Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Violetos Ra˛inskaites (pranešejos),

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baud˛iamaja byla pagal Klaipedos apygardos prokuraturos Antrojo skyriaus prokurores ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus del Klaipedos apygardos teismo 2008 m. gruod˛io 22 d. nuosprend˛io, kuriuo:

A. K. pripa˛intas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisves atemimu 3 metams ir 6 menesiams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose;

A. J. pagal BK 223 straipsnio 1 dali išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo po˛ymiu.

Aprašomoji dalis

n ustate:

A. K. pripa˛intas kaltu ir nuteistas u˛ tai, kad pasisavino jam patiketa ir jo ˛inioje buvusi dideles vertes svetima turta, t. y., turedamas tiksla pasisavinti svetima turta, pasinaudodamas tuo, kad nuo 1997 m. spalio 2 d. iki 2004 m. liepos 1 d. dirbo u˛darosios akcines bendroves (toliau – UAB) „xxx“, imones kodas xxxxx, reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, o veliau buvo vienintelis akcininkas, turedamas parašo teise valdyti imones saskaitas, nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2006 m. kovo 30 d. iš UAB „xxx“ saskaitos XXXXX, esancios AB banke „Hansabankas“, pagal cekius per keturis kartus paeme 103 000 Lt:

2006-02-11 AB banko „Hansabankas“ Centro klientu aptarnavimo padalinyje, esanciame (duomenys neskelbtini), pagal ceki HL 1692401 paeme 30 000 Lt;

2006-02-21 AB banko „Hansabankas“ Centro klientu aptarnavimo padalinyje, esanciame (duomenys neskelbtini), pagal ceki HL 1692402 paeme 20 000 Lt;

2006-02-22 AB banko „Hansabankas“ K. Donelaicio klientu aptarnavimo poskyryje, esanciame (duomenys neskelbtini), pagal ceki HL 1692403 paeme 13 000 Lt;

2006-03-30 AB banko „Hansabankas“ Centro klientu aptarnavimo padalinyje, esanciame (duomenys neskelbtini), pagal ceki HL 1692404 paeme 40 000 Lt.

Taip jis pasisavino jam patiketa ir jo ˛inioje buvusi dideles vertes svetima, UAB „xxx“ priklausanti, turta – 103 000 Lt.

Be to, A. K. pripa˛intas kaltu ir nuteistas u˛ tai, kad turedamas tiksla pasisavinti jam patiketa ir jo ˛inioje buvusi svetima turta, pasinaudodamas tuo, kad nuo 1997 m. spalio 2 d. iki 2004 m. liepos 1 d. dirbo UAB „xxx“, imones kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turedamas imonei atidarytos AB banko „Hansabankas“ saskaitos XXXX jam išduota ,,VISA Business“ magnetine mokejimo kortele Nr. XXXX, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2006 m. bir˛elio 21 d. jau nebedirbdamas imoneje, taciau budamas vienintelis jos akcininkas, turedamas mineta magnetine kortele, per 48 kartus iš ivairiu AB banko „Hansabankas“ bankomatu paimdamas pinigus, pasisavino jam patiketa ir jo ˛inioje buvusi dideles vertes svetima, UAB „xxx“ priklausanti, turta – 77 110 Lt, o butent:

2006-02-21, 23.53 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt (kaltinamajame akte ir nuosprendyje visur nurodyta (duomenys neskelbtini), taciau tai rašymo apsirikimas);

2006-02-21, 23.54 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-02-22, 0.40 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-02-22, 0.41 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-02-22, 2.56 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 1 900 Lt;

2006-02-28, 2.14 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 40 Lt;

2006-03-16, 18.57 val., iš bankomato B050/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-03-16, 18.58 val., iš bankomato B050/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-03-16, 20.22 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-03-16, 20.22 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-03-16, 20.23 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 1 900 Lt;

2006-03-17, 2.43 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 40 Lt;

2006-03-17, 12.24 val., iš bankomato B220/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 400 Lt;

2006-03-19, 16.17 val., iš bankomato B100/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 400 Lt;

2006-03-20, 12.15 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-03-20, 12.16 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 1 000 Lt;

2006-03-20, 13.39 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 1 400 Lt;

2006-03-20, 23.27 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 90 Lt;

2006-03-29, 21.50 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 800 Lt;

2006-03-31, 5.48 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-03-31, 5.49 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-03-31, 5.50 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 4 000 Lt;

2006-03-31, 9.33 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 1 000 Lt;

2006-04-03, 5.36 val., iš bankomato B073/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-04-03, 5.36 val., iš bankomato B073/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-04-03, 5.37 val., iš bankomato B073/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-04-03, 5.38 val., iš bankomato B073/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-04-03, 5.36 val., iš bankomato B073/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-04-07, 14.00 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-04-07, 14.01 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-04-07, 14.02 val., iš bankomato B293/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 1 600 Lt;

2006-04-12, 13.55 val., iš bankomato B073/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 90 Lt;

2006-06-15, 11.46 val., iš bankomato B089/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 1 000 Lt;

2006-06-15, 11.47 val., iš bankomato B089/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 1 000 Lt;

2006-06-15, 11.47 val., iš bankomato B089/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 1 000 Lt;

2006-06-15, 11.53 val., iš bankomato B246/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-06-15, 13.35 val., iš bankomato B128/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-06-15, 13.35 val., iš bankomato B128/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-06-16, 12.19 val., iš bankomato B128/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-06-16, 12.19 val., iš bankomato B128/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-06-16, 12.20 val., iš bankomato B128/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-06-16, 12.21 val., iš bankomato B128/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-06-16, 12.21 val., iš bankomato B128/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-06-20, 15.57 val., iš bankomato B128/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 600 Lt;

2006-06-21, 8.52 val., iš bankomato B128/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-06-21, 8.53 val., iš bankomato B128/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 2 000 Lt;

2006-06-21, 8.54 val., iš bankomato B128/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 1 800 Lt;

2006-06-21, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš bankomato B108/ATM, esancio (duomenys neskelbtini), paeme 50 Lt.

Taip A. K. nebedirbdamas imoneje, pasinaudodamas UAB „xxx“ vardu išduota magnetine kortele, pasisavino jam patiketa ir jo ˛inioje buvusi dideles vertes svetima, UAB „xxx“ priklausanti, turta – 77 110 Lt.

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad aplaid˛iai tvarke imones buhalterine apskaita, t. y. neišsaugojo imones buhalterines apskaitos dokumentu, del to negalima iš dalies nustatyti imones veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, isipareigojimu dyd˛io ir strukturos, o butent:

nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegu˛es 16 d. budamas UAB „xxx“, imones kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, atsakingas u˛ imones buhalterines apskaitos organizavima, dokumentu saugojima, pa˛eisdamas 2001 m. lapkricio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos istatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dali, kurioje nurodyta, kad ukio subjekto apskaita tvarko apskaitos tarnyba arba vyr. buhalteris; 19 straipsnio „Apskaitos dokumentu, apskaitos registru ir finansines atskaitomybes saugojimo tvarka“ 1 ir 2 punktus, kuriuose numatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansines atskaitomybes patvirtinimo bei patvirtinus finansine atskaitomybe saugomi ukio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybes nustatytu dokumentu saugojimo terminu; 21 straipsnio 2 punkta, kuriame numatyta, kad u˛ apskaitos dokumentu išsaugojima istatymu nustatyta tvarka atsako ukio subjekto vadovas; Lietuvos archyvu departamento prie LR Vyriausybes 1996 m. vasario 22 d. isakyma Nr. 13 ,,Del buhalterines apskaitos dokumentu saugojimo terminu“, kuriame nurodyta, kad apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus u˛darosios akcines bendroves privalo saugoti 10 metu, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegu˛es 16 d. neorganizavo buhalterines apskaitos tarnybos, nepateike savo darbo laikotarpiu kasos dokumentu (kasos pajamu ir išlaidu orderiu, kasos knygos, avansiniu apyskaitu), buhalterines apskaitos suvestiniu registru, kuriuose butu u˛registruoti duomenys pagal pirminius apskaitos dokumentus „Ilgalaikis turtas“, „Atsargos“, „Isiskolinimai“, „Pinigines lešos kasoje ir atsiskaitymo saskaitoje“, bei neišsaugojo UAB „xxx“ buhalterines apskaitos dokumentu: 2006 m. gegu˛es 10 d. PVM saskaitos fakturos serija ST Nr. xxx, kurioje fiksuota, kad UAB xxx parduota atsarginiu daliu u˛ 2 608,11 Lt; triju PVM saskaitu fakturu: 2006 m. kovo 20 d. serija SK Nr. xxx – 2 006 Lt, 2006 m. kovo 29 d. serija SK Nr. xxx – 1 888 Lt, 2006 m. baland˛io 1 d. serija SK Nr. xxx – 767 Lt, pagal kurias iformintas UAB „xxxx“ transporto paslaugu pardavimas; 2006 m. kovo 30 d. saskaitos fakturos serija ST Nr. xxx, pagal kuria iformino ilgalaikio turto (mini ekskavatoriaus „Zeppelin“) pardavima u˛ 77 319,50 Lt UAB „xxx“; 2006 m. vasario 21 d. mokejimo nurodymo Nr. 1, pagal kuri saskaitai papildyti iš AB banko „Hansabankas“ saskaitos xxxx i saskaita xxxx pervesta 10 000 Lt; 2006 m. kovo 17 d. mokejimo nurodymo Nr. 1, pagal kuri iš AB banko „Hansabankas“ saskaitos xxxx i saskaita xxxx saskaitai papildyti pervesta 4 000 Lt; 2006 m. kovo 17 d. tarptautinio mokejimo pavedimo Nr. 4, pagal kuri H. C. D. B. (Ch. D. B. ) pervesta 11 500 euru; 2006 m. kovo 30 d. tarptautinio mokejimo pavedimo Nr. 9, pagal kuri gavejui E. M. (E. M.) pervesta 4 761 euras; 2006 m. kovo 30 d. prašymo pirkti ir parduoti valiuta, pagal kuri pagal kursa konvertuoti 4 745 eurai; 2006 m. vasario 11 d. grynuju pinigu paemimo cekio HL Nr. xxx, išrašyto A. K. vardu, pagal kuri paimta 30 000 Lt; 2006 m. vasario 21 d. grynuju pinigu paemimo cekio HL Nr. xxx, išrašyto A. K. vardu, pagal kuri paimta 20 000 Lt; 2006 m. vasario 22 d. grynuju pinigu paemimo cekio HL Nr. xxx, išrašyto A. K. vardu, pagal kuri paimta 13 000 Lt; 2006 m. kovo 30 d. grynuju pinigu paemimo cekio HL Nr. xxx, išrašyto A. K. vardu, pagal kuri paimta 40 000 Lt. Del to laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegu˛es 16 d. negalima iš dalies nustatyti imones veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimu dyd˛io ir strukturos.

Klaipedos apygardos teismo 2008 m. gruod˛io 22 d. nuosprend˛iu A. J. išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dali jam nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo po˛ymiu. Teismas nurode, kad A. J. UAB „xxx“ direktoriumi dirbo trumpa laiko tarpa, nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegu˛es 16 d., taciau su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, bendroves apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, imones antspaudas, istatai bei iregistravimo pa˛ymejimas jam istatymo nustatyta tvarka priemimo–perdavimo aktu neperduoti. Taip pat nustatyta, jog A. K. naujam direktoriui A. J. neperdave magnetines mokejimo korteles, todel šis negalejo patikrinti banko saskaitu, jam iš viso nebuvo suteikta parašo teise valdyti imones saskaitas, o mokescius ,,Sodrai“ A. J. sumokejo iš savo asmeniniu pinigu. Visos aptartos aplinkybes rodo, kad A. J. neturejo realios galimybes atlikti jam pavestu UAB „xxx“ direktoriaus funkciju. Esant šioms aplinkybems kaltinimas, jog A. J. aplaid˛iai tvarke imones buhalterine apskaita, t. y. neišsaugojo imones buhalterines apskaitos dokumentu, del to negalima iš dalies nustatyti imones veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimu dyd˛io ir strukturos, yra nepagristas.

Klaipedos apygardos prokuraturos prokurore apeliaciniu skundu prašo nuosprend˛io dali del A. J. išteisinimo panaikinti ir priimti nauja sprendima: A. J. pripa˛inti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausme 10 MGL (1 250 Lt) dyd˛io bauda.

Nurodo, kad teismo išvada, jog A. J. del neperduotu dokumentu negalejo atlikti jam pavestu bendroves direktoriaus pareigu, yra nepagrista ir neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatyta, kad A. J. nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegu˛es 16 d. dirbo UAB ,,xxx“ direktoriumi. Nors darbo sutartis tyrimui nebuvo pateikta, tai patvirtina 2006 m. vasario 1 d. UAB ,,xxx“ akcininku sprendimas, VSDF duomenys bei A. K.x , to neneigia ir pats A. J. Pastarojo versija, jog jis negalejo atlikti jam pavestu direktoriaus pareigu, nes buves direktorius A. K. neperdave bendroves dokumentu, paneigia byloje esantys dokumentai ir liudytoju parodymai. Jis ne tik dalyvavo sudarant kaltinime nurodytas sutartis, bet ir pats jas pasiraše, todel privalejo tuos dokumentus u˛registruoti bei išsaugoti, o ne perduoti A. K. Taip pat nustatyta, kad A. J. galejo iš buvusio direktoriaus A. K. pareikalauti ir paimti bendroves dokumentus bei antspauda, nes nuolat su juo bendravo, susitikinejo. Be to, A. J. turejo realias galimybes savo vadovavimo laikotarpiu pagaminti nauja bendroves antspauda, u˛vesti naujus buhalterines apskaitos dokumentus, išsaugoti ivykusiu finansiniu operaciju dokumentus ir tokiu budu organizuoti buhalterines apskaitos tvarkyma, taciau del nusikalstamo nerupestingumo to nepadare. A. J., isidarbindamas bendroves direktoriumi, ne tik privalejo susipa˛inti su veikla reglamentuojanciais istatymais bei norminiais aktais, bet ir juos vykdyti. Nors A. J. direktoriumi dirbo trumpa laika, taciau del aplaidaus apskaitos tvarkymo buvo neišsaugoti dokumentai, del to laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegu˛es 16 d. negalima iš dalies nustatyti UAB ,,xxx“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimu dyd˛io ir strukturos. Butent A. J. kaip bendroves vadovas u˛ tai yra atsakingas.

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendi pakeisti: ji išteisinti arba sušvelninti paskirta bausme iki minimalios.

Nurodo, jog nuosprendis nepagristas ir neteisetas. Teismas teisingai remesi Klaipedos m. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalines policijos Nusikaltimu tyrimo tarnybos Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriaus specialisto išvados ,,Del UAB ,,xxx“ ukines finansines veiklos“ duomenimis, taciau padare neteisinga išvada. Joje nurodoma, kad tyrimui nepateikti UAB „xxx“ nuo 2002 m. gegu˛es 23 d. iki 2007 m. liepos 1 d. kasos pajamu ir išlaidu orderiai, kasos knygos, avansines apyskaitos, todel negalima nustatyti A. K. išduotu pagal cekius bei magnetine kortele 103 000 Lt ir 77 110 Lt panaudojimo. Taigi ekspertas patvirtino, jog šiu pinigu sumu paskirtis neaiški, ir tai turejo buti išaiškinta teisme.

Apelianto nuomone, jo veiksmai turi buti vertinami ne pagal Akciniu bendroviu istatymo 15 straipsni, kaip tai padare teismas, o pagal Akciniu bendroviu istatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. bir˛elio 23 d. iki 2006 m. bir˛elio 21 d.) 34 straipsnio 4, 5 dalis ir UAB ,,xxx“ istatu 112 straipsnio 3-6 punktus bei 113 straipsni.

Pagal Akciniu bendroviu istatyma ir bendroves istatus sprendima del lešu perleidimo, t. y. paskolos, bendroves vardu turejo priimti akcininku susirinkimas, o butent, apeliantas kaip vienintelis bendroves akcininkas. Apeliantas prieme toki sprendima – paskolinti bendroves lešas sau kaip treciajam asmeniui, tik šio savo kaip akcininko sprendimo neiformino protokolu. Tai tik formalus pa˛eidimas, neturintis itakos paciam paskolos faktui, t. y. protokolo nebuvimas nepanaikina paskolos fakto, nes apeliantas kaip paskolos davejas ir paskolos gavejas sutapo viename asmenyje. Byloje nera jokiu duomenu, kad bendroves direktorius A. J. butu prieštaraves šiam sandoriui arba ji naikines. Bendrove neturi pretenziju apeliantui kaip treciajam asmeniui, t. y. paskolos gavejui, nes bendrovei neatsirado jokios ˛alos.

Teismas teigia, jog apeliantas padare bendrovei ˛alos, taciau šio teiginio nemotyvuoja. Byloje nera jokiu duomenu apie ˛ala, nera civilinio ieškinio. Nei bendroves vadovas, nei kreditoriai sprendimo paskolinti lešas istatymo nustatyta tvarka neapskunde, vadinasi, toks sprendimas yra galiojantis ir teisetas.

Kadangi apeliantas isipareigojo gra˛inti bendrovei pasiskolintas lešas, nera jokiu jo veiksmu pasekmiu, nes ˛ala neatsirado.

Dali nuosprendyje paminetu lešu – 10 622,51 Lt – apeliantas bendrovei gra˛ino, sumokedamas u˛ jos prievoles. Jis liko bendrovei skolingas 169 487,45 Lt.

Del to nesant nusikaltimo sudeties apeliantas turejo buti išteisintas. Jeigu apeliacines instancijos teismas nutars priešingai, apeliantas nori, kad butu sušvelninta paskirta bausme, kadangi jis isipareigojo gra˛inti bendrovei lešas.

Išteisintojo A. J. gyneja atsikirtimu i abu apeliacinius skundus prašo Klaipedos apygardos prokuraturos prokurores apeliacini skunda atmesti.

Nurodo, jog skund˛iamas nuosprendis del A. J. išteisinimo yra pagristas ir teisetas, o Klaipedos apygardos prokuraturos prokurores apeliaciniame skunde išdestyti motyvai neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu bei pagristi tik prielaidomis.

Gyneja gincija prokurores apeliacinio skundo teigini, kad A. J. versija, jog jis negalejo atlikti pavestu direktoriaus pareigu, nes buves direktorius A. K. neperdave bendroves dokumentu, paneigia baud˛iamojoje byloje esantys dokumentai ir liudytoju parodymai. Prokurore visiškai nedetalizuoja, kokie tai dokumentai ir kokie liudytoju parodymai. Juo labiau kad byloje negincijamai nustatyta, jog bendroves ,,xxx“ dokumentus bei antspauda visa laika turejo nuteistasis A. K. Gyneja nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad A. J. ne tik dalyvavo sudarant kaltinime nurodytas sutartis, bet ir pats pasiraše. Taip formuluojant teigini atrodo, jog tokiu A. J. pasirašytu sutarciu buvo bent keletas, taciau iš bylos med˛iagos matyti, kad skunde minima sutartis yra vienintele A. J. pasirašyta sutartis, beje, dalyvaujant A. K., nes jis turejo imones antspauda. Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, jog A. J. galejo pareikalauti ir iš A. K. paimti bendroves dokumentus bei antspauda, kadangi nuolat su juo bendravo ir susitikinejo. Byloje nustatyta, kad A. J. ne karta praše A. K. sutvarkyti imones dokumentus, pasamdyti buhalteri, taciau šis tik ˛adedavo. Taigi neaišku, kaip A. J. tai galejo padaryti.

Nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde neprašo keisti nuosprend˛io del A. J. išteisinimo, taciau teigia nesutinkas su teismo išvada, jog A. J. nepadare jam inkriminuojamos veikos. Gyneja nesutinka su tokia apelianto pozicija. Apeliacinio skundo teigini, kuriuo gincijamas A. J. paaiškinimas, kad šis nebuvo ipareigotas tvarkyti bendroves banko saskaitos, jam nebuvo perduotas spaudas, jis neatlikinejo jokiu finansiniu operaciju, paneigia byloje surinkti irodymai, iš ju ir paties nuteistojo A. K. parodymai.

Be to, nuteistasis A. K., pasisakydamas del A. J. priimto išteisinamojo nuosprend˛io nepagristumo, viršija savo procesines teises, siekdamas pabloginti A. J. padeti, ir vien del to jo argumentai bei samprotavimai atmestini.

Išteisintajam A. J. atsiustus A. K. apeliacinio skundo ir jo priedu nuorašus patvirtino advokate T. Borik, kuri nebuvo ir nera A. K. gyneja šioje baud˛iamojoje byloje. Be to, Baud˛iamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nesuteikia teises tvirtinti dokumentu nuorašu net ir gynejui, dalyvaujanciam baud˛iamojoje byloje. Tokia teise numatyta tik advokatui, dalyvaujanciam civiliniame procese.

Teismo posedyje prokuroras prašo prokurores apeliacini skunda tenkinti, o nuteistojo skunda atmesti. Nuteistasis A. K. ir jo gyneja prašo nuteistojo apeliacini skunda tenkinti. Išteisintasis A. J. ir jo gyneja prašo prokurores apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurores apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Teiseju kolegijos nuomone, A. K. kalte padarius jam inkriminuota nusikaltima irodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais irodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, irodymus del jo kaltes ivertino nepa˛eides BPK 20 straipsnio reikalavimu bei prasmes ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi, paskyre tinkama bausme. Taciau A. J. išteisinima del aplaidaus imones buhalterines apskaitos tvarkymo teismas pagrinde neteisingu irodymu vertinimu, neatitinkanciu BPK 20 straipsnio nuostatu, del to jo at˛vilgiu nepagristai prieme išteisinamaji nuosprendi.

Del dideles vertes svetimo turto pasisavinimo

Pirmosios instancijos teismas pagristai nustate, kad A. K., budamas vienintelis UAB ,,xxx“ akcininkas, pasisavino jo ˛inioje buvusi dideles vertes UAB ,,xxx“ priklausanti turta – iš bendroves saskaitos AB banke ,,Hansabankas“ pagal cekius paeme 103 000 Lt, o pasinaudojes bendroves vardu išduota banko magnetine kortele paeme dar 77 110 Lt.

Apeliantas negincija pinigus paemes, taciau neigia juos pasisavines.

Teiseju kolegija atkreipia demesi, jog tokios versijos atsirado tik baigus tirti byla, nes ikiteisminio tyrimo metu A. K. teige pinigus paemes ir visus juos išleides savo reikmems (t. 3, b. l. 54-56, 61-63).

Pinigu pasiskolinimo iš bendroves versija teiseju kolegija atmeta kaip pasirinkta gynybos buda, nes ji yra neitikinama: apeliantas to neminejo pirmosios instancijos teisme, nors tokios pinigu sumos skolinimosi fakto nerealu pamiršti; apeliaciniame skunde nurode akcininko sprendimo paskolinti bendroves lešas sau neiformines protokolu ir tai vertino tik kaip formalu pa˛eidima, taciau apeliacines instancijos teismui jau pateike ,,netycia surasta“ paskola patvirtinanti dokumenta. Negalima nepastebeti, kad ,,skolinimasis“ vyko labai neiprastu budu – da˛niausiai pinigai didelemis sumomis buvo imami po keleta kartu per para, ypac nakti ir paryciui, iš bankomatu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33-36). Be to, suteikta ,,paskola“ niekaip neatsispindi bendroves finansiniuose dokumentuose, ir tai taip pat paneigia ja buvus.

Kita vertus, net jei A. K. kaip UAB ,,xxx“ vienintelis akcininkas butu paskolines A. K. kaip fiziniam asmeniui pinigus, toks samoningai atliktas veiksmas prieštarautu istatymams ir bendroves istatams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus istatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Tai reiškia, kad bendroves turto valdymo funkcijos ir atsakomybe atskirtos nuo akcininku teisiu, kurias apibre˛ia CK bei Lietuvos Respublikos akciniu bendroviu istatymo (toliau – Akciniu bendroviu istatymas arba Istatymas) normos, ir atsakomybes.

Akciniu bendroviu istatymo 2 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog u˛daroji akcine bendrove yra ribotos civilines atsakomybes privatusis juridinis asmuo.

To paties Istatymo 3, 15 straipsniu, apibre˛ianciu akcininku savoka bei nustatanciu turtines akcininku teises, ir UAB ,,xxx“ istatu (t. 3, b. l. 3-18) 3, 30 punktu nuostatos numato, kad akcines bendroves turto savininke yra pati bendrove, o akcininkui nuosavybes teise priklauso bendroves akcijos, suteikiancios teise gauti bendroves pelno dali (dividenda). Bendroves turto dali akcininkas galetu gauti tik bendrove likviduojant.

Taigi Istatyme bei bendroves istatuose aiškiai išdestyta, jog bendroves turtas atskirtas nuo akcininku turto.

Ši Istatymo nuostata suformuluota ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1998 m. gruod˛io 22 d. nutarimo Nr. 8 ,,Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baud˛iamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“ su 1999 m. bir˛elio 18 d. nutarimu Nr. 19 padarytais pakeitimais ir papildymais 4 punkto 3 dalyje: ,,Akcines bendroves turtas jos akciju turetojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.“

Akciniu bendroviu istatymo 19 straipsnyje apibre˛ta, kad bendrove yra valdoma, t. y. igyvendina savo teises ir pareigas, per visuotini akcininku susirinkima ir vienasmeni valdymo organa – bendroves vadova. Ši nuostata perkelta i UAB ,,xxx“ istatu 63 punkta, kuriame numatyta, jog bendroves stebetoju taryba ir valdyba nesudaromos.

A. K. yra vienintelis bendroves akcininkas, todel gali spresti klausimus, priskiriamus visuotinio akcininku susirinkimo kompetencijai.

Tuo remdamasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas jo veiksmus, turejo vadovautis ne Akciniu bendroviu istatymo 15 straipsniu, bet 34 straipsnio 4, 5 dalimis ir UAB ,,xxx“ istatu 112 straipsnio 3-6 punktais bei 113 straipsniu.

Su tokiu skundo motyvu negalima sutikti.

Pirma, Akciniu bendroviu istatymo 15 straipsnio pagrindines nuostatos perkeltos i UAB ,,xxx“ istatu 30 punkta, todel jos privalomai taikomos akcininkui ne tik pagal istatyma, bet ir pagal bendroves istatus.

Antra, Akciniu bendroviu istatymo 34 straipsnio 4, 5 dalyse suformuluotos nuostatos, kuriomis remiasi nuteistasis apeliaciniame skunde, apibre˛ia ne visuotinio akcininku susirinkimo, o bendroves valdybos kompetencija priimti sprendimus.

Trecia, UAB ,,xxx“ istatu 24.7 punktas numato, jog bendrove turi teise skolinti ir skolintis pinigu Lietuvos Respublikos istatymu nustatyta tvarka, taciau ji negali verstis kredito istaigos veikla. Istatu 30 punkte aptartos akcininku turtines teises su išimtimi susijusios su akcijomis, bet ne bendroves turtu.

Ketvirta, CK 2.87 straipsnio 6 ir 5 daliu nuostatos numato, kad juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandori su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, taciau apie toki sandori jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams <…> raštu arba ši informacija turi buti irašyta i juridinio asmens organu posed˛io protokola.

Taigi A. K., budamas bendroves vienintelis akcininkas ir siekdamas pasiskolinti lešu iš bendroves, privalejo veikti per valdymo organa, kuriam istatymas ir istatai suteikia teise sudaryti sandorius imones vardu, nagrinejamu atveju – per bendroves administracijos vadova A. J.

Priešingu atveju, sudarant toki sandori A. K. kaip vienintelis bendroves akcininkas ir skolininkas bei kreditoriaus, t. y. bendroves, atstovas sutaptu viename asmenyje, taciau nuosprendyje jau mineta, jog akcininkas negali valdyti bendroves turto.

Penkta, apeliaciniame skunde išdestytas prašymas vadovautis UAB ,,xxx“ istatu 112 straipsnio 3-6 punktais bei 113 straipsniu, nusakanciais bendroves vadovo kompetencija priimant sprendimus, prieštarauja jau aptartam bendroves turto valdymo, kuri vykdo direktorius, atskyrimui nuo akcininku, turinciu teise tik i akcijas, bet ne i turta, valios.

Toks prašymas skunde reiškia, kad apeliantas neskiria bendroves turto valdymo funkciju ir atsakomybes nuo akcininku teisiu ir atsakomybes.

Beje, vienintelis akcininkas, kurio raštiški sprendimai pagal Akciniu bendroviu istatymo 29 straipsnio 6 dali prilyginami visuotinio akcininku susirinkimo sprendimams, turi ne tik teises, bet ir pareigas. Viena ju – igyvendinant savo teises laikytis istatymu.

CK 1.6 straipsnio nuostatos aiškiai apibre˛ia, jog istatymu ne˛inojimas ar netinkamas ju nuostatu suvokimas neatleid˛ia nuo juose numatytu sankciju taikymo ir nepateisina istatymu reikalavimu nevykdymo ar netinkamo ju vykdymo.

BK 2 straipsnyje išdestytos pagrindines baud˛iamosios atsakomybes nuostatos, tarp kuriu viena svarbiausiu – istatymo ne˛inojimas nuo baud˛iamosios atsakomybes neatleid˛ia.

Apeliantas teigia neturejes tikslo pinigu pasisavinti.

Teiseju kolegija atkreipia demesi, kad pagal jau mineta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarima svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisetai u˛vald˛ius svetima turta ir turint realia galimybe juo naudotis ar disponuoti. Tokia susiformavusi teismu praktika išdestyta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartyse baud˛iamosiose bylose Nr. 2K-396/2006, 2K-208/2008, 2K-368/2008 ir kt.

Aptariamoje byloje, kurioje priimta nuosprendi apeliantas skund˛ia, nusikaltimas baigtas, kai UAB ,,xxx“ akcininkas A. K. jau pirma karta iš bendroves saskaitos banke paeme pinigines lešas ir savo nuo˛iura galejo jomis disponuoti. Velesnis pinigu emimas nusikaltima dare testini. Apelianto nurodyti pinigu paemimo motyvai neturi reikšmes sprend˛iant klausima, ar jo veiksmuose yra nusikaltimo sudetis, nes nusikalstamos veikos tikslas bei motyvas nera butinas turto pasisavinimo sudeties po˛ymis. Be to, pinigu emimo skirtingas motyvavimas rodo nora nuslepti tikraji motyva ir tiksla.

Teiseju kolegija konstatuoja, jog apeliacines instancijos teismui pateiktas tikroves neatitinkantis akcininko sprendimas del paskolos suteikimo ir jos gra˛inimo iki pareikalavimo tebuvo priedanga A. K. igyvendinant sumanyma pasisavinti UAB ,,xxx“ pinigus, rodanti apelianto tiesiogine tycia veikti nusikalstamu budu.

Apeliantas skunde nurodo, kad paskolos gra˛inimo terminai sprend˛iami ne baud˛iamojoje byloje, bet remiantis civiliniais santykiais tarp jo kaip fizinio asmens ir imones kaip juridinio asmens.

Iš tiesu turtiniai santykiai pirmiausia yra civilines teises reguliavimo dalykas, taciau jie gali peraugti i baud˛iamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms salygoms, siejamoms su sudarytu civiliniu sutarciu vykdymo ar pa˛eistos teises atstatymo apsunkinimu.

Sprend˛iant teisines atsakomybes rušies klausima svarbu, jog ˛alos atlyginimas civilines teises priemonemis tampa sunkiai ivykdomas del kaltininko aktyvaus vengimo atlyginti ˛ala ir pan. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys baud˛iamosiose bylose Nr. 2K-549/2003, 2K-23/2004, 2K-78/2009).

Pa˛eidimai, susije su vienintelio akcininko veiksmais skolinant pinigus, gali buti laikomi civiliniu teisiniu santykiu dalyku, jei teises aktu pa˛eidimas padaromas del neatsargumo. Samoningi asmens veiksmai, samoningas did˛iules pinigu sumos paskolinimas sau, suvokiant veikos prieštaravima teises normoms, negali buti vertinami kaip civilines teises pa˛eidimai.

Be to, civilinei atsakomybei svarbu, kad nebutu kliuciu atstatyti pa˛eistas teises civilineje teiseje numatytomis priemonemis be baud˛iamosios teises instituciju isikišimo.

Šiame nuosprendyje irodyta, jog akcininko A. K. sprendimas paskolinti sau pinigu yra fiktyvus. Jis priimtas samoningai, turint tiksla pinigu bendrovei negra˛inti, nes tai rodo vienintelio akcininko sprendimo formuluote (,,paskolina <…> iki pareikalavimo“) ˛inant, kad akcininkas pats iš saves nereikalaus paskolos gra˛inti, to realiai nebus kam daryti ir bendroves vardu, bei A. K. reakcija pirmosios instancijos teisme i prokuroro pasiulyma gra˛inti pinigus, juos inešant i bendroves saskaita (,,aš neprivalau inešti visos sumos“).

A. K., turintis aukštaji išsilavinima, budamas bendroves steigejas, akcininkas ir daugeli metu dirbes direktoriumi, ˛inodamas imones veikla reglamentuojancius teises aktus, UAB ,,xxx“ istatuose numatytos veiklos pobudi, suvokdamas negalis u˛siimti kredito istaigu veikla ir sau suteikti paskolos (parodymai pirmosios instancijos teisme: ,,Suprantu, kad pasielgiau neteisingai“), neteisetai paskolino sau bendroves lešas suprasdamas, jog ju negra˛ins. Darydamas nusikalstama veika A. K. suvoke jos pavojinga pobudi ir norejo taip veikti, t. y. jo veikos subjektyviaja puse sudaro tiesiogine tycia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ivertinus aplinkybe, kad UAB ,,xxx“ saskaitoje buve pinigai priklause bendrovei, bet ne akcininkui A. K., i dali šiu pinigu pretenduoja liudytojas A. M. kaip suteikes lešu bendroves veiklai vystyti ir del kurio pareiškimo prokurorui prasidejo ikiteisminis tyrimas, o apeliantas iki šiol pinigu i saskaita negra˛ino bei neparode realaus ketinimo gra˛inti, akivaizdu, jog vien civilineje teiseje numatytomis teisinemis priemonemis juridiniam asmeniui ˛ala nebus atlyginta, o liudytojas prarastu galimybe efektyviai ginti apelianto gincijama teise gauti ˛alos atlyginima del i bendrove ineštu pinigu praradimo.

Aplinkybe, kad bendroves direktorius A. J. neprieštaravo paskolos sandoriui, neturi reikšmes irodinejant apelianto kalte del pinigu pasisavinimo, kai civiliniai teisiniai santykiai perauga i baud˛iamosios teises reglamentavimo sriti. Be to, byloje nera jokiu duomenu direktoriu ˛inojus apie paskola (nors pagal u˛imamas pareigas turejo tai ˛inoti), taigi realiai galejus imtis kokiu nors veiksmu.

Teiseju kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyres ir ivertines byloje surinktus irodymus, pagristai nustate A. K. pasisavinus jo ˛inioje buvusi dideles vertes svetima, UAB „xxx“ priklausanti, turta – iš viso 180 110 Lt, nes ši suma daugiau kaip penkis kartus viršija BK 190 straipsnyje numatyta 250 MGL dyd˛io suma, apibre˛iancia turto didele verte (nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL buvo prilyginamas 125 Lt).

Teiseju kolegija atkreipia demesi, kad A. K. kaip vieninteliam akcininkui inkriminuotas pasisavinto turto po˛ymis ,,esantis kaltininko ˛inioje“ ne visai atitinka šiame nuosprendyje jau mineto Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1998 m. gruod˛io 22 d. nutarimo Nr. 8 su velesniu pakeitimu 10 punkto 2 dalyje suformuluota esancio kaltininko ˛inioje turto samprata. Taciau ivertinus konkrecias bylos aplinkybes bei realu, nors ir neteiseta nuo A. J. paskyrimo direktoriumi dienos, A. K. vaidmeni bendroves valdyme, galima teigti, jog UAB ,,xxx“ pinigines lešos iš tiesu buvo jo ˛inioje. To patvirtinimas – 2006 m. vasario 21 d., t. y. jau paskyrus A. J. direktoriumi, A. K. savo vardu sudare su AB banku ,,Hansabankas“ verslo mokejimo korteles sutarti, pagal kuria akcininkui A. K. išduota kreditine verslo kortele ,,VISA“ (t. 2, b. l. 25).

Tiesa, šiu lešu nei teoriškai, nei praktiškai A. K. niekas nepatikejo, todel kitas pasisavinto turto po˛ymis – ,,patiketas“ turtas – jam inkriminuotas nepagristai ir iš nuosprend˛io aprašomosios dalies šalinamas. Taciau del to A. K. apeliacinio skundo motyvais nuosprendis del jo nuteisimo nekeiciamas, nes tai nera veikos kvalifikuojamasis po˛ymis, jis neturi itakos veikos kvalifikavimui ir bausmei.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes A. K. nusikalstama veika pagristai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dali (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) kaip jo ˛inioje buvusio dideles vertes svetimo turto pasisavinimas ir negali buti kvalifikuojama kaip vagyste.

Del aplaidaus imones buhalterines apskaitos tvarkymo

A. J. aplaid˛iai tvarke imones buhalterine apskaita, nesaugojo imones buhalterines apskaitos dokumentu, del to negalima iš dalies nustatyti imones veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimu dyd˛io ir strukturos, o butent:

nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegu˛es 16 d. budamas UAB „xxx“ (imones kodas XXXX), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, atsakingas u˛ imones buhalterines apskaitos organizavima, dokumentu saugojima, pa˛eisdamas 2001 m. lapkricio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos istatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dali, numatancia, kad ukio subjekto apskaita tvarko apskaitos tarnyba arba vyr. buhalteris; 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, numatancias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansines atskaitomybes patvirtinimo bei patvirtinus finansine atskaitomybe saugomi ukio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybes nustatytu dokumentu saugojimo terminu; 21 straipsnio 2 dali, numatancia, kad u˛ apskaitos dokumentu išsaugojima istatymu nustatyta tvarka atsako ukio subjekto vadovas; Lietuvos archyvu departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1996 m. vasario 22 d. isakyma Nr. 13 ,,Del buhalterines apskaitos dokumentu saugojimo terminu“, numatanti, kad apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus u˛darosios akcines bendroves privalo saugoti 10 metu, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegu˛es 16 d. neorganizavo buhalterines apskaitos tarnybos, nepateike savo darbo laikotarpiu kasos dokumentu (kasos pajamu ir išlaidu orderiu, kasos knygos, avansiniu apyskaitu), buhalterines apskaitos suvestiniu registru, kuriuose butu u˛registruoti duomenys pagal pirminius apskaitos dokumentus „Ilgalaikis turtas“, „Atsargos“, „Isiskolinimai“, „Pinigines lešos kasoje ir atsiskaitymo saskaitoje“, bei nesaugojo UAB „xxx“ buhalterines apskaitos dokumentu:

2006 m. gegu˛es 10 d. PVM saskaitos fakturos serija ST Nr. xxx, kurioje fiksuota, kad UAB xxx parduota atsarginiu daliu u˛ 26 508,11 Lt; triju PVM saskaitu fakturu: 2006 m. kovo 20 d. serija SK Nr. xxx – 2 006 Lt, 2006 m. kovo 29 d. serija SK Nr. xxx – 1 888 Lt, 2006 m. baland˛io 11 d. serija SK Nr. xxx – 767 Lt, pagal kurias iforminta, kad UAB „xxx“ pardave transporto paslaugas; 2006 m. kovo 30 d. saskaitos fakturos serija ST Nr. xxx, pagal kuria iformino ilgalaikio turto (mini ekskavatoriaus „Zeppelin“) pardavima u˛ 77 319,50 Lt UAB „xxx“; 2006 m. vasario 21 d. mokejimo nurodymo Nr. 1, pagal kuri iš AB banko „Hansabankas“ saskaitos xxxx i saskaita xxxx saskaitai papildyti pervesta 10 000 Lt; 2006 m. kovo 17 d. mokejimo nurodymo Nr. 1, pagal kuri saskaitai papildyti iš AB banko „Hansabankas“ saskaitos xxxx i saskaita xxxx pervesta 4 000 Lt; 2006 m. kovo 17 d. tarptautinio mokejimo pavedimo Nr. 4, pagal kuri gavejui Ch. D. B. (Ch. D. B. ) pervesta 11 500 euru; 2006 m. kovo 30 d. tarptautinio mokejimo pavedimo Nr. 9, pagal kuri gavejui E. M. (E. M.) pervestas 4 761 euras; 2006 m. kovo 30 d. prašymo pirkti ir parduoti valiuta, pagal kuri pagal kursa konvertuoti 4 745 eurai; 2006 m. vasario 11 d. grynuju pinigu paemimo cekio HL Nr. xxx, išrašyto A. K. vardu, pagal kuri paimta 30 000 Lt; 2006 m. vasario 21 d. grynuju pinigu paemimo cekio HL Nr. xxx, išrašyto A. K. vardu, pagal kuri paimta 20 000 Lt; 2006 m. vasario 22 d. grynuju pinigu paemimo cekio HL Nr. xxx, išrašyto A. K. vardu, pagal kuri paimta 13 000 Lt; 2006 m. kovo 30 d. grynuju pinigu paemimo cekio HL Nr. xxx, išrašyto A. K. vardu, pagal kuri paimta 40 000 Lt.

Del to laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegu˛es 16 d. negalima iš dalies nustatyti imones veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimu dyd˛io ir strukturos.

Išteisinamaji nuosprendi del A. J. aplaidaus imones buhalterines apskaitos tvarkymo pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad jis UAB „xxx“ direktoriumi dirbo trumpa laiko tarpa, su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, istatymo nustatyta tvarka jam nebuvo perduoti bendroves apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, imones antspaudas, istatai bei iregistravimo pa˛ymejimas, magnetine banko mokejimo kortele, nebuvo suteikta parašo teise valdyti imones saskaitas, todel jis negalejo patikrinti banko saskaitu, t. y. neturejo realios galimybes atlikti jam pavestu UAB „xxx“ direktoriaus funkciju.

Tokie teismo motyvai, kuriuos palaiko išteisintasis ir jo gyneja, yra nepagristi.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. gruod˛io 29 d. nutarime Nr. 55 ,,Del teismu praktikos nusikalstamu veiku finansu sistemai baud˛iamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ suformuluota nuostata, jog istatymu, nustatanciu baud˛iamaja atsakomybe u˛ nusikalstamas veikas finansu sistemai, teisingas taikymas yra viena priemoniu, u˛tikrinanciu tinkama valstybes finansu sistemos funkcionavima. Pagal šio nutarimo 29 punkto prasme aplaidaus buhalterines apskaitos tvarkymo subjektas gali buti ukio subjekto vadovas, jei nera asmens, susijusio su ukio subjektu darbo santykiais ir atsakingo u˛ buhalterines apskaitos tvarkyma pagal Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos istatymo (toliau – Buhalterines apskaitos istatymas arba Istatymas) 10, 11 ir 21 straipsnius.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. vasario 1 d. UAB ,,xxx“ akcininku susirinkimo nutarimu A. J. nuo 2006 m. vasario 1 d. paskirtas imones direktoriumi (t. 1, b. l. 86). Šias pareigas jis vykde iki 2006 m. gegu˛es 16 d.

Tuo metu bendroveje nedirbo buhalteris, taciau joje buvo atliekamos finansines operacijos, sudaryta keletas sutarciu, vienintelis akcininkas A. K., neturedamas tam teises ir ne˛inant direktoriui A. J., iš bendroves saskaitos paeme 180 110 Lt, taciau visa tai neatsispindejo imones buhalterineje apskaitoje.

CK 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog juridinio asmens valdymo organo narys (o A. J. kaip bendroves vadovas buvo vienasmenis bendroves valdymo organas) juridinio asmens at˛vilgiu turi veikti sa˛iningai ir protingai.

Šiame nuosprendyje jau mineto Akciniu bendroviu istatymo 37 straipsnyje u˛fiksuotos bendroves vadovo funkcijos: jis yra vienasmenis bendroves valdymo organas, organizuoja kasdienine bendroves veikla, veikia bendroves vardu ir turi teise vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako u˛ bendroves veiklos organizavima bei jos tikslu igyvendinima, kitu šiame ir kituose istatymuose bei teises aktuose, taip pat bendroves istatuose ir bendroves vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytu pareigu vykdyma. Bendroves vadovas savo veikloje vadovaujasi istatymais, kitais teises aktais, bendroves istatais, visuotinio akcininku susirinkimo sprendimais, stebetoju tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

Istatymo nuostatos perkeltos i UAB ,,xxx“ istatu 103-118 punktus.

Bendroves vadovas privalo dirbti rupestingai ir kvalifikuotai bei daryti viska, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrove veiktu pagal istatymus ir kitus teises aktus. Bendroves vadovas taip pat privalo rupintis, jog bendrove laikytusi istatymu, nustatytu jos veiklos apribojimu. Bendroves vadova ir jo vadovaujama bendrove sieja pasitikejimo santykiai, nuo pat tapimo bendroves vadovu momento vadovas turi elgtis rupestingai, atid˛iai ir apdairiai. Ar jis konkreciu atveju šia pareiga ivykde, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rupestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mata.

Taigi bendroves vadovas turi ne tik teises, bet ir pareigas, o jo veiklos vertinimui taikomas rupestingo, apdairaus, protingo elgesio kriterijus.

Akciniu bendroviu istatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendroves vadova renka bendroves valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebetoju taryba, o jei nesudaroma ir stebetoju taryba – visuotinis akcininku susirinkimas).

Jau mineta, jog A. J. UAB ,,xxx“ vadovu paskirtas 2006 m. vasario 1 d. bendroves akcininku susirinkimo nutarimu.

Tiesa, Istatymo 37 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad su bendroves vadovu sudaroma darbo sutartis, o byloje nustatyta, jog su A. J. darbo sutartis nebuvo sudaryta. Taciau pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika šiuo klausimu santykiai tarp bendroves ir bendroves vadovo iš esmes atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutarti reguliuojancios teises normos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis kasacineje byloje Nr. 3K-7-760/2001). Taigi sutarties formos nesilaikymas (sutarties nesudarymas raštu) nepaneigia tarp UAB ,,xxx“ ir jos vadovo buvus sutartinius teisinius santykius, nes A. J. bendroves akcininku susirinkimo nutarimu buvo paskirtas bendroves direktoriumi ir atliko šias funkcijas. Del to ta aplinkybe, kad su A. J. nebuvo sudaryta darbo sutartis, neduoda pagrindo daryti išvados, jog jis nebuvo UAB ,,xxx“ administracijos vadovas, nera inkriminuoto nusikaltimo subjektas ir neturi atsakyti u˛ savo veika.

Išteisintasis A. J. ˛inojo, kad jam pagal perdavimo-priemimo akta neperduoti imones dokumentai, antspaudas, jo parašo pavyzdys nepatvirtintas banke, kuriame yra bendroves saskaita, ir jis realiai negali saskaitos kontroliuoti, taciau sutiko dirbti ir dirbo direktoriumi, emesi pirkti imonei reikalingas priemones bei inventoriu (t. 3, b. l. 28-45), sudare komercine sutarti su UAB ,,xxx“ del mini ekskavatoriaus ,,Zeppelin“ pardavimo (t. 1, b. l. 120), praneše ,,Sodrai“ apie naujos darbuotojos B. V. priemima i darba (t. 3, b. l. 27) ir pan.

A. J. teige ne karta ˛od˛iu prašes akcininko A. K. perduoti jam dokumentus, bendroves antspauda.

Pastarasis tvirtino visa tai buvus bendroves biuro patalpose (duomenys neskelbtini) gatveje, ir direktoriui prieinama.

Byloje nesant ne vieno direktoriaus rašytinio kreipimosi i vieninteli akcininka, prašant sudaryti tinkamas salygas vykdyti pareigas, ir dirbant direktoriumi toliau, visa atsakomybe del kilusiu negatyviu pasekmiu tenka direktoriui, veikusiam nerupestingai, neatid˛iai ir neapdairiai.

Byloje yra 2006 m. A. J. rašytas paaiškinimas prokurorui (t. 1, b. l. 8), kad jis dirbdamas direktoriumi nebuvo igaliotas tvarkyti UAB ,,xxx“ banko saskaitos, neturejo spaudo, neatlikinejo jokiu finansiniu operaciju ir pan.

Analogiškas pa˛od˛iui sutampantis paaiškinimas po metu rašytas vyr. tyrejai (t. 1, b. l. 87).

Šiu dokumentu turinys akivaizd˛iai prieštarauja jau aptartoms A. J. prisiimtoms bendroves direktoriaus pareigoms ir rodo ju nevykdyma arba netinkama vykdyma.

Isidarbindamas bendroves direktoriumi, išteisintasis privalejo susipa˛inti su jo veikla reglamentuojanciais istatymais bei norminiais aktais ir ju laikytis.

Šiame nuosprendyje jau aptartas CK 1.6 straipsnio nuostatos turinys, jog istatymu ne˛inojimas ar netinkamas ju nuostatu suvokimas neatleid˛ia nuo juose numatytu sankciju taikymo ir nepateisina istatymu reikalavimu nevykdymo ar netinkamo ju vykdymo, taikomas ir A. J.

Tas pat pasakytina del ankstesnio konstatavimo, kad pagal BK 2 straipsnyje išdestytas pagrindines baud˛iamosios atsakomybes nuostatas istatymo ne˛inojimas nuo baud˛iamosios atsakomybes neatleid˛ia.

Sutikimas prisiimti direktoriaus pareigas ir realus pradejimas jas vykdyti prezumuoja asmens aktyvius veiksmus, imantis organizacines veiklos savo funkcijoms vykdyti, o ne pasyvu laukima, kol kas nors sudarys tam salygas.

Ar juridinio asmens organo narys veikia sa˛iningai ir protingai juridinio asmens at˛vilgiu, nustatoma atsakant i klausima, ar juridinio asmens organo narys elgiasi taip, kaip elgtusi apdairus asmuo tokiomis paciomis aplinkybemis.

Turintis aukštaji išsilavinima A. J., pradejes eiti direktoriaus pareigas ir tuo prisiemes atsakomybe u˛ ju tinkama atlikima, tai suprato (t. 3, b. l. 132), taciau del savo nerupestingumo ir neapdairumo neturejo galimybes valdyti UAB ,,xxx“ turto taip, kaip numato istatymai ir bendroves istatai.

Tokio neatsargaus elgesio pasekme – akcininkas A. K. neteisetai realiai galejo valdyti bendrove, disponuoti imones turtu, pasisavinti daugiau kaip 180 000 Lt, tikrajam direktoriui to ne ne˛inant.

Del tu paciu prie˛asciu A. J. aplaid˛iai tvarke imones buhalterine apskaita ir nesaugojo buhalterines apskaitos dokumentu. Jis ne tik aktyviai nesieme, panaudodamas istatymo jam kaip direktoriui suteiktas galias, išreikalauti kaltinime nurodytu dokumentu iš A. K., bet netvarke ir nesaugojo net tu, kuriuos pats pasiraše ir nesant buhalterio turejo tvarkyti bei saugoti kaip imones vadovas.

Pirmosios instancijos teisme apklausta specialiste I. A. parode, kad aptariamoje situacijoje A. J. turejo veikti aktyviai – reikalauti ir perimti iš ankstesnio vadovo (A. K.) imones dokumentus bei antspauda pagal perdavimo akta; pats surasti buhalteri, kuris tvarkytu apskaita; nesant kasos knygos u˛vesti nauja ir pan., t. y. pradeti ,,nuo nulio“.

A. J. buvo pasyvus ir viso to nedare keleta menesiu klaidingai galvodamas, jog nebuvo igaliotas tvarkyti UAB ,,xxx“ banko saskaitos ir pan., nors, Registru centre registruotas kaip direktorius, jis privalejo pasinaudoti savo igalinimais gauti bendroves steigimo dokumentus, reikiamus dokumentus apie ivykusius sandorius kitose imonese bei istaigose, pasirupinti parašo teise banke, kad galetu tvarkyti bendroves saskaita, u˛vesti naujus ˛urnalus, registrus ir pan., o, nesant buhalterio, sutvarkyti bendroves buhalterine apskaita.

Išdestytus argumentus pagrind˛ia istatymo nuostatos.

Jau mineto Buhalterines apskaitos istatymo su velesniais pakeitimais 6 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog i apskaita privaloma itraukti visas ukines operacijas ir ukinius ivykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, isipareigojimu dyd˛io arba strukturos pasikeitimu.

Istatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ukines operacijos ir ukiniai ivykiai turi buti pagristi apskaitos dokumentais.

Istatymo 16 straipsnio 1 bei 2 dalys reglamentuoja, jog ukiniu operaciju ir ukiniu ivykiu duomenys registruojami apskaitos registruose, kuriu forma, turini bei skaiciu nusistato ukio subjektas pagal savo poreikius.

Istatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad ukio subjekto apskaita tvarko ukio subjekto apskaitos tarnyba (strukturinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutarti apskaitos paslaugas teikianti imone.

UAB ,,xxx“ yra nedidelis ukio subjektas, todel jai apskaitos tarnyba kaip strukturinis padalinys nereikalinga. Taciau A. J., budamas bendroves direktorius, neorganizavo buhalterines apskaitos tarnybos siauraja prasme, t. y. nesieme priemoniu priimti i darba buhalterio, prašydamas tai padaryti vieninteli akcininka A. K., nors šiame nuosprendyje jau aptarta, jog pagal Akciniu bendroviu istatyma akcininku ir bendroves vadovo teises bei pareigos atskirtos ir butent bendroves vadovas organizuoja kasdienine bendroves veikla, priima i darba bei atleid˛ia darbuotojus (Akciniu bendroviu istatymo 37 straipsnio 6 dalis).

Istatymo 19 straipsnio 1 ir 2 daliu nuostatos numato, kad apskaitos dokumentai bei apskaitos registrai iki finansines atskaitomybes patvirtinimo bei patvirtinus finansine atskaitomybe saugomi ukio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybes nustatytu dokumentu saugojimo terminu.

Pagal Lietuvos archyvu departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1996 m. vasario 22 d. isakyma Nr. 13 ,,Del buhalterines apskaitos dokumentu saugojimo terminu“ su velesniais pakeitimais apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus u˛darosios akcines bendroves privalo saugoti 10 metu.

Išteisintasis nepateike savo darbo laikotarpio kasos dokumentu (kasos pajamu ir išlaidu orderiu, kasos knygos, avansiniu apyskaitu), buhalterines apskaitos suvestiniu registru, kuriuose butu u˛registruoti duomenys pagal pirminius apskaitos dokumentus.

UAB ,,xxx“ tokie dokumentai neišsaugoti, nors direktoriaus A. J. darbo laikotarpiu sudaryti keli sandoriai ir moketi pinigai pagal juos, pervesti pinigai saskaitai papildyti, daryti tarptautinio mokejimo pavedimai, konvertuota valiuta, imti grynieji pinigai iš bendroves saskaitos banke.

Bylos duomenys rodo, jog apskaitos dokumentu saugojimo tvarkos UAB ,,xxx“ direktorius A. J. iš viso nebuvo nustates, taigi atsakomybe u˛ ju neišsaugojima tenka jam paciam kaip ukio subjekto vadovui.

UAB xxx u˛ 26 508,11 Lt (pateiktame kaltinime padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas ir klaidingai nurodyta 2 608,11 Lt) parduotos atsargines dalys (t. 1, b. l. 91), taciau neišsaugota 2006 m. gegu˛es 10 d. PVM saskaita faktura serija ST Nr. xxx.

Iš UAB ,,xxx“ tris kartus pirktos transporto paslaugos u˛ 2 006 Lt, 1 888 Lt ir 767 Lt (t. 1, b. l. 95-106), taciau neišsaugotos: 2006 m. kovo 20 d. PVM saskaita faktura serija SK Nr. xxx, 2006 m. kovo 29 d. PVM saskaita faktura serija SK Nr. xxx ir 2006 m. baland˛io 11 d. (pateiktame kaltinime velgi padarytas rašymo apsirikimas ir klaidingai nurodyta 2006 m. baland˛io 1 d.) PVM saskaita faktura serija SK Nr. xxx.

UAB ,,xxx“ u˛ 77 319,50 Lt parduotas mini ekskavatorius ,,Zeppelin“ (t. 1, b. l. 120-123), taciau neišsaugota 2006 m. kovo 30 d. PVM saskaita faktura serija ST Nr. xxx.

Iš UAB ,,xxx“ saskaitos AB banke „Hansabankas“ xxxx i UAB ,,xxx“ saskaita tame paciame banke xxxx saskaitai papildyti pervesta 10 000 Lt (t. 1, b. l. 22), taciau neišsaugotas 2006 m. vasario 21 d. mokejimo nurodymas Nr. 1.

Iš UAB ,,xxx“ saskaitos AB banke „Hansabankas“ xxxx i UAB ,,xxx“ saskaita tame paciame banke xxxx saskaitai papildyti pervesta 4 000 Lt (t. 1, b. l. 21), taciau neišsaugotas 2006 m. kovo 17 d. mokejimo nurodymas Nr. 1.

Gavejui Ch. D. B. pervesta 11 500 euru (t. 1, b. l. 27), taciau neišsaugotas 2006 m. kovo 17 d. tarptautinis mokejimo pavedimas Nr. 4.

Gavejui E. M. pervesta 4 761 euras (t. 1, b. l. 29), taciau neišsaugotas 2006 m. kovo 30 d. tarptautinis mokejimo pavedimas Nr. 9.

Pagal kursa konvertuota 16 417,70 litu i 4 745 eurus (t. 1, b. l. 30), taciau neišsaugotas 2006 m. kovo 30 d. prašymas pirkti ir parduoti valiuta.

A. K. per keturis kartus banke paeme 30 000 Lt, 20 000 Lt, 13 000 Lt ir 40 000 Lt, taciau neišsaugoti jo vardu išrašyti: 2006 m. vasario 11 d. grynuju pinigu paemimo cekis HL Nr. xxx, 2006 m. vasario 21 d. grynuju pinigu paemimo cekis HL Nr. xxx, 2006 m. vasario 22 d. grynuju pinigu paemimo cekis HL Nr. xxx ir 2006 m. kovo 30 d. grynuju pinigu paemimo cekis HL Nr. xxx (t. 1, b. l. 23-26).

Jau mineto Buhalterines apskaitos istatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad u˛ apskaitos organizavima pagal šio Istatymo reikalavimus atsako ukio subjekto vadovas. To paties straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja, jog ukio subjekto vadovas atsako ir u˛ apskaitos dokumentu išsaugojima istatymu nustatyta tvarka.

Istatymo baigiamosios nuostatos, išdestytos 23 straipsnyje, apibre˛ia asmenu, pa˛eidusiu šio Istatymo reikalavimus, atsakomybe – jie atsako istatymu nustatyta tvarka.

Pagal jau mineta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. gruod˛io 29 d. nutarima Nr. 55 ,,Del teismu praktikos nusikalstamu veiku finansu sistemai baud˛iamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“, kuris pakeite Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1997 m. gruod˛io 22 d. nutarima Nr. 13, baud˛iamoji atsakomybe pagal BK 223 straipsni atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytu veiku padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimu dyd˛io ar strukturos (nutarimo 28 punkto 1 dalis).

Nagrinejamoje baud˛iamojoje byloje esancios specialisto išvados Nr. 11 duomenys (t. 1, b. l. 55-75) patvirtina, kad UAB ,,xxx“ direktoriaus A. J. darbo laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti imones veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimu dyd˛io ir strukturos.

Taigi teiseju kolegija konstatuoja, jog A. J. padare nusikaltima, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje. Jo kalte – neatsargumas, pasireiškes nusikalstamu nerupestingumu, nes jis nenumate, kad del jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baud˛iamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (sutiko u˛imti bendroves direktoriaus pareigas ir jas iš dalies vykde) bei savo asmenines savybes (turi aukštaji išsilavinima, am˛iu atitinkancia gyvenimo patirti, nesirgo jokiomis ligomis, galejusiomis tureti itakos elgesiui), galejo ir turejo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Del bausmiu

U˛ A. K. padaryta nusikaltima istatymas numato vienintele bausmes ruši – terminuota laisves atemima iki 10 metu.

Pirmosios instancijos teismas nurode, jog padarytas sunkus testinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), didele turtine ˛ala bendrovei neatlyginta, nera nuteistojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu.

Kita vertus, teismas atsi˛velge i A. K. asmenybe – jis neteistas, dirba.

Teismas nenustate apelianto atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu.

Visa tai ivertines teismas A. K. paskyre ˛ymiai trumpesne nei vidutine laisves atemimo bausme pagristai nurodes, kad negalima skirti švelnesnes bausmes rušies, nei numato BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija, kadangi nenustatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytu salygu visuma.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija nemato teisinio pagrindo švelninti bausmes, nes padarytas tycinis nusikaltimas, vos daugiau kaip per keturis menesius pasisavintas dideles vertes turtas, i kurio dali savo teises reiškia kitas asmuo.

Negalima neivertinti aplinkybes, jog A. K. po˛iuris i bendroves turta kaip i nuosava ir atitinkamas elgesys turejo nema˛os reikšmes bendroves direktoriui A. J., kuris nesijaute esas tikras direktorius ir del to netinkamai vykde savo pareigas.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo vieninteli motyva bausmei sušvelninti – isipareigojima gra˛inti bendrovei lešas.

Teiseju kolegija laiko toki motyva nenuošird˛iu, nes apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo prad˛ios bendrovei neatlygino ne kiek ˛alos ir net pirmosios instancijos teisme paragintas to padaryti nesutiko.

Teiseju kolegijos nuomone, A. K. paskirta bausme atitinka bendruosius bausmes skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmes paskirti (BK 41 straipsnis) ir savo dyd˛iu nera per grie˛ta.

A. J. bausme skiriama taip pat vadovaujantis bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Jis del neatsargumo padare nesunku nusikaltima (BK 11 straipsnio 3 dalis), u˛ kuri istatymas numato platu bausmiu spektra.

Jam nusikalsti turejo itakos A. K. elgesys. A. J. save laike tik formaliu vadovu, pasitikejo A. K. ir del savo nusikalstamo nerupestingumo neatliko pareigu arba jas vykde netinkamai.

Ši aplinkybe reikšminga skiriant bausme, taciau nepateisina A. J. elgesio, nes normalaus intelekto, turintis aukštaji išsilavinima ir pakankama gyvenimo patirti ˛mogus, sutikdamas dirbti bendroves direktoriumi, negali nesuvokti prisiimamos atsakomybes bei galimu neigiamu padariniu.

A. Jurgutavicius neteistas, dirba.

Apeliacines instancijos teismas nenustate nei jo atsakomybe lengvinanciu, nei atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu.

Ivertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, gana trumpa jo trukme, kaltininko asmenybe, teiseju kolegijos nuomone, bausmes paskirtis (BK 41 straipsnis) bus pasiekta, paskiriant bauda. Baudos dydis parenkamas adekvatus kaltei.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Klaipedos apygardos teismo 2008 m. gruod˛io 22 d. nuosprend˛io dali del A. J. išteisinimo panaikinti ir priimti nauja nuosprendi:

A. J. pripa˛inti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 10 MGL (1 250 Lt) dyd˛io bauda.

Nuteistojo A. K. apeliacini skunda atmesti.