- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- N-575-55-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01508-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 13 d. nutarimu G. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 60 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. spalio 12 d., apie 21 val. 45 min., Č. Sugiharos g. 2, Vilniuje, viešoje vietoje būdamas neblaivus jis griuvinėjo, nesiorientavo aplinkoje.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi G. Š. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. spalio 13 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pripažįsta buvęs neblaivus, ši aplinkybė patvirtinta ir techninės priemonės „Alcotest Nr. 6810“ rodmenimis. Teismas vertino, jog netikėti policijos pareigūnų J. K. (J. K.) ir V. T. (V. T.) parodymais, kad važiuodami Sugiharos gatve, vakare jie pastebėjo kelio važiuojamosios dalies viduryje griuvinėjančius vaikinus, kurie buvo neblaivūs, sunkiai orientavosi aplinkoje, nėra pagrindo. Todėl sprendė, kad G. Š. kaltė dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo yra visiškai įrodyta.
II.
Apeliaciniu skundu G. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien policijos pareigūnų raštiškais pranešimais, kurie negali būti prilyginami liudytojų parodymas. Tokiu būdu sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Tvirtina, kad policijos pareigūnai jį su draugu sulaikė įtardami dėl netoli įvykusio apiplėšimo, o ne dėl neblaivumo. Nurodo, kad gerai orientavosi aplinkoje, priešingu atveju jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymi, kad aplinkui žmonių nebuvo, todėl negalėjo pažeisti žmogaus orumą ir visuomenės dorovę. Mano, kad nuobaudą skyręs pareigūnams nebuvo įgaliotas tą daryti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nuobaudą skyręs tyrėjas A. T., vadovaujantis Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 10-V-196 6.20 punktu, nesant viršininko, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantui G. Š. skirta administracinė nuobauda už ATPK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, padarytas pakartotinai per vienerius metus po administracinių nuobaudų paskyrimo, užtraukia baudą nuo 50 iki 100 Lt.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei parodymai patvirtina, kad apeliantas, būdamas viešoje vietoje neblaivus (nustatytas 1,99 promilių neblaivumo laipsnis) griuvinėjo, ir tokia veika, pagal visuomenėje nusistovėjusias dorovės nuostatas, nėra priimtinas reiškinys, todėl tai laikytina visuomenės dorovės įžeidimu. Nors apeliantas tvirtina, kad aplinkui žmonių nebuvo, šiuo atveju svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirtų nepatogumų. Todėl darytina išvada, kad padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 178 straipsnio 2 dalį.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių policijos pareigūnų J. K. ir V. T. parodymų, kuriais jie teigė, jog patruliuodami pastebėjo viduryje kelio vaikščiojančius ir griuvinėjančius asmenis, nėra (b. l. 27, 28). Apelianto nurodyta aplinkybė, jog policijos pareigūnai patruliavo ieškodami įtariamųjų apiplėšimu, nepaneigia pareigūnų parodymų ir tuo pačiu savaime nėra pagrindas išvadai, jog pareigūnai siekia melagingai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje pakankamai nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino posėdyje ištirtus įrodymus, liudytojais apklausė policijos pareigūnus bei padarė faktines aplinkybes atsitinkančias išvadas. Todėl G. Š. argumentas, kaip pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien rašytine bylos medžiaga, nepagrįstas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas skunde pirmosios instancijos teismui klausimo dėl Institucijos 2010 m. spalio 13 d. nutarimą priėmusio pareigūno kompetencijos nekėlė, teismas šio klausimo nenagrinėjo, taigi apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat negali. Be to, G. Š. nekėlė klausimo dėl dokumentų, patvirtinančių minėto pareigūno įgaliojimus skirti nuobaudas, išreikalavimo pirmosios instancijos teisme, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai paprastai nerenkami, netiriami ir nevertinami.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.