Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Z. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 70 MGL (2 636 eurų) dydžio bauda.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu nuteistas ir J. B., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. A. nuteistas už tai, kad iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus, padėjo bendrininkų grupei pasisavinti patikėtą svetimą turtą, tai yra Z. A., dirbdamas UAB „Borta“ kranininku, iš anksto pažadėjęs realizuoti pasisavintą dyzelinį kurą, padėjo AB „BMGS“ pakaitiniam mechanikui A. L. (A. L.) ir AB „BMGS“ vyriausiajam darbų vadovui A. S. (A. S.), kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. balandžio 11 d. teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ties krantine Nr. 118 iš AB „BMGS“ priklausančio plaukiojančio krano „Astrachan“ pasisavinti A. L. patikėtą AB „BMGS“ priklausantį turtą – 1 360 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 5 984 litai. Šį dyzelinį kurą Z. A. realizavo J. B..

Tęsiant nusikalstamą veiką, Z. A., iš anksto pažadėjęs realizuoti pasisavintą dyzelinį kurą, padėjo A. L. ir A. S. 2014 m. gegužės 6 d. teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ties krantine Nr. 118 iš AB „BMGS“ priklausančio plaukiojančio krano „Astrachan“ pasisavinti A. L. patikėtą AB „BMGS“ priklausantį turtą – 800 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 3 523 litai. Šį dyzelinį kurą Z. A. realizavo J. B..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Z. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis Z. A. neginčija nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo, neneigia kaltės, tačiau, mano, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė per griežtą bausmę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dviem aspektais, t. y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes buvo atsisakyta taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytą sąlygą – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir dėl per griežtos bausmės, nes teismas galėjo taikyti sankcijoje numatytus viešuosius darbus, terminuotą laisvės atėmimą arba paskyręs baudą, atidėti jos vykdymą.

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atleisti nuteistąjį Z. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, pažymėtina, kad minėto straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis realizuoja įvertinęs visas bylos aplinkybes.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2015).

Iš bylos duomenų matyti, kad Z. A. anksčiau neteistas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai prisipažino nusikaltęs, padarytą žalą atlygino kiti ją padarę asmenys, byloje pareikštas jo sutuoktinės V. A. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi nagrinėjamoje byloje formaliai egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktų duomenų nepakanka išvadai, jog laiduotojo asmenybė turi galimybę daryti teigiamą įtaką apeliantui.

Šiai teismo išvadai teisėjų kolegija pritaria. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytų galimų laiduotojų kategorijas (tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys), teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2015).

Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis Z. A. yra garbaus amžiaus vyras (70 metų), dirbantis, santuokoje su savo laidavimą pasiūliusia sutuoktine V. A. gyvena jau apie keturiasdešimt metų, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis ir padarė su ja gyvendamas. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema ir sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus dar nesusiformavę, o jo sutuoktinė, su kuria jis gyvena jau daug metų, gali jo elgesį autoritetingai pakoreguoti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik formalus nuteistojo Z. A. sutuoktinės prašymas atleisti jos sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. daugiau teismui nebuvo pateikta jokių jos asmenybę charakterizuojančių ir jos veiklą gyvenime apibūdinančių duomenų, ji teismo posėdyje neapklausta. Nors nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė DNBS „Bastas“ pažymą, kurioje nurodoma, kad V. A. gyvena tvarkingai, yra geranoriška, neturi įsiskolinimų už komunalinius mokesčius ar kitų skolų bendrijai, šie duomenys nėra pakankami spręsti, kad jos asmenybė, gyvenimiška patirtis bei veikla turės teigiamos įtakos apelianto asmenybei, kad sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų. Ši pažyma iš esmės patvirtina faktus, kurie egzistavo ir tuo menu, kai nuteistasis nusikalto, t. y. kad ji tinkamai vykdo mokestines prievoles ir kad niekas neturi jokių neigiamų atsiliepimų apie ją, tačiau neatskleidžia jos galimybių teigiamai veikti nusikaltusį asmenį. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. A. turi sveikatos problemų, kas tik patvirtina abejones dėl jos galimybių tinkamai atlikti laidotojo funkciją Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio prasme.

Lietuvos Respublikos BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas baudžiamajame procese pasireiškia tuo, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Šiuo atveju nei teismas, nei valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras neturi pareigos rinkti duomenis apie už nuteistąjį pasiryžusį laiduoti asmenį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo Z. A. apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu teismo patvirtinti prokuroro nutrimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kitų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų (t. y. A. S. ir A. L.) ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra privalomi kaip precedentas sprendžiant šio instituto taikymo klausimą apeliantui. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, pagrindai ir laiduotojo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kiekvienu atveju vertinama atskirai, atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu. Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės atidėti kitų rūšių bausmių, todėl tenkinti apelianto prašymą dėl baudos vykdymo atidėjimo nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintos baudai alternatyvios bausmės yra viešieji darbai ir laisvės atėmimas. Nuteistajam Z. A. paskirta bauda yra švelnesnė bausmė už laisvės atėmimą (Lietuvos Respublikos BK 42 straipsnis). Bylą nagrinėjant pagal nuteistojo apeliacinį skundą, negalima bloginti jo teisinės padėties (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 4 dalis), dėl to teisėjų kolegija nesvarsto galimybės pakeisti paskirtą baudą laisvės atėmimo bausme, net ir atidedant jos vykdymą. Tuo tarpu vertinant, ar yra pagrindas nuteistajam švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, skiriant viešuosius darbus, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis Z. A. yra pensinio amžiaus (jam 70 metų). Šios aplinkybės leidžia abejoti, ar šią bausmę jis galės realiai įvykdyti. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad jis dirba, jam paskirta bauda (70 MGL), kurios dydis ženkliai mažesnis už jos sankcijoje numatytą vidurkį (maksimalus baudos dydis 500 MGL dydžio). Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis), bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis) ir nėra per griežta.

Kadangi nenustatyti Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnyje numatyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo pagrindai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo procesinis sprendimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, paliekamas galioti.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22) TPA–2149, kuriame prašoma iš nuteistojo valstybės naudai priteisti 81,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal teismų formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas nepriklausomai nuo kaltininko valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl išlaidų priteisimo netenkinami (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei iš nuteistojo Z. A. 81,60 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Z. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei iš nuteistojo Z. A. 81,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atmesti.