Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-700-1072/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
1-700-1072/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41536-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
S. J.
Nukentėjusysis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-700-1072/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41536-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui D. Ž.,kaltinamajam S. J.,nukentėjusiajam D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba pagal žemės ūkio ir miškininkystės pasaugų kvitus, 7 klasių išsilavinimo, teistas:

1) 2001 m. vasario 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 471 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2001 m. gegužės 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 4 dalimi, bausmė subendrinta su 2001 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 471 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3) 2001 m. birželio 25 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimu;

4) 2001 m. rugsėjo 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 4 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu. 2002 m. birželio 25 d. paleistas lygtinai 1 metams 5 mėnesiams 26 dienoms;

5) 2003 m. gruodžio 11 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimu su turto už 150 Lt konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinai nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto už 150 Lt konfiskavimu. Paleistas 2006 m. balandžio 7 d. pilnai atlikus bausmę;

6) 2007 m. balandžio 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu;

7) 2010 m. birželio 29 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 11 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinai nuteistas 4 metams 11 mėnesių laisvės atėmimu;

8) 2010 m. lapkričio 19 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 1 metams 11 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinai nuteistas 6 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimu. 2011 m. gegužės 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi ir 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 7 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimu;

9) 2011 m. lapkričio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2011 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinai nuteistas 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimu. Paleistas 2014 m. liepos 18 d. atlikus bausmę;

10) 2014 m. rugpjūčio 8 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198² straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimu;

11) 2015 m. vasario 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinai nuteistas 2 metams laisvės atėmimu. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose;

12) 2016 m. balandžio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, paskirtą bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinai nuteisti 2 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 7 d., turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. J. 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 20 val. 43 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumas nenustatytas), žodinio konflikto, kilusio tarp G. K. ir D. V. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė D. V. į veido sritį, po ko D. V. ir G. K. besigrumiant tarpusavyje nugriuvus ant grindinio plytelių ir toliau gulintiems besigrumiant tarpusavyje, jis, t. y. S. J., ant grindinio trinkelių gulinčiam D. V. ne mažiau kaip keturis kartus įspyrė į galvos sritį, tokiu neteisėtu būdu padarydamas nukentėjusiajam D. V. kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą pilvo dešinėje, muštines žaizdas kairiame antakyje ir tarpuakyje, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais S. J. padarė padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai ir paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo svečiuose pas G. K., abu vartojo alų iš „bambalių“. Vakare, būnant lauke, gali būti kaltinime nurodytu laiku, prie G. K. namų vartų atėjo trys nepažįstami vyrai. Vienas jų, kaip dabar žino D. V., apkaltino G. K. vagyste, todėl jis (S. J.) tyčia trenkė jam į veido sritį, gali būti tris kartus. Tokiam elgesiui įtakos galėjo turėti išgertas alkoholis. Po to G. K. ant grindinio voliojosi su D. V., kiti du vaikinai laikė jį (S. J.) už rankų, bet jis išsilaisvino, pribėgo pagelbėti G. K., tai yra, spyrė D. V. ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, po ko šis paleido G. K., visi išsilakstė. Gailisi, kad taip sprendė konfliktą. Mano, kad kalėjimas jo nepataisys, susirado darbą, dirba pagal kvitus miške, civilinį ieškinį pripažįsta pilnai, atlygins žalą, nukentėjusiojo atsiprašo.

Kaltinamojo S. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių (t. 2., b. l. 99-102, 106-108, 129).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, kaltinamajam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 rugpjūčio mėnesį, kurią tiksliai dieną jis nežino, atsimena, kad tai galėjo būti mėnesio viduryje, jis kartu su pažįstama vardu L. ir jos dukra buvo (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Būnant viešbutyje vakare apie 21 val. 00 min. jis išėjo parūkyti į lauką, o grįžęs į kambarį rado vaikiną vardu G. Jis to vaikino asmeniškai nepažįsta, tik žino iš matymo, jis iš (duomenys neskelbtini). Kaip minėtas vaikinas atsirado jų kambaryje, jis nežino, negali pasakyti. Tada jam L. pasakė, kad ji kartu su G. išvažiuoja. Jis neprieštaravo, liko vienas viešbutyje. Kitą dieną, ryte atsikėlęs pamatė, kad jo piniginėje nėra nei euro, o ten iš vakaro buvo 160 eurų. Jis nežino, kaip dingo jo pinigai ir kuris iš asmenų galėjo juos paimti, t. y. ar G., ar L. Būdamas (duomenys neskelbtini) jis su L. gėrė butelį brendžio. Po to sekančią dieną jis vienas grįžo į (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefonu L. klausė, kaip galėjo dingti jo pinigai. Paskui mėnesio bėgyje jis susitikęs su draugais kalbėjosi su jais ir pasakojo, kas jam nutiko (duomenys neskelbtini) kartu su L. Jo draugai buvo A. B. ir A., pavardės nežino. Draugai jam pasakė: „važiuojam ir pasiklausim, kas vyko tą dieną, ir kur dingo jo pinigai“. Jis žinojo, kur tas G. gyvena. 2019 m. rugsėjo 27 d. jis su draugais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį namą, kur gyvena daug šeimų, ties (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso jis nežino. Jiems atvykus prie minėto namo jis pamatė lauke prie namo su kažkokiu vyru stovintį G. Daugiau ar buvo asmenų, jis negali pasakyti, atrodo, kad matė tik du, bet nėra dėl to įsitikinęs, nes prieš atvykdamas jau buvo vartojęs alkoholio. Tie minėti du vaikinai atėjo link jų. Jis paklausė G., kur galėjo dingti jo pinigai tą kartą, kai buvo (duomenys neskelbtini). G. tada pradėjo šaukti, kad jis nusišneka ir puolė jį mušti. G. išbėgęs pro vartelius abiejų rankų kumščiais sudavė jam į veido sritį. Tada jis bandė gintis, jį apsikabindamas per kaklą, ir jie abu nugriuvo ant šaligatvio. Tada jis gulėdamas ant šaligatvio ir būdamas rankomis užsidengęs galvą pajuto spyrius į galvą. Matyt prarado sąmonę. Jis šio įvykio momentais tai suvokdavo, tai nesuvokdavo, kas vyksta. Jis girdėjo, kad kažkas nueina nuo jo ir suprato, kad nuėjo G. Tada už keleto sekundžių jį laikęs vaikinas pasakė: „bėk iš čia greičiau“ ir jį paleido. Tada jis kiek galėdamas bėgo, bandė kažkaip eiti ir nusigavo vos ne vos iki muziejaus pastato. Tada ten jis atsisėdo ant laiptelių ir gali būti taip, kad parado sąmonę. Atsimerkęs šalia savęs jis pamatė policijos pareigūnus. Kur tuo metu buvo jo draugai, jis nežino, nes paskutinis momentas, kai jis juos matė ir buvo tada, kai jį pradėjo mušti G. Šio įvykio metu jis pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono HuaweiY7 2019 imei (duomenys neskelbtini), bei buvo suplėšyta jo striukė. Kadangi jis atgavo jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, padaryta žalą vertina tik dėl suplėšytos striukės viso 200 eurų (t. 1., b. l. 30-32).

Papildomos apklausos, vykusios 2019 m. spalio 24 d., metu, apklaustas liudytojas D. V., parodė, kad pas teismo medicinos ekspertą jis nevažiavo. Į Santariškes apžiūrai jis buvo po įvykio nuvežtas greitosios. Po apžiūros medicininius dokumentus parvežė šeimos gydytojui į Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centrą. Jis nori pasakyti, kad į G. K. namus aiškintis, kur dingo jo 100 eurų, jis važiavo ne vienas, o su draugais, kadangi tikėjosi, kad ten aiškinantis gali kilti muštynės. Kas įvyko prie G. K. namų, jis neatsimena tiksliai. Atsimena, kad jam ir draugams priėjus prie vartelių iššoko į gatvę G. K. su draugu. Tada kažkuris iš jų, G. K., ar jo draugas, jam sudavė rankos kumščiu į veidą. Jis atsimena, kad bandė kažkaip gintis nuo jų, kažkaip lyg G. K. jis apglėbė dešine ranka aplink sprandą ir permetė jį per savo dešinį petį ant žemės ir to permetimo metu jie abu nugriuvo ant šaligatvio plytelių. Kaip gulėjo po to permetimo ant pilvo, šono ar nugaros, jis neprisimena. Tada jis nespėjo atsistoti ir pajuto spyrius. Kas spardėsi, nežino, nes G. K. vis dar gulėjo šalia jo. Jis girdėjo moters balsą, kuri bandė raminti besimušančius (t. 1., b. l. 43-45).

G. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. V. jis nepažįsta. Jį yra matęs viso tik du kartus. Pirmą kartą jį pamatė Vilniaus mieste viešbutyje, kai atvažiavo paimti gyvatės, t. y. L. S.. Šiuo metu dienos jis neprisimena, neseniai, gal vienas ar du mėnesiai atgal, šiais metais, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino ir žinutes rašė L. S.. Ji norėjo, kad jis ją parvežtų iš (duomenys neskelbtini) į namus (duomenys neskelbtini). Ji už parvežimą pasiūlė jam pinigų. Jis su draugu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) į L. S. nurodytą viešbutį. Viešbučio vestibiulyje jo jau laukė L. S. su savo dukra A. Joms jau einat su juo į mašiną L. S. pasakė: „einam greitai einam, ateis tuoj diedas“. Jis paklausė, ko čia bėgi, gal padarei ką nors. O ji pasakė, kad ne, jis tiesiog lenda prie jos. Tada jis pamatė tą žmogų, kuris po to gal už savaitės su draugais atvyko su juo aiškintis santykių, dėl pinigų vagystės. Tą dieną viešbutyje jis nieko nesakė. Jis tą vyrą matė per atstumą, su juo nekalbėjo. 2019 m. rugsėjo 27 d. viskas buvo taip: jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jo sugyventinė ir jo draugas S. J.. Jie truputi gėrė alaus ir vakarojo. Išgėrė abu su draugu ne daugiau nei keturias 1 litro talpos „pūsles“ alaus. Jie baigė gerti alų ir nusprendė, kad jau skirstysis, kad jau vėlu ir jo draugas eis namo. Jie išėjo į kiemą parūkyti tik su S. J.. Rūkydami pamatė kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje sustojusį taksi automobilį. Iš to automobilio išlipo trys vaikinai. Iš toli jis tikrai nepažino, kas išlipo iš automobilio. Tie trys vaikinai perėjo į kitą gatvės pusę ir atėjo prie jo namo kiemo vartelių. Jie gal girti neblogai buvo, nes jiems nekaip nepavyko atidaryti vartelių. Jis su draugu stovėjo vienoje vartelių pusėje, o jie kitoje, kai vienas jų parodė į jį, G. K., pirštu ir pasakė: „Tu iš manęs piniginę (duomenys neskelbtini) pavogei“. Tada jis kažkaip atkreipė dėmesį ir prisiminė, kad tas vaikinas kaip ir panašus į tą, kuris išėjo į viešbučio vestibiulį, kai jis iš viešbučio vežė L. S.. Tam vaikinui parodžius į jį pirštu, jo draugas, kuris stovėjo prie pat jo, nieko nesakęs vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė tam vaikinui į veidą. Tas vaikinas, kaip suprato D. V., po jo draugo smūgio atsitraukė nuo vartelių. Tada su D. V. buvę abu draugai užpuolė S. J., tai yra, jie abu savo rankomis pradėjo smūgiuoti S. J.. Jis nematė, į kur jie pataikė, nei kiek kartų jie jam sudavė. Na bent tris kartus jie per abu jam tikrai sudavė. Jo draugas abejomis rankomis dengėsi veidą, o jie jį kažkaip prirėmė prie kaimynų tvoros. Jo draugas stovėjo nugara priremtas prie tvoros, o tie du vis bandė jam suduoti, plėšti nuo jo striukę. Jis nemoka apibūdinti žodžiais, kas ten vyko, buvo visiška makalynė. O be to, jis nelabai gerai viską ir matė, kadangi tuo metu stumdėsi su D. V.. Kažkaip D. V. priartėjo prie jo ir jis norėdamas nubėgti gelbėti savo draugo jį pastūmė. Tada pastūmęs D. V. pribėgo prie jo draugų, kurie daužė jo draugą. Jis kažkurį iš D. V. draugų atitraukė nuo savo draugo ir jį užpuolė D. V.. Jis pribėgo prie jo iš už jo nugaros pusės ir sugriebęs kažkuria savo alkūne pradėjo jį už gerklės smaugti. Tada jie su juo kažkaip nugriuvo ant žemės. Ten pasivoliojo, tai yra, prisigrūmė abu ant šaligatvio plytelių. Jis, t. y. D. V., jį smaugė, o jis kiek turėjo jėgų, atsimena, ir už ausies jam griebė ir į akį iš piršto dūrė, ir sukišęs rankų pirštus į jo burną plėšė jo veidą. Bet visą tai darė, kad jis jį paleistų. Po to voliojimosi ant plytelių liko jo alkūnės apdaužytos. Jis niekaip negalėjo išsivaduoti. Tada jam kažkaip į pagalbą atbėgo S. J.. S. J. pradėjo kojomis spardyti D. V., kad šis jį paleistų. Kiek kartų S. J. jam įspyrė, neįmanoma buvo suskaičiuoti. Po to, kai S. J. jį apspardė, D. V. jį paleido. Tada jis atsimena, kad jis jau paleistas ir mato, kad S. J. mušasi su stovinčiu D. V.. Jie mušėsi nuo jo gal 1 metro atstumu, bet jis nežiūrėjo, kaip jie mušasi, ką vienas kitam daro, nes jį užpuolė D. V. abu draugai. Jie bandė pulti ant jo, bet jis griebė prie vartelių stovėjusį pagalį ir juo pasimosikavo prieš juos abu. Jie, pametę jo rankose pagalį, pabėgo į kitą gatvės pusę. Jis tuo pagaliu jiems nieko nepadarė. Tada tiems dviem pabėgus jis pasisuko ir pamatė gulintį D. V. ir jį spardantį S. J.. Jis pribėgo prie jų ir pasakė S. J., kad baigtų muštis ir atitraukė savo rankomis S. J. už pečių nuo D. V.. Tada jis pamatė, kad link jų vėl artėja D. V. draugai nuo kitos gatvės pusės. Bet tada S. J. paėmė netoli buvusį plastmasinį lietvamzdį ir pasakė ateikit čia. Tada D. V. pabėgo paskui draugus ir jie visi trys pabėgo. Tada, kai visi pabėgo toje vietoje, kur S. J. ir D. V. mušėsi jis rado telefoną HUAWEY. Kadangi įvykio metu buvo sužalotas, jis buvo nuvykęs apžiūrai pas savo šeimos gydytoją (t. 2., b. l. 48-50).

Liudytoja S. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai išaiškinta teisė dėl parodymų davimo prieš artimą asmenį. Ji sutinka duoti parodymus ir paaiškina, kad G. K. yra jos sugyventinis, jie gyvena kartu. 2019 m. rugsėjo 27 d., vakare apie 22 val. 00 min. ji buvo namuose kartu su G. K. ir jo draugu S. J.. Jie visi buvo namuose, tiksliau namo kieme. Minėtu laiku, jie kaip tik rūkė lauke. Abu vaikinai buvo nedaug išgėrę. Ji matė, kad kitoje gatvės pusėje sustojo taksi automobilis, iš kurio išlipo trys vaikinai. Minėti vaikinai jai nepažįstami, juos matė pirmą kartą. Jie visi trys atėjo prie jų vartelių ir ji matė, kad jų vienas su tamsia striuke pradėjo šaukti žodžius: „G. atiduok pinigus, kuriuos pavogei (duomenys neskelbtini)“, o kiti – stovėjo jam iš šonų. G. K. atsakė, kad nieko jis neėmė ir jį patį mato pirmą kartą. Tas, kuris šaukė G. K. pradėjo judinti vartelius, nes nežinojo, kaip jie atsidaro, kad ateiti į vidų pas juos. Po ko ji matė, kad S. J. iš karto rankomis sugriebė už krūtinės tam vaikinui su juoda striuke ir jie abu susiėmę nugriuvo ant žemės. Ji tuo metu pamačiusi, kad vyksta visų vaikinų muštynės, bandė nuo G. K. nors vieną patraukti, konkrečiai kažkurį suėmusi už drabužių bandė nutempti, bet jai nieko nepavyko, ji pasitraukė. Pasitraukusi ji matė, kad mušasi visi, tačiau jai sunku įvardinti kuris kurį ir kaip, nes buvo visiška makalynė, ji nesuprato kas kurį ten mušė, nes visi buvo ant šaligatvio (sugriuvę) ir kumščiais vienas kitam daužė kur papuola. G. K. bėgdamas sušuko, kad ji bėgtų namo ir ji pabėgo. Maždaug už 5 – 7 min. į namus atėjo S. J. su G. K.. Ji matė, kad pas S. J. buvo kruvinos rankos, o pas G. K. labai purvinos kelnės (t. 1., b. l. 49).

Liudytojas A. G., apklaustas ikitesiminio tyrimo metu, parodė, kad apie tai, kad buvo sumuštas jo pažįstamas D. V. jis žino. Jis tai sužinojo galbūt ir iš jo paties. Tiksliai neprisimena. Jis tą dieną, kai buvo sumuštas D. V. su juo ir B. kažkur (duomenys neskelbtini) vakarojo, gal ir alkoholio išgėrė, neprisimena. Vakare, jau buvo tamsu, kiek buvo valandų neprisimena, jie visi trys susėdo į taksi automobilį ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, taksi sustojo ir juos paleido prie centre esančio laikrodžio. Jis iškarto ėjo į savo tėvo namus, esančius (duomenys neskelbtini). B. ėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), o kur ėjo D. V., jis nežino. Ar D. V. buvo blaivus, jis neprisimena. Čia labai daug smulkmenų reikia atsiminti. Jis tikrai nežino, kur tiksliai D. V. buvo sumuštas ir kas jį sumušė. Jis po to įvykio kalbėjo su D. V. apie tą įvykį, bet jis nelabai domėjosi, čia gi svetima problema. Jis tikrai nematė, kaip buvo mušamas D. V. ir pats jokiuose muštynėse tą dieną nedalyvavo, nei pats mušėsi, nei kažką kitą mušė. A. B. dalyvavo muštynėse, jis nežino, nemano, B. gi namo išėjo (t. 1., b. l. 55-57).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. V. jis pažįsta nuo darželio laikų. Jie ir mokėsi kartu. G. K. jis pažįsta iš matymo. Kokia tai buvo diena, šiuo metu neatsimena, šiais metais, buvo savaitgalis, vakaras apie 19 ar 20 val., jau buvo tamsu, jis PC (duomenys neskelbtini) būdamas su draugu A. G. susitiko D. V.. Jie susitiko atsitiktinai, iš anksto susitikti nebuvo susitarę. Jis jau prieš susitikdamas iš paties D. V. žinojo tą istoriją apie (duomenys neskelbtini), kur iš D. V. buvo pavogti pinigai. Kai susitiko D. V. prie PC (duomenys neskelbtini), jis buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, bet ne tiek, kad nieko neprisimintų, kas įvyko. Ar tą vakarą A. G. ir D. V. buvo blaivūs, negali pasakyti, bent jau akivaizdžiai iš jų išvaizdos nesimatė, kad jie yra išgėrę alkoholio. D. V. jie pasakė, kad važiuoja namo (jis gyvena (duomenys neskelbtini), o A. G. – pas tėvą į (duomenys neskelbtini)) D. V. pasakė, kad važiuoja kartu, kad jis nori nueiti pasikalbėti su centre gyvenančiu G. K.. Jie trise vienu taksi tą vakarą važiavo tikrai ne todėl, kad ruošėsi ką nors daryti G. K.. Tiesiog taip pigiau, susimetė ant taksi ir atvažiavo. Taksi juos paleido (duomenys neskelbtini) stotelėje, čia kur yra prie (duomenys neskelbtini), namo. Išlipę iš taksi jis ir D. V. perėjo į kitą gatvės pusę. A. G. atrodo iškarto nuėjo į tėvo namus, su jais nėjo. Jiems priėjus prie G. K. namo, jis pamatė kieme, prie vartelių stovintį G. K. su draugu. To jo draugo jis nepažįsta ir jo nepažintų. Jiems tik priėjus prie vartelių į kiemą, D. V. su G. K. pradėjo kalbėtis apie pinigus. Jis atsimena G. K. žodžius: „aš pinigų neėmiau, manęs tik paprašė paimti, aš atvažiavau ir paėmiau“. Jie į kiemą neužėjo, o G. K. su draugu į pačią gatvę irgi neišėjo. Kadangi jam nepasirodė, kad tarp D. V. ir G. K. gali kilti konfliktas, nes jie kaip ir gražiai kalbėjosi, jis apsisuko ir nuėjo į namus. Po kažkiek laiko būdamas namuose jis sugalvojo paskambinti D. V., bet jo telefonas buvo ar išjungtas, susisiekti nepavyko. Kitą dieną D. V. per „messenger“ programą jam pranešė, kad po to, kai jis išėjo, G. K. su draugu jį primušė ir pavogė telefoną. Jis tikrai nematė, kaip buvo mušamas D. V., negirdėjo jokių riksmų (t. 1., b. l. 61-63).

Iš 2020 m. sausio 23 d. akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos tarp įtariamojo S. J. ir liudytojo A. G. atlikimo metu S. J. parodė, kad nors buvo neblaivus, bet jis pažino, kad A. G. buvo vienas iš kartu su D. V. atvykusių asmenų, o A. G. liko prie savo apklausos metu duotų parodymų (t. 1., b. l. 105-107).

Iš 2020 m. sausio 23 d. akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos tarp įtariamojo S. J. ir liudytojo A. B. atlikimo metu A. B. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir tuomet, ir 2020 m. sausio 23 d. papildomos apklausos metu liudytojas A. B. parodė, kad jis prisimena savo pirmos apklausos šioje byloje metu duotus parodymus. Jis juose pasakė beveik visišką tiesą, tik pabaigoje ne taip pasakė, kaip buvo. Na iki tos vietos, kur sakė, kad jie visi trys: jis, D. V. ir A. G. važiavo vienu taksi automobiliu iki (duomenys neskelbtini), jis sakė visišką tiesą, o toliau jis truputį susimaišė, pamelavo, nežino kaip čia pasakyti, tiesiog pasakė ir tiek. Jis gal pasimetęs buvo kiek, net nežino, gal nenorėjo vaikščioti į policiją, galvojo pasakys kuo paprasčiau, nenorėjo kištis. Nors buvo įspėtas prieš apklausą, kad atsako už melagingų parodymų davimą, jis truputį pamelavo. Viskas buvo taip: jie išlipo iš taksi automobilio ir visi trys, t. y. jis, A. G. ir D. V. nuėjo prie namo, kuriame gyvena G. K.. Jie sustojo visi prie to namo kiemo vartelių. Būdami prie vartelių kieme pamatė G. K. ir tą vaikiną, kuris šiandien buvo akistatoje – S. J.. Tada D. V. pradėjo klaust kažką dėl savo pinigų, o tada jis net nežino kaip čia pasakyti viskas ir įvyko. O įvyko kažkoks nepaaiškinamas susistumdymas. Atrodo stumdėsi visi su visais. Jis tikrai stumdėsi, bet su kuo nežino. Su kuo stumdėsi A. G. ir D. V. pasakyti negali. Jis nematė, ar A. G. išvis stumdėsi, bet jis juk visą laiką buvo šalia jo ir D. V.. Jie visi kažkaip pasistumdė ir viskas, kažkaip viskas nurimo, jis ir A. G. išėjo. Jis kažkaip tuo metu, kai išeidinėjo, apie D. V. negalvojo, kažkaip galvojo, kad jis nuėjo į kitą pusę ir tiek. Kitą dieną tik sužinojo, kad tuo metu, kai jie ten visi stumdė, jis buvo sužalotas. Jis buvo neblaivus tą vakarą ir neprisimena smulkmenų, tikrai negali pasakyti, ar kam nors ką nors padarė to stumdymosi metu. Žino, kad jam niekas nieko nepadarė, nes kitą dieną jam nieko neskaudėjo, ant kūno žymių neliko. Į (duomenys neskelbtini) visi trys tą naktį važiavo išsiaiškinti, kur dingo D. V. pinigai, tiesiog, kad D. V. drąsiau būtų. Muštis tikrai neketino (t. 1., b l. 67-39).

Iš 2019 m. gruodžio 11 d. akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos atlikto tarp liudytojo A. G. ir nukentėjusiojo D. V. metu kiekvienas liko prie savo tyrimo metų duotų parodymų (t. 1., b. l. 75-78).

Iš 2020 m. sausio 15 d. akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiojo D. V. ir įtariamojo S. J. atlikimo metu D. V. liko prie savo parodymų, o S. J. parodė, kad jis D. V. tris kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą tada, kai jis atėjo aiškintis, kur dingo jo pinigai. Po to, kai jis su G. K. voliojosi ant plytelių, jis jam dešine koja įspyrė keturis kartus į galvą. Jam tuos trys smūgius sudavė į galvą vien dėl to, kad jis pasakė, kad G. K. pavogė iš jo piniginę. Viskas buvo taip: jis ir G. K. rūkė kieme, kai prie kiemo vartelių priėjo šis vyras su dviem draugais. Šis vyras pasakė, kad G. K. pavogė iš jo piniginę. Tada jis šiam vyrui sudavė kumščiu tris kartus į veido sritį. Kai sudavė jam kumščiu tai jis buvo gatvės pusėje, ne kiemo pusėje. Nei vienas iš jų, tai yra nei jis, nei jo draugai į G. K. kiemą užėję nebuvo. Kai sudavė smūgius šiam vyrui į veidą jis stovėjo prie vartelių kiemo pusėje. Po to, kai sudavė smūgius jis ir G. K. išėjo ant šaligatvio. Tada šis vyras su G. K. susigrūmė ir jie abu pargriuvo ant plytelių. Kaip ten grūmėsi ant tų plytelių šaligatvio jis nematė nes tuo metu mušėsi su šio vyro draugais. Besimušdamas jis nusprendė, kad G. K. reikia pagalbos, kad jis negali išsivaduoti, todėl priėjo ir keturis kartus gulinčiam šiam, priešais šiandien sėdinčiam vyrui įspyrė į galvos sritį. Po jo spyrių muštynės baigėsi. Šis vyras prarado sąmonę. Šiam vyrui prabudus, jis pasakė eik iš čia lauk (t. 1., b. l. 88-90).

Iš 2020 m. sausio 15 d. akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiojo D. V. ir įtariamojo G. K. metu kiekvienas jų liko prie savo apklausų metu duotų parodymų (t. 1., b. l. 96-97).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate S. J. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (t. 1., b. l. 9-11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), įkalčių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (t. 1., b. l. 15-16, 17-21).

Iš neblaivumo tikrinimo žurnalo kopijos nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., 22 val. 01 min., D. V. nustatytas 1,25 promilės neblaivumas (t. 1., b. l. 22).

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų nustatyta, kad bendruoju pagalbos telefonu 112 paskambinęs asmuo pranešė, kad prie buvusio Draugystės kino teatro mušasi 5 – 6 asmenys (t. 1., b. l. 119-112).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad G. K. į policijos komisariatą atnešė mobiliojo ryšio telefoną Huawei, juodos spalvos, su Labas Sim kortele, kuris apžiūrėtas (t. 1., b. l. 123-124, 126-128, 129-131). Telefonas pagal pakvitavimą grąžintas D. V. (t. 1., b. l. 132-133).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 4476/2019 (01) (t. 1., b. l. 157-155) nustatyta:

1. D. V. nustatytas kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas pilvo dešinėje, muštinės žaizdos kairiame antakyje ir tarpuakyje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais.

2. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

3. Neatmetama galimybė, kad D. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Ukmergės ligoninę 2019 m. rugsėjo 27 d.

4. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 4471/2019 (01) (t. 1., b. l. 171) nustatyta:

1. G. K. nustatyti odos nubrozdinimai alkūnėse, padaryti minėtomis sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar plokštumomis, prieš kreipiantis medicininės pagalbos, tai yra iki 2019-10-01 dienos.

2. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

4. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau, tačiau nesant objektyvaus ir išsamaus nustatytų sužalojimų makromorfologiškumo ir lokalizacinio aprašymo nėra ir galimybės tiksliau pasisakyti apie trauminių poveikių skaičių.

Iš 2020 m. kovo 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu nustatyta, kad G. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41536-19 nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymių (t. 2., b. l. 55-58).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis, kurių 7 punkte yra nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Kaltinamasis neneigė vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei teisiamojo posėdžio metu. Šį faktą patvirtina ir liudytojo G. K. parodymai, jog S. J. sudavė D. V. smūgius į veidą konflikto dėl vagystės pradžioje, vėliau pribėgęs prie jo, besigalynėjančio ant žemės su D. V., spyrė šiam į galvą. Liudytoja S. I. parodė, jog po muštynių į namus S. J. grįžo sukruvintomis rankomis, o G. K. – purvinomis kelnėmis. Teismas pažymi, kad byloje apklaustų G. K., nukentėjusiojo D. V. parodymų tam tikri neatitikimai dėl nagrinėjamos situacijos detalių nelaikytini esminiais, kurie neleistų apskritai remtis jų parodymais, be to, abu pripažino, jog įvykio metu jie buvo vartoję alkoholį, ne viską pamena, nukentėjusiojo girtumą patvirtina ir alkotesterio duomenys (t. 1., b. l. 22), D. V. parodė, kad konflikto metu buvo praradęs sąmonę, ne visada suvokdavo, kas vyksta. Liudytoja S. I. ikiteisminio tyrimo metu muštynes įvardino kaip „makalynę“, nesuprato, kas ką mušė, po ko pabėgo į namus, muštynių detalių dėl esą savo girtumo negalėjo įvardinti ir liudytojai S. B. bei A. G.. D. V. parodė, jog po muštynių nubėgo iki muziejaus, kur jį surado policija, ką patvirtina Birt ataskaitos žiūryklės duomenys (t. 1., b. l. 119-112). Specialisto išvadoje (t. 1., b. l. 157-155) nurodyta, kad nukentėjusiajam D. V. padaryti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo S. J. tyčinių smurtinių veiksmų (sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu nukentėjusiajam D. V. į veido sritį, ne mažiau kaip keturis kartus įspyrė į galvos sritį), kilo BK 138 straipsnyje numatyti padariniai. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tyčia. Naudodamas smurtą nukentėjusiojo D. V. atžvilgiu, kaltinamasis S. J. turėjo suprasti, kad suduodamas smūgius į galvą nukentėjusiajam, jis kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ir suprasti, jog nukentėjusiajam gali būti padarytas neapibrėžto dydžio sveikatos sutrikdymas ir nors nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis nesiekė ir nenorėjo, t. y. padarinių, numatytų BK 138 straipsnyje, atžvilgiu, kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, tačiau jis sąmoningai leido kilti šiame baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. J. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė, esant netiesioginei tyčiai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia ir įvertina BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2., b. l. 88-42), teistas 12 kartų, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (t. 2., b. l. 66-77), nepraėjus net pusantrų metų po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dirba pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus (t. 3., b. l. 27-39). S. J. dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydytas. Šioje byloje egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir recidyvistas. S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes matyti, jog S. J. nėra linkęs taisytis, BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, D. V. paaiškino, jog jis atleido S. J., ženkli žala nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis S. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu. Bausmės atlikimo vieta nustatomi pataisos namai.

V. Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis D. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-700-1072/2020 pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,00 eurų turtinės žalos už suplėšytą muštynių metu striukę (t. 1., b. l. 38). Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamasis S. J. civilinį ieškinį pripažino pilna apimtimi, neginčijo, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 200,00 eurų turtinė žala D. V. naudai.

VI. Dėl kitų klausimų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimais S. J. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2., b. l. 110-112, 113-115). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) nutarimu 2020 m. vasario 7 d. pakeistos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, sąlygos (t. 2., b. l. 121-122). S. J. skirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir S. J. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

S. J. 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu skirtą, 2020 m. vasario 7 d. nutarimu pakeistą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

S. J. 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtus dokumentus, t. y. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti S. J..

D. V. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš S. J. D. V. naudai 200,00 (du šimtus) eurų turtinės žalos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė