Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijos ,,Zoom“ programos platformą, išnagrinėjo kaltinamojo K. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties, kuria palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi kaltinamajam K. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, – nustatant suėmimo terminą 3 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 23 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo K. V. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. V. yra kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

K. V. laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2023 m. kovo 24 d. iš K. K. ir bendrai veikusios A. R. jų gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, po 3 eurus už vieną gramą, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 138,613 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią atsigabeno adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir joje laikė iki 2023 m. kovo 24 d., kol apie 16.55 val. įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu nurodytą narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, K. V. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:

2023 m. kovo 24 d. apie 13.46 val. iš R. M. už 100 eurų ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį – 0,277 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią atsigabeno adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur laikė iki 2023 m. kovo 24 d., kol 16.55 val. įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu nurodytą narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. K. V. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. kovo 24 d. Sekančią dieną jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

4. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Klaipėdos apygardos teisme gauta 2023 m. gruodžio 13 d., perduota teisiamajam posėdžiui 2023 m. gruodžio 28 d. Nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme K. V. dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, o nuo 2024 m. balandžio 8 d. teismo posėdžiuose nedalyvavo.

5. Gavus iš Kauno AVPK ir Klaipėdos AVPK tarnybinius pranešimus apie tai, kad K. V. pažeidžia jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi K. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – ir paskelbta kaltinamojo K. V. paieška.

6. Vykdant aukščiau paminėtą nutartį K. V. buvo sulaikytas 2024 m. spalio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi K. V. nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 23 d. Teismas konstatavo, kad yra BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas kaltinamojo K. V. (toliau tekste ir – kaltinamasis) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį.

8. Skunde nurodo, kad yra silpnos sveikatos ir jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra. Teigia, kad serga kepenų ciroze ir kitomis lėtinėmis ligomis, kurios progresuoja, todėl jo kūno motorika sutrikusi, jis sunkiai juda, šiuo metu laukia planinės operacijos, todėl teismo argumentai, kad jis gali bėgti, slėptis nuo prokuroro ar teismo, yra nepagrįsti. Nurodo, jog įkalinimo įstaiga neturi jam paskirtų vaistų, todėl jis nuolat jaučia skausmą ir negauna tinkamos medicininės priežiūros bei gydymo, kas, kaltinamojo teigimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

9. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundo netenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. V. skundas atmetamas.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

11. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą nustatęs žemesnės instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą, konstatavęs, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini byloje esantys duomenys, užfiksuoti liudytojų ir kaltinamųjų parodymuose, apžiūros protokoluose, Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratos protokoluose, specialisto išvadoje, daiktų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, taip pat kiti duomenys, esantys bylos medžiagoje.

12. Pabrėžtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Sprendžiant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

13. Suėmimas yra skiriamas (tęsiamas) tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). K. V. kaltinamas padaręs 2 nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

14. Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą paskyrė įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

15. Teisėjų kolegijos manymu, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo (bėgimo) riziką. K. V. yra kaltinamas ne tik baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (BK 12 straipsnis), bet ir labai sunkaus nusikaltimo, numatyto 260 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarymu, už kurį numatytas tik laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką.

16. Baudžiamosios bylos duomenimis K. V. nedirba, taip pat byloje nėra duomenų apie jo deklaruojamus socialinius - šeimyninius ryšius. Jo ankstesni teistumai (K. V. teistas 10 kartų, paskutinius kartus: 2015 m. spalio 30 dieną pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 2019 m. kovo 13 d. – pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 2019 m. gruodžio 4 d. - pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos epizodai), 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2022 m. birželio 15 d. paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs (t. 9, b.l. 89–104)) patvirtina K. V. atsainų požiūrį į visuotinai pripažintas elgesio taisykles bei polinkį nusikalsti.

17. Kad K. V., esant paskirtoms švelnesnėms kardomosioms priemonėms, vengia dalyvauti procese, patvirtina Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenys, iš kurių matyti, kad, nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme, K. V. dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, nuo 2024 m. balandžio 8 d. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pateikė Viešosios Įstaigos Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad K. V. dėl ligos negali atvykti į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Vėliau pateikė pažymą, kad dėl ligos negali atvykti į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. Nagrinėjamoje byloje yra dar 9 kaltinamieji, keli teismo posėdžiai neįvyko dėl kaltinamojo K. V. nedalyvavimo, todėl siekiant išsiaiškinti kaltinamojo galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose, K. V. 2024 m. birželio 13 d. teismo nutartimi paskirta teismo medicinos ekspertizė ir jo atžvilgiu byla buvo išskirta. 2024 m. spalio 1 d. teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG 67/2024 (01). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad šiuo metu K. V. neserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios negalėtų dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus. Jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus, derindamas paskirtų posėdžių laiką su apsilankymais gydymo įstaigose, t. y. nedubliuodamas teismo posėdžių ir apsilankymų pas gydytojus datų ir laikų. Pagal pateiktus medicininius dokumentus K. V. neserga ligomis, dėl kurių jam būtų reikalingas skubus (neplaninis) gydymas stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ligoninėse). Paaiškėjus, kad kaltinamasis K. V. gali dalyvauti bylos nagrinėjime ir duoti parodymus, baudžiamosios bylos buvo sujungtos. Kaltinamasis K. V. buvo kviečiamas į teismo posėdį 2024 m. spalio 14 d., tačiau atsisakė jame dalyvauti, todėl buvo priimta teismo nutartis kaltinamąjį į teismo posėdį atvesdinti. Kaltinamajam K. V. buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje per ZOOM programą. Tačiau K. V. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiuntė prašymą prijungti prie bylos medicinines pažymas. Pateikė Viešosios Įstaigos Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro, išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad K. V. dėl ligos negali atvykti į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki 2024 m. spalio 31 d. Pažymoje nurodyta, kad K. V. taikomas tęstinis ištyrimas, specialistų konsultacijos, skirtas operacinis gydymas, bet operacijos data nenustatyta. Iš pateiktų dokumentų galima spręsti, kad K. V. planuojamos papildomos specialistų konsultacijos, bet jų laikas dar nenustatytas, todėl, kaip ir nurodyta ekspertizės akte, kaltinamasis galėtų derinti apsilankymo gydymosi įstaigose laiką su paskirtais teismo posėdžiais. Be to, nei vienoje K. V. pateiktoje pažymoje nebuvo nurodyta, kad jis dėl konkrečios ligos negali dalyvauti teismo posėdyje. Taigi, suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia suimtojo nurodyta sveikatos būklė. Teisėjų kolegija sutinka, jog baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys bei kaltinamojo teismui pateikti medicininiai dokumentai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis turi rimtų sveikatos problemų. Kita vertus, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad suimtajam dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Pabrėžtina, kad įstatymai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o, esant būtinumui, gydymą sveikatos priežiūros įstaigose.

18. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje reglamentuota, kad būdami suimti įtariamieji/kaltinamieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (2 dalis). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba (4 dalis). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (5 dalis). Taigi, darytina išvada, kad būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga. Nors, pasak kaltinamojo paskirtas jam gydymas nėra efektyvus ir pakankamas, iš bylos duomenų matyti, jog K. V. yra teikiama medicininė pagalba, o apie tai, kad teikiamos paslaugos būtų nekokybiškos, nekvalifikuotos, objektyvių duomenų teismui nebuvo pateikta.

19. Esant šioms aplinkybėms žemesnysis teismas padarė pagrįstą išvadą, jog K. V. pateiktos pažymos apie jo sveikatos būklę negali paneigti galimybės, kad jis, suvokdamas gresiančios bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, juolab, kad iš 2024 m. spalio 1 d. teisme gauto Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 67/2024 išvados matyti, kad šiuo metu K. V. neserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios negalėtų dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus. Be to, K. V. sveikatos problemos neatsirado staiga, jos jam buvo žinomos ir nesutrukdė galimai padaryti pavojingas įstatymo uždraustas veikas.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į visumą kitų jau aptartų svarbių veiksnių, leidžiančių spręsti apie slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys K. V. bėgimo (slapstymosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje naikinti paskirtą jam griežčiausią kardomąją priemonę.

21. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, vertinant galimai padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, yra realus pagrindas manyti, kad K. V., paleistas iš suėmimo, gali slėptis (bėgti) nuo teismo ir savo nedalyvavimu procese trikdyti bylos nagrinėjimą teisme.

22. Remiantis išdėstytu, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam K. V. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, kadangi realiai egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir sąlygos, numatytos BK 122 straipsnio 7, 8 dalyse.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam K. V. nustatytą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.