Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsniu ir atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir apie tai tinkamai informavo proceso dalyvius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. draudėjai A. V. išduotu Būsto draudimo liudijimu Serija LD Nr. 111662381, TIA Nr. 498035159, laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. civiline atsakomybe apdraudė draudėjos būstą ir turtą, esančius adresu (duomenys neskelbtini): pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtį bei namų turtą. Šiuo metu adresas yra (duomenys neskelbtini). Minėta Sutartimi gyvenamasis namas buvo apdraustas ir nuo elektros įtampos svyravimų ar viršįtampų. 2019 m. sausio 3 d. įvykio metu, minėtu adresu ((duomenys neskelbtini)), dingus elektrai, nustojo veikti šildymo sistema oras-vanduo (šilumos siurblys Atlantic Alfea Excellia 16). Dėl gedimo UAB „Vilpra“ surašė 2019 m. vasario 11 d. Defektinį aktą Nr. 02/11-1, kuriame nustatyta, kad yra sugedusios šilumos siurblio Atlantic Alfea Excellia 16 elektroninės valdymo plokštės ir kompresorius; gedimai galėjo atsirasti dėl trumpalaikio elektros energijos tiekimo pertrūkio. Ieškovė 2019 m. vasario 20 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte su Pastatų nuostolių aprašymu nurodė, kad šilumos siurblio Atlantic excellia Tri 16 lauko bloko WOYK 160LCT SN T000830 gedimo priežastis yra pagal 2019 m.vasario 11 d. Defektinį aktą. Ieškovė el.paštu (2019-01-09) kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie įvykį. Savo atsakyme atsakovė pranešė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija draudėjos adresu, buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertūkis) atsijungus 0,4 kV tinklui; sutrikimo priežastis – medžio šaka nutraukė oro linijos kabelius. Ieškovė 2019 m. sausio 3 d. minėtą įvykį pripažino draudiminiu, todėl draudėjai išmokėjo 3330,75 Eur draudimo išmoką. 2019 m. kovo 20 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl įvykiu padarytos žalos atlyginimo ir regreso tvarka paprašė nurodytą sumą pervesti į ieškovės sąskaitą. 2019 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 4564212-2 atsakovė argumentuodama, kad elektros energijos tiekimas buvo atkurtas neviršijant Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (toliau - Taisyklės), nustatyto laiko pagal suteiktą III aprūpinimo elektros energija patikimumo kategoriją, t. y. neviršijant 24 valandų, atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimą. Pagal 10 kV OL L-400 Žibartonių TP eksploatavimo žinialapį, oro linijos kabelių periodinė apžiūra buvo atlikta 2016 m. balandžio 22 d.; 2018 m.kovo 9 d. atliktas trasos valymas, kurio metu prie atramų 400/60-61 buvo nupjauti du medžiai, o prie atramų 400/62-65 - apgenėti 4 medžiai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturi aktyvaus vaidmens ir negali imtis iniciatyvos rinkti įrodymus, nes juos pateikti turi ginčo šalys, siekdamos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, turėjo nurodyti aplinkybes, paneigiančias jos atsakomybę už ieškovės reikalaujamą atlyginti žalą, ir pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Išmokėjusio draudimo išmoką draudiko reikalavimas atlyginti žalą subrogacijos tvarka žalą padariusiam asmeniui iš esmės yra susijęs su civiliinės atsakomybės taikymu žalą padariusiam asmeniui. Toks draudiko reikalavimas gali būti tenkinamas, jeigu yra nustatomos visos galimai žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšis tarp žalos ir neteisėtų veiksmų), nesant nors vienai sąlygai, reikalavimas netenkinamas.

Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytą energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovės, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovės civilinė atsakomybė už jos valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuoja CK 6.270 straipsnio nuostatos. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė - griežtoji (be kaltės) kyla nustačius tris būtinas sąlygas: 1) žalą (nuostolius); 2) neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; 3) priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 22 punktą, valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose medžius ir krūmus kerta bei geni tas elektros linijas eksploatuojantys asmenys. Šių Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad mažiausius atstumus nuo elektros tinklų iki statinių ir medžių bei krūmų, taip pat nuo elektros oro linijų laidų ir oro kabelių iki žemės ir vandens paviršiaus nustato Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės ir Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės (Taisyklių priedo 5 ir 6 punktai), ir jų būtina laikytis projektuojant ir statant statinius, sodinant, genint ir kertant medžius bei krūmus. Energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“ 139 punkte numatyta, kad valant ar platinant oro linijų trasas, kai yra pavojus, kad kertamos šakos ar medžiai gali priartėti prie laidų arčiau kaip 4 priede nurodytais leistinais atstumais (konkrečiu atveju tai 1 m), darbus vykdyti pagal pavedimą ar nurodymą arba atjungti oro liniją ir išduoti leidimą dirbti oro linijos apsaugos zonoje. Taigi šakas ir medžius atsakovė privalo kirsti taip, kad būtų išlaikytas 1 metro atstumas nuo oro linijų kabelių. Tinklų eksploatavimo taisyklių 1133 punkte nustatyta, kad turi būti atliekamos periodinės ir neeilinės eksploatuojamų oro ir oro kabelių linijų apžiūros - 0,4–10 kV įtampos oro ir oro kabelių linijos, nutiestos urbanizuotose teritorijose (statiniais užstatytose miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijose) ir miškingose vietovėse apžiūrimos ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Pažymėtina, kad saugus elektros tinklų eksploatavimas, kartu ir saugus elektros energijos tiekimas, užtikrinami elektros tinklus eksploatuojantiems asmenims, be kita ko, tikrinant, ar šalia elektros linijų nėra pavojingai pasvirusių medžių, kurie galėtų nugriūti ant elektros linijų, ar nėra per arti augančių medžių šakų, kurios galėtų nulūžti ant elektros linijų ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-766-910/2018).

Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės pripažįsta, kad ji turi pareigą rūpintis ginčo medžio, augančio teritorijoje nutiestų elektros tinklų apsaugos zonoje, priežiūra ir genėjimu. Atsakovės teigimu, šią pareigą ji vykdė tinkamai.

Vykdant medžių priežiūros darbus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Taisyklių 3 punktas), kurių 1 punkte nurodyta, jog medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų apžiūrėjusi medį, kurio nulūžusi šaka pažeidė oro linijų kabelius. Atsakovė savo poziciją argumentuoja tuo, kad iki ginčo įvykio nebuvo pagrindo šalinti medžio šakų, nes jos augo tinkamu atstumu nuo elektros tinklų ir nebuvo pagrindo įžvelgti grėsmės, kad lūžusi šaka gali nutraukti elektros tinklą ir pan. Į bylą nepateikti duomenys apie ginčo įvykio dieną buvusias oro sąlygas. Atsakovė neįrodinėjo force majeure aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Atsakovė savo argumentų, kad tinkamai vykdė pareigą prižiūrėti ginčo medį, nepagrindė leistinais įrodymais, bet apsiribojo formaliais samprotavimais. Taigi, yra pagrindas išvadai, kad atsakovė iš esmės nepasinaudojo teise, o kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus, kad pagrįsti, paneigti ar sumažinti savo civilinę atsakomybę dėl nulūžusios medžio šakos sukeltos žalos (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo pačiu atsakovės teiginiai apie tinkamai vykdomą pareigą dėl elektros tinklų apsaugos zonos priežiūros, laikomi abstraktaus pobūdžio formaliais samprotavimais. Apibendrindamas anksčiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą, įrodo faktiškai netinkamai vykdyta pareiga rūpintis medžio, augančio nutiestų elektros tinklų apsaugos zonoje, priežiūra (genėjimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnio 3 dalis; Elektros tinklų apsaugos taisyklių 7, 22 ir 23 punktai).

Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimas neviršijo su juo sudarytoje Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje bei Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 81.1 punkte nustatyto laiko, kas nesudaro atsakovei pareigos atlyginti vartotojo patirtų nuostolių (Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 152.9 punktas) nagrinėjamu atveju laikomi nepagrįstais ir yra atmetami, nes ieškiniu reikalaujama ne nuostolių, atsiradusių vartotojui tam tikrą laiką negavus elektros energijos, bet nuostolių, patirtų dėl to, kad elektros tinklus eksploatuojantis asmuo neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir dėl to sugadinto elektros energijos vartotojo turto. Kai reikalaujami atlyginti nuostoliai yra grindžiami nurodytomis aplinkybėmis, elektros energijos teikėjas neturi pagrindo remtis Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis, atleidžiančiomis jį nuo pareigos atlyginti vartotojo patirtus nuostolius, jeigu aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko. Tuo pačiu teismas laiko nepagrįstais ir atmeta atsakovės argumentus apie draudėjos šilumos siurblio Atlantic excellia Tri 16 techninį netvarkingumą, nes į bylą nepateikti tai patvirtinantys leistini įrodymai, o taip pat duomenys, galintys paneigti Defektiniame akte padarytas išvadas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, atsakovė privalo užtikrinti elektros tinklų saugumą, kartu ir saugų elektros energijos tiekimą. Todėl faktas, kad nagrinėjamo ginčo atveju elektros laidą nutraukusi medžio šaka nulūžo ir pažeidė elektros tinklus nesant duomenų apie blogas meteorologines sąlygas, sudaro pagrindą išvadai, kad šaka turėjo būti šalinama kaip neatitinkanti mažiausio atstumo nuo elektros tinklų (Elektros tinklų apsaugos taisyklių 7 punktas). Taigi, jeigu elektros tinklus eksploatuojantis asmuo, būtų tinkamai vykdęs nutiestų elektros linijų priežiūrą, ginčo medžio šakos grėsmė saugiam elektros energijos tiekimui galėjo būti nustatyta ir pašalinta anksčiau, taip išvengiant nagrinėjamu atveju kilusios žalos.

Nagrinėjamoje byloje, atsakovės neveikimas tiek faktiniu, tiek teisiniu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės draudėjos turtui padaryta žala (CK 6.247 straipsnis); ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai (elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimas draudėjo name dėl nulūžusios medžio šakos nutraukto elektros laido) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.247 straipsnis). Teismas sprendžia, kad atsakovei nepateikus įrodymų apie aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą netaikyti jai civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis), atsakovei atsiranda pareiga atlyginti ieškovės reikalaujamą žalą, todėl ieškinys laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 3330,75 Eur žalos.

Teismo vertinimu, kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako, juolab, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl palūkanų

Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Palūkanos skaičiuojamos už 524 pradelstų dienų, taikant 6 proc. nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę - 2019 m. sausio 13 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos ir tai sudaro 286,90 Eur sumą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiama 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 3617,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 81,00 Eur žyminis mokestis ir 360,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, viso 441,00 Eur yra priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios įstatymų numatytos sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 3 330,75 Eur (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų 75 ct) žalos, 286,90 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 90 ct) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 617,6 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.