Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja N. BagdonienėBaudžiamoji byla Nr. 1A–185-106/2011Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00293-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4. 2.4.6. 2.4.7. 2.1.10. 11.1.8.11. 1.2.25.4.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2011 m. kovo 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Skridailos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Nustatyta, jog nuteistasis baudą turi sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 325 Lt.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str., kaltinamajam A. U. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 5 p., automobilį ,,BMW 330“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuspręsta grąžinti savininkui A. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, ir 133 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o taip pat įpareigojantį vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kai to reikalauja susidariusios aplinkybės, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, tai yra už tai, jog jis 2010 m. balandžio 30 d., apie 5.21 val., Šilutės mieste, Rusnės gatvėje, ties namu Nr. 2, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 2,26 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį ,,BMW 330“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį, dėl to kelio vingyje į kairę jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu nesunkius sveikatos sutrikdymus patyrė kartu su A. U. važiavusios A. Š. ir K. P..

Prokuroras skundą motyvuoja tuo, jog ATPK 127 str. 3 d. numatyta sankcija už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, kai tokį pažeidimą padaro girtas asmuo, baudžiamas bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Šiuo atveju A. U. vairavo transporto priemonę girtas – jo kraujyje rasta 2,26 promilės etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį, eismo įvykį sukėlė viršydamas leistiną greitį, tai parodo jo neatsargumą, ir dėl sukelto eismo įvykio dviem asmenims nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu A. U. paskirta bausmė bauda 30 MGL (3900 Lt) dydžio, yra švelnesnė nei ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali bauda – keturi tūkstančiai litų. Taip pat ir paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, yra švelnesnė nei ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytas minimalus terminas atimti teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusioji nuomonės nepareiškė, nuteistasis ir jo gynėja prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ( BK 54 str. 1, 2 d.). Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ( BK 61 str. 1, 2 d.). Be to, teismas atsižvelgia ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ( BK 41 str. 2 d.)

Skundžiamu nuosprendžiu A. U. nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė dėl neatsargumo BK 16 str., 281 str. 2 d.). Kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant baudą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, teismas nusprendė įvertinęs dėl neatsargaus nusikaltimo kilusias pasekmes, įvertinęs tai, kad A. U. anksčiau neteistas, administracinių teisės pažeidimų transporto srityje iki tol nebuvo padaręs, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat įvertino ir tai, jog A. U. atsiprašė nukentėjusiųjų, o šios jam atleido.

Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytos baudos vidurkis. Be to, nuteistajam A. U. buvo paskirta BK 67 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriama kartu su bausme ( BK 67 str. 1, 3 d.). BK 68 str. 1 d. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs A. U. padarytą veiką, pagrįstai su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę –– uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, kas atitinka BK 68 str. 2 d. numatyto maksimalaus baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį.

Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį bei jos dydį, tiek baudžiamojo poveikio priemonės rūšį bei jos trukmę, siekiant priversti A. U. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė A. U. yra aiškiai per švelni. Pažymėtina, kad pagal BK 38 str. šioje byloje galėjo būti svarstomas klausimas ir dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko.

Todėl nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo prašoma paskirti baudą, atitinkančią BK 47 str. 3 str. 2 p. numatytos baudos vidurkį, bei baudžiamojo poveikio priemonę, griežtesnę nei numatytas BK 68 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Skridailos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio atmesti.