektams) šalinti. Įstatymas suteikia bendrijai įgaliojimus įgyvendinti namo patalpų savininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ; redakcija galiojusi ieškinio pateikimo metu) 3 str., 26 str. 1 d. 4 p.). Bendrija ir yra tas subjektas, kuriam DNSBĮ pagrindu suteikiamos namo patalpų savininkų teisių ir pareigų, tame tarpe kreiptis į teismą dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimo, įgyvendinimas. Aplinkybę, kad bendrijai suteikta teisė kreiptis į teismą įgyvendinant netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-403/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas yra tinkamas subjektas reikšti ieškinį apeliantui dėl išlaidų, skirtų bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimui, atlyginimo.
Kaip minėta, teismas sprendė, kad atsakovas atsako ne tik kaip pardavėjas, bet ir kaip asmuo, sutartiniais pagrindais prisiėmęs rangovo pareigą užtikrinti statybos darbų kokybę per garantinius terminus. Šią išvadą teismas padarė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punktu, kuriame nurodyta, kad statytojas (atsakovas) suteikia butui Statybos įstatymo 36 straipsnyje nustatytus garantinius terminus (1 t., b. l. 106-110). Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas apelianto nepripažino rangovu, o sprendė, kad apeliantas pagal sutartį prisiėmė rangovo pareigą užtikrinti statybos darbų kokybę per garantinį terminą. Su tokiu vertinimu kolegija neturi pagrindo nesutikti. Juo labiau, kad, kaip minėta, Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 2.2.6 punkte nurodyta, kad visos statytojo (apelianto) prievolės ir teisės, nustatytos Preliminarioje sutartyje lieka galioti. Preliminarios sutarties 1 punkte nurodyta, kad išryškėjus darbų, kuriems suteikta garantija, defektams, jei jie atsirado ne dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas (apeliantas) įsipareigojo pašalinti juos savo sąskaita. Rangovo UAB ,,Statreksas“ pareigą atsakyti už darbų kokybę numato įstatymas (CK 6.698 str., Statybos įstatymo 36 str.), tuo tarpu apelianto pareiga atsakyti už statybos darbų kokybę kyla sutartiniais pagrindais (Nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutarties 5.1 p., 2.2.6 p.). Tokio susitarimo įstatymas nedraudžia. Pripažinus, kad apelianto pareiga atsakyti už statybos darbų kokybę kyla sutartiniais pagrindais, apelianto argumentai, kad jis nebuvo rangovas, todėl jam negali būti taikomos įstatyme numatytos rangovo pareigos, netenka prasmės.
Neigdamas savo pareigą atlyginti namo bendrojo naudojimo objektų defektams šalinti skirtas išlaidas, apeliantas teigė, kad į jį ieškovas kreipėsi praleidęs garantinius terminus. Su tokiu argumentu kolegija nesutinka.
Minėta, kad Nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartimi apeliantas nurodė suteikiantis Statybos įstatymo 36 straipsnyje nustatytus garantinius terminus, t. y. paslėptiems statinio elementams – ne mažiau kaip 10 metų, ne paslėptiems elementams – ne trumpesnį kaip 5 metų (sutarties 5.1 p.). Ginčo laikotarpiu galiojusios Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad šie terminai skaičiuojami nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į daugiabučio namo korpusų pripažinimo tinkamu naudoti aktų datas (2004 – 2005 m.) pagrįstai nurodė, kad ieškovas dėl paslėptuose statinio elementuose esančių trūkumų į atsakovą galėjo kreiptis atitinkamai iki 2014-2015 m., dėl kituose elementuose esančių trūkumų – iki 2009-2010 metų. Tai reiškia, kad per visą garantijos galiojimo laikotarpį apeliantui galėjo būti reiškiamos pretenzijos dėl pastato trūkumų, atsiradusių dėl netinkamos kokybės rangos darbų. Apeliacinio skundo teiginys, kad apelianto, kaip pardavėjo, atžvilgiu turėjo būti taikytina 2 metų kokybės garantija, įtvirtina CK 6.338 straipsnio 1 dalyje, atmestinas kaip nepagrįstas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad 2 metų kokybės garantijos terminas taikomas tais atvejais, jei įstatymas ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Šiuo atveju, kaip minėta, kokybės garantijos terminai įtvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje (5.1 p.). Tai, kad apeliantui buvo reiškiamos pretenzijos dėl namo trūkumų jau nuo 2005 metų, patvirtina bylos duomenys (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4284-727/2009, 1 t. b. l. 29, 30; 2 t. b. l. 31-81; šios civilinės bylos 1 t., b. l. 140-144). Todėl apelianto argumentas, kad ieškovas praleido garantinius terminus reikšti pretenzijoms dėl pastato defektų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantas teigė ir teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl išlaidų, skirtų pastato trūkumas šalinti, atlyginimo.
Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.); reikalavimas, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų nustatomas vienerių metų ieškinio senatis terminas (CK 6.667 str. 1 d.). Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pranešta per garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 str. 3 d.).
Kolegija sutinka su apelianto teiginiu ir pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą atsakovui tiek kaip pardavėjui, tiek kaip asmeniui, perėmusiam rangovo pareigą užtikrinti kokybės garantiją.
Kita vertus, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju buvo pagrindas atnaujinti ieškovui ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.). Pagrindu atnaujinti terminą teismas nurodė šias aplinkybes – ieškovas yra daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, dėl didelio bendrijos narių atstovavimo sudėtinga bendrijos nariams priimti atitinkamus sprendimus; bendrijos lėšas sudaro faktiškai tik bendrijos narių lėšos, skirtos bendrijos veiklai, dėl lėšų stokos yra apsunkinta galimybė kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos; apeliantas iš pradžių buvo suorganizavęs dalies trūkumų pašalinimą, tačiau vėliau pradėjo neigti savo atsakomybę dėl nustatytų trūkumų; neatnaujinus ieškinio senaties termino būtų priimtas socialiai visiškai neteisingas sprendimas.
Kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Tai, kad statinio eksploatavimo metu dalis trūkumų buvo pašalinta patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4284-727/2009, 1 t., b. l. 30; 2 t. b. l. 31-81); liudytojomis apklaustų daugiabučio namo gyventojų L. Z. ir A. J. paaiškinimai (3 t., b. l. 127-181). Be to, kolegija sutinka su ieškovo teiginiu, kad nei viename iš apelianto ar rangovo UAB ,,Statreksas“ raštų nėra nurodyta, kad minėti asmenys atsisako šalinti statinio defektus. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės reikšmingos tuo, jog ieškovas, atskiri daugiabučio namo savininkai galėjo tikėtis, kad defektai bus šalinami. Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą svarbus ieškovo, kaip bendrijos, teisinis statusas, faktas, kad tarp atsakovo ir butų pirkėjų buvo sudarytos vartojimo sutartys.
Remiantis išdėstytu, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.
Ieškovas prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau kolegija tokio poreikio nenustatė, todėl ginčas apeliacine tvarka išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 302 str.). Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 3 000 Lt (4 t., b. l. 76-77). Atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus dydžius bei aplinkybę, kad ta pati advokatė ieškovą atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 500 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Progresyvios investicijos, į. k. 124589469, ieškovui daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Minties g. 8a“, į. k. 300061401, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.