- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-21
- Bylos Nr.
- AN2-344-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00569-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarimo V. Z. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. Z. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 11 d. nutarimu buvo nubausta už tai, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, tarp posūkio taškų 6 ir 7, nurodytų žemės sklypo plane, valstybinės žemės (prie gatvės) dalyje, stovi metalinių strypų ir skardos konstrukcijų su akmeninių stulpų įtvirtinimais ir pamatine dalimi, tvora. Šalia tvoros, iš vidinės pusės, auga eglių eilė. Už žemės sklypo ribos, tarp posūkio taškų 7, 8, 9 ir 1, nurodytų žemės sklypo plane, į valstybinės žemės dalį patenka tvora su akmeniniu pamatu ir dalis pastato. Už žemės sklypo ribos, tarp posūkio taškų 1 ir 2, nurodytų žemės sklypo plane, valstybinės žemės dalyje stovi tvora su akmeninių stulpų įtvirtinimais ir pamatine dalimi. Tvoros išorinėje pusėje auga eglių eilė. Taip yra užimta valstybinės žemės dalis – 296 kv. m. ploto, kuri yra naudojama kaip sklypo (duomenys neskelbtini), kiemo dalis. Už administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą V. Z. paskirta 300 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarimu tenkinus pareiškėjos V. Z. skundą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2020 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
3. Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarimą ir prašo V. Z. skundą dėl 2020 m. vasario 11 d. nutarimo atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad savavališkai užimtoje ir naudojamoje žemės dalyje V. Z., suprasdama savo veiksmus, 2016 m., o ne 2000 m., kaip nurodyta teismo nutarime, įteisino pastato, esančio žemės sklype, rekonstrukciją, kuri Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos yra įvertinta kaip savavališka statyba ir įrašas apie savavališkos statybos faktą įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Taip pat skundžiamame nutarime nebuvo įvertinta tai, kad žemės sklypo dalis naudojama kaip kiemo dalis, kas patvirtina, kad valstybinės žemės sklypo dalimi naudojamasi kaip savo sklypu, jį savavališkai užimant. Teismo posėdžio metu teisėjai užduodant klausimus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo painiojosi datose, negalėjo tiksliai nurodyti žemės sklypo įsigijimo metų, akivaizdžiai pasimetė Institucijos atstovui pagarsinus sandėlio rekonstrukcijos metus (2016 m.) ir negalėjo paneigti fakto, kad ji pati, kaip sklypo savininkė, suvokdama, kad statinys įsiterpia į gatvės plotą, vis tiek vykdė statybos darbus. Teismo posėdžio metu V. Z. patvirtino, kad visi statiniai, tame tarpe ir tvoros, buvo statytos jos sutuoktinio A. Z., jiems esant santuokoje, po to, kai žemės sklypas bendros jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas iš valstybės. Šiuo metu tvora disponuoja ir ja naudojasi V. Z.. Žemės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje atliktas vadovaujantis 2019 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) gyventojų pranešimu, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) užtvertas fiziniam asmeniui priklausančiais statiniais ir tokiu būdu sumažintas gatvės plotas, trukdomas tiek pėsčiųjų, tiek transporto priemonių eismas ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3.3. Skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad užimta valstybės žemės dalis yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Ta aplinkybė, kol nėra išduotos sąlygos ar sutikimai rengti vieną ar kitą teritorijų planavimo dokumentą, nėra pagrindas laikyti valstybinės žemės plotą įsiterpusiu žemės sklypu ir šiuo argumentu remiantis priimti nutarimą V. Z. naudai. Nepaisant valstybinės žemės statuso (įsiterpęs/neįsiterpęs), tol, kol neįgyta nuosavybės teisė į valstybinės žemės sklypo dalį, arba teisės kokiu kitu būdu naudotis ta žemės dalimi, asmuo teisės tokį sklypą naudoti kaip savo (apsitverti tvora, statyti statinius ir pan.) neturi.
3.4. Skunde analizuojant įrašų Nekilnojamojo turto kadastre bei konkretaus žemės sklypo galutinio suformavimo tvarką, pažymima, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų veiksmais negali būti koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai, o nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
3.5. Pažymima, kad apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, atsižvelgė į 2020 m. vasario 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytą informaciją, kad skyriaus išvada dėl kadastro duomenų tikslinimo yra neišsami ir turi būti pakoreguota, galimai pažeidimas nebuvo atliktas. Tačiau teismui kyla pareiga ne tik vertinti aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, bet ir pasisakyti apie tinkamą teisės aktų taikymą bei aiškinti teisės normas ne vadovaujantis įstatymų vykdomosios valdžios subjektų priimtais sprendimais, bet savarankiškai. Atkreipiamas dėmesys, kad V. Z., asmenine nuosavybės teise turėdama žemės sklypą nuo 2012 m., kadastrinius matavimus inicijavo tik 2019 m. po nustatytų pažeidimų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą V. Z. nurodo su juo nesutinkanti ir prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl V. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo pagrįstai nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad V. Z. kaltė padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.
7. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
8. V. Z. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji savavališkai užėmė ir naudojo kaip namų valdą 296 kv. m. valstybinės žemės plotą, tuo pažeisdama Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244.
9. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad žemės savininkams ir naudotojams numatyta pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. atlikus V. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, nustatyta, kad sklypą juosianti tvora, augmenija ir dalis pastato patenka į valstybinę žemę. Minėto žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atlikus matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Patikrinimo metu paaiškėjus neatitikimams, V. Z. kreipėsi inicijuodama pakartotinių kadastrinių matavimų procedūrą, tai yra užsakė atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir atžymėti žemės sklypo ribas pagal šiuos kadastrinius matavimus.
10. Skunde cituojama ANK 110 straipsnio 1 dalis ir tvirtinama, kad šio nusižengimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą. Tai reiškia, kad nustatant administracinį teisės nusižengimą, būtina konstatuoti, kad pažeidimo objektas yra tinkamas ir pažeidėjo užimtas žemės plotas tikrai priklauso ne jam.
11. Iš prie atsiliepimo į institucijos apeliacinį skundą pateikto Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. birželio 23 d. sprendimo matyti, kad iš dalies tenkinus V. Z. skundą, Nacionalinė žemės tarnyba buvo įpareigota išnagrinėti VĮ Valstybės žemės fondo prašymą nustatyti žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir pateikti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos šiuo metu yra visiškai aiškios ir kad V. Z. žinojo bei suvokė, kad užima ne jai nuosavybės teise priklausančios, o valstybinės žemės dalį ir veikė tyčia.
12. Kadangi byloje yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos kaltės (tyčios), konstatuojama, kad šiuo atveju nenustatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis – tyčinė kaltė, o nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (kaltės), administracinė atsakomybė nekyla.
13. Pagal teismo aukščiau nustatytas aplinkybes institucijos nutarime nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo panaikintas institucijos nutarimas ir administracinio nusižengimo byla V. Z. atžvilgiu nutraukta, yra teisėtas, pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tenkinti institucijos atstovės apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.