Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. K. (toliau ir – pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina P. P., po savo sutuoktinio T. V. P., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti turtą. Pareiškimą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos V. K. motina P. P.. (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į notarą ir priėmė motinos palikimą, jai buvo išduotas Liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau paaiškėjo, kad P. P. po savo sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo T. V. P. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, todėl notaras nurodė, kad pareiškėjai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikėjos P. P. paveldimą turtą, kurį sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). P. P. į notarą po savo sutuoktinio T. V. P. mirties nesikreipė dėl teisinio nežinojimo ir senyvo amžiaus, kadangi tikėjo, jog mirus sutuoktiniui, drauge užgyventas turtas lieka jį pergyvenusiai sutuoktinei. N. P. P. po savo sutuoktinio mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau iki sutuoktinio mirties drauge gyveno, vedė bendrą ūkį ir toliau iki pat savo mirties liko gyventi name, kuriame gyveno su sutuoktiniu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. P. P. priėmė sutuoktinio palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti teisiškai sutuoktiniui priklausiusią ½ dalį aukščiau minėto turto, taip pat visus T. V. P. priklausiusius kilnojamuosius daiktus – baldus, nuotraukas, dokumentus, susijusius su namo įsigijimu.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė jį spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) T. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su P. P. ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini). P. V. K. yra P. P., mirusios (duomenys neskelbtini) ir T. V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. T. V. P. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja priėmė savo motinos P. P. palikimą kreipdamasi į notarą, jai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra registruota T. V. P. palikimo priėmimo faktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-487/2010).

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Gyventojų registro pažymų Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad T. V. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė P. P. taip pat nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) mirus T. V. P., jo sutuoktinė P. P. toliau liko gyventi sutuoktinio vardu registruotame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Be to, netiesioginis įrodymas – UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad už tiekiamą šaltą vandenį adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaitoma laiku ir skolų nėra, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad P. P. toliau gyvendama name (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už namui tiekiamą šaltą vandenį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjos motina P. P. pergyvenusi savo sutuoktinį T. V. P., po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. toliau gyvendama tame pačiame name, kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu, mokėdama mokesčius už namui tiekiamą šaltą vandenį. Tokiais aktyviais veiksmais pareiškėja, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos, aiškiai išreiškė valią įgyti teises į sutuoktinio palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio T. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.