- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-468-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20964-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- J. G.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta 51 MGL (2550 Eur) bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. G. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 10 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio, dėl mažareikšmės priežasties (nukentėjusiajam V. G. priėjus prie automobilio Audi Q5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir pasakius vairuotojui stebėti kelio ženklus), išlipo iš automobilio, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu vieno smūgio rankos kumščiu sudavimu nukentėjusiajam V. G. į veido sritį, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, bei sulaužant nukentėjusiojo V. G. 200 eurų vertės akinius, ir ne mažiau vieno smūgio rankos kumščiu sudavimu nukentėjusiam V. G. į rankas, tuo padarant jam odos nubrozdinimą kairiame žaste ir sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika numatyta BK 284 straipsnyje.
2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis priimtas padarant esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimus, įrodymus vertino tendencingai, vienpusiškai. Skundžiamu nuosprendžiu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK) numatytas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, nes J. G. kaltė yra grindžiama prielaidomis ir vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais, nesant jokių objektyvių duomenų apie inkriminuojamą nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos sutrikdymą. Nuteistąjį teisinantys įrodymai ir aplinkybės buvo visiškai ignoruojamos ir neįvertintos, kas turėjo esminės įtakos neteisingo ir neteisėto nuosprendžio priėmimui.
2.2. Skundo autorius pabrėžia, kad nusikalstamos veikos sudėtis pagal BK 284 straipsnį yra materiali, todėl taikant šį straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininkas veiką padarė viešoje vietoje ir kad dėl jos kilo neigiami padariniai – buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Ši veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl būtina, jog kaltininkas suvoktų, kad jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad kaltininko veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Tokių padarinių konstatavimas priklauso nuo įvairių aplinkybių - ar kaltininko veiksmai buvo atlikti matant kitiems asmenims ir kokia buvo šių asmenų reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų, kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar staigų veikla, visuomeninis renginys, ar buvo panaudoti žalojimui skirti daiktai, ar veika padaryta asmenų grupės ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-54-222/2017 ir kt.). Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tačiau nenustatė jokių objektyvių duomenų apie konkrečius praeivius, apie visuomenės rimties sutrikdymą, teismas ignoravo faktus, kad pats konfliktas truko 14 sekundžių, per kurias tiesiog neįmanoma šokiruoti visuomenės, nepaisant to, kad dviejų asmenų buitinis konfliktas vyko gatvėje.
2.3. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame teismo nuosprendyje yra konstatuota, jog įvykio metu buvo sulaužyti 200 Eur vertės akiniai, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, jog akiniai nėra sugadinti, dabar jis juos naudoja ir civilinį ieškinį dėl žalos reikšti atsisakė. Tą patį patvirtino ir specialistas apžiūrėjęs akinius, jog akiniai tik sulenkti, tačiau nesugadinti. Kauno apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 14 d. posėdžio metu minėti akiniai buvo apžiūrėti, dar kartą nukentėjusysis patvirtino, kad akiniai buvo atlenkti, juos toliau nešioja ir jokių pretenzijų dėl jų neturi, tačiau teismas skundžiame nuosprendyje vis tiek pažymėjo, jog buvo sulaužyti 200 Eur vertės akiniai.
2.4. Nuteistasis J. G. skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neįvertino eilės reikšmingų faktinių aplinkybių bei jų visumos, kurios patvirtino, jog J. G. dėl nukentėjusiojo užpuolimo ir sužalojimo, iš karto po konflikto kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad buvo užpultas. 2018 m. gegužės 11 d. specialisto išvada (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ir J. G. buvo padaryti sužalojimai klubo srityje. Tiek vaizdo registratoriaus fiksuota įvykių seka, tiek ir liudytojos D. M. parodymai patvirtina J. G. parodymus, kad jis išlipo iš automobilio, siekdamas apginti turtą, bet ne jis buvo konflikto iniciatorius, o tik siekė apsiginti automobilį nuo grėsmingai besiartinančio su skardine rankoje asmens. Tokie veiksmai sudaro pagrindą taikyt BK 28 straipsnio nuostatas.
2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, jog J. G. yra nedirbantis, tačiau byloje yra duomenys, jog jis yra įsteigęs Mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kurios yra savininkas ir vadovas. Teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino, kad žala nebuvo padaryta jokiems asmenims, civilinis ieškinys nepareikštas.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog, spręsdamas J. G. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismo išvados dėl J. G. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis. J. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo teismas pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, ir pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (BK 284 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai.
6. Nuteistasis J. G. neneigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam, tačiau teigia, kad tai padarė gindamas savo turtą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šios nuteistojo versijos nepatvirtina liudytojos D. M., nukentėjusiojo V. G. parodymai, vaizdo registratoriumi užfiksuoti duomenys. Vaizdo registratorius paties įvykio tiesiogiai nefiksavo, tačiau jame užfiksuoti duomenys neprieštarauja liudytojos bei nukentėjusiojo duotiems parodymams. Liudytoja D. M. parodė, kad vairuotojas, išlipęs iš „Audi“ automobilio, pribėgo prie ant šaligatvio stovinčio vyriškio ir vieną kartą stipriai ranka sudavė jam smūgį. Smūgis buvo suduotas į viršutinę kūno dalį, kadangi vyriškio galva po smūgio atsilošė atgal ir nuskriejo jo nešiojami akiniai. Kai automobilis „Audi“ nuvažiavo, ji pravėrė automobilio langą ir paklausė vyriškio, kuriam buvo suduotas smūgis, ar jam viskas gerai (1 t., b. l. 68-71). Priežasčių, kad minėta liudytoja būtų linkusi nepagrįstai apkaltinti J. G., byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikėjo įvykio liudytojos parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, betarpiškai įvykį mačiusios liudytojos D. M. parodymai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais sudaro nuoseklią bei logišką grandinę, patvirtina J. G. kaltę bei neabejotinai paneigia, kad konflikto metu buvo kilusi grėsmė nuteistojo turtui ar sveikatai. Nors nuteistasis teigia, kad iš automobilio išlipo tik norėdamas apginti savo turtą, tačiau aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog jokio realaus pavojaus nuteistojo turtui nukentėjusysis V. G. nekėlė. Būtent nuteistasis J. G. išlipo iš automobilio ir pribėgęs prie nukentėjusiojo (kaip parodė liudytoja D. M. ir pats nukentėjusysis), tuo metu stovėjusio ant šaligatvio, sudavė jam smūgį į veidą. Taigi nuteistojo pateikta versija laikytina gynybine, neatitinkančia nustatytų faktinių aplinkybių ir atmetama kaip nepagrįsta.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog įvykio metu buvo sulaužyti 200 Eur vertės akiniai, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, jog akiniai nėra sugadinti, dabar jis juos naudoja ir civilinį ieškinį dėl žalos reikšti atsisakė. Teisėjų kolegija sutinka, kad civilinis ieškinys dėl žalos byloje nepareikštas, iš nuteistojo nepriteista suma atlyginti žalai atsiradusiai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau byloje nustatyta, kad nuo nuteistojo suduoto smūgio nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusiojo akiniai nukrito ant žemės ir buvo apgadinti. Tai, kad akiniai yra naudojami, juos nukentėjusysis susitaisė padedamas optikos salone dirbančios žmonos, ir pretenzijų nuteistajam neturi, nekeičia nustatytų byloje faktų ir nesudaro pagrindo šalinti šių aplinkybių iš nusikalstamos veikos aprašymo.
8. Skunde akcentuojama, kad byloje aptariamas 14 sekundžių konfliktas nesukėlė viešosios tvarkos pažeidimo, kas neteisingai konstatuota nuosprendžiu. Kolegija pažymi, jog BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2014). Taigi vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Nepaisant to, kiek laiko truko konfliktas, byloje neginčijamai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo veika pasireiškė įžūliu elgesiu, nes jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, dienos metu, sankryžoje, kurioje vyksta intensyvus eismas. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto vartojimas viešoje vietoje, agresyvus elgesys šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, į konfliktą buvo įtraukti ir pašaliniai, su konfliktu visiškai nesusiję asmenys, ką patvirtino liudytojos D. M. parodymai, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, viešoji tvarka buvo sutrikdyta.
9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, jog J. G. yra nedirbantis, tačiau byloje yra duomenys, jog jis yra įsteigęs Mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kurios yra savininkas ir vadovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdama nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje esančiu Darbo biržos sistemos išrašu (1 t., b. l. 92). Kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad nuteistasis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (2 t., b. l. 19-20). Tačiau ši aplinkybė nereikšminga sprendžiant J. G. kaltės klausimą, ji charakterizuoja nuteistąjį ir būtų aktuali sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio, tačiau dėl to apeliaciniame skunde nepasisakoma.
10. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės ir tėra apeliaciniame skunde savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. G. veiksmuose yra visi būtini BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas J. G. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl J. G. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį.
11. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei parinkdamas bausmės rūšį, įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nurodė motyvus, lėmusius bausmės skyrimą. Nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).
12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.