Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-516-295/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-03
Bylos Nr.
1-516-295/2012
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-03647-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Nukentėjusysis
T. S., V. P.
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-516-295/2012Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03647-2010-8Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.3.1.; 1.2.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,nukentėjusiesiems T. S., V. P.,gynėjui advokatui Juozapui Puškoriui,vertėjai Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis automobilių plovėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau teistas vieną kartą - 2006-12-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau sutinkamai su BK 93 straipsnio reikalavimais, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, bei 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G., 2010 m. spalio 9 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo T. S. atžvilgiu – priėjęs iš už nugaros papurškė nukentėjusiajam į veidą dujomis ir pareikalavęs atiduoti mobilaus ryšio telefoną, spyrė nukentėjusiajam koja į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešinės akies vokuose, nosies kaulų lūžiu su nosies deformacija, pagrobė T. S. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung GTS-5230“ – 500 litų vertės.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis V. G., 2011 m. gegužės 23 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia pagaliu sudavė nukentėjusiajam V. P. keturis kartus į kairiąją ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais su poodinėmis kraujosruvomis dešiniajame dilbyje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, kairio alkūnkaulio vidurinio trečdalio kūno uždaru lūžiu ir odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

NUKENTĖJUSIAJAM TOMUI STEPONAVIČIUI PRIKLAUSANČIO TURTO GROBIMAS PANAUDOJANT FIZINĮ SMURTĄ

Nors kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad savo kaltę šia jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažįsta visiškai, tačiau iš esmės kaltinamasis savo kaltės dėl plėšimo nepripažino. Kaltinamojo teigimu, mobilaus ryšio telefono jis iš nukentėjusiojo T. S. negrobė, o telefoną nukentėjusysis atidavė kaltinamajam gera valia po kaltinamojo įkalbinėjimų, kad telefoną reikia įkeisti lombarde, kad gauti pinigų alkoholiui įsigyti. Kaltinamasis V. G. pripažino, kad įkalbinėjant T. S. įkeisti mobilaus ryšio telefoną lombarde, tarp jų kilo konfliktas, tačiau teigė, kad jokių smūgių nukentėjusiajam T. S. jis nesudavė, o jie tik apsistumdė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. G. savo kaltės plėšimu iš esmės nepripažino, jo kaltė įrodoma šiais įrodymais.

Nukentėjusysis T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010 m. spalio 9 d., jis kartu su kaltinamuoju V. G. ir liudytoju T. A. šventė T. S. gimtadienį, todėl vartojo alkoholinius gėrimus. T. A. išėjus namo, kaltinamasis V. G., priėjęs iš už nugaros, staiga papurškė jam į veidą dujomis ir liepė atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o po to spyrė koja vieną smūgį į veidą ir vėl pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, ką T. S. ir padarė. V. G. pasišalinus, jis nuėjo į namus pas T. A. ir paprašė leisti nusiprausti kraują nuo veido. Vėliau kaltinamasis V. G. pagrobtą telefoną grąžino, todėl jokių pretenzijų T. S. kaltinamajam neturi ir prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nuraukti.

Savo parodymus nukentėjusysis T. S. patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju V. G. metu (b.l. 21).

Nukentėjusiojo T. S. parodymai apie plėšimo aplinkybes yra nuoseklūs, patvirtinti kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, o jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis T. S. turi tikslą apkalbėti kaltinamąjį V. G., nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. S. parodymais.

Specialisto išvadoje (b.l. 30) konstatuota, kad nukentėjusiajam T. S. 2010-10-09 buvo padaryta kraujosruva dešinės akies vokuose ir nosies kaulų lūžis su nosies deformacija, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto teigimu, konstatuotiems sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Ši aplinkybė patvirtina nukentėjusiojo T. S. parodymus apie tai, kad kaltinamasis V. G. jam sudavė tik vieną smūgį koja į veidą.

Kad nukentėjusysis T. S. pas jį į namus atėjo sumuštas ir kraujuotu veidu, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas T. A.. T. A. teigimu, nukentėjusysis T. S. jam paaiškino, kad kaltinamasis V. G. papurškė dujomis jam į veidą, o po to sumušė, tačiau kas paėmė iš T. S. mobilaus ryšio telefoną, pastarasis T. A. sakė nematęs, kadangi dujos graužė akis.

Liudytojas V. Ž. (V. Ž.) teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kaltinamasis V. G. paprašė jo įkeisti lombarde mobilaus ryšio telefoną, kadangi jam buvo reikalingi pinigai. Kadangi V. G. neturėjo asmens dokumentų, V. Ž. sutiko ir įkeitė lombarde kaltinamojo V. G. atneštą telefoną, o gautus pinigus atidavė V. G.. Vėliau kaltinamasis jam paskambino telefonu ir paprašė, kad jis susisiektų su nukentėjusiuoju T. S. ir grąžintų jam įkeistą telefoną, ką V. Ž. ir padarė.

Teismas mano, kad kaltinamojo V. G. kaltė plėšimu įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis svetimą turtą pagrobė, panaudodamas fizinį smurtą.

Kaltinamojo V. G. veiksmai nukentėjusiojo T. S. atžvilgiu buvo kvalifikuoti pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, sutaptį, tačiau BK 180 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kai panaudojant fizinį smurtą yra užvaldomas svetimas turtas, todėl kaltinamojo V. G. veiksmai, susiję su fizinės prievartos panaudojimu, sukėlę nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, įeina į nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalies sudėtį, todėl neturi būti papildomai kvalifikuojami dar ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 86 litų 78 centų civilinį ieškinį (b.l 34-36) dėl nukentėjusiojo T. S. gydymo išlaidų atlyginimo, kuris yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

NESUNKUS NUKENTĖJUSIOJO VASILIJAUS PONOMARIOVO SVEIKATOS SUTRIKDYMAS

Kaltinamasis V. G. savo kaltę šiuo jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju V. P. metu, jis sudavė keletą smūgių lenta nukentėjusiajam per ranką, tačiau teigė, kad taip jis padarė ne norėdamas sužaloti nukentėjusįjį, o gindamasis nuo galimo nukentėjusiojo užpuolimo.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo šio nusikaltimo padarymu, jo kaltė tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu įrodoma šiais įrodymais.

Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. gegužės 24 d. apie 14 val., tarp jo ir kaltinamojo V. G. kilo konfliktas dėl kaltinamojo kovinės veislės šuns, lakstančio po kiemą be pavadėlio ir antsnukio, kurio metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį koja į krūtinės sritį ir keturis smūgius pagaliu per rankas. Dėl kaltinamojo panaudoto smurto jo atžvilgiu, nukentėjusiajam buvo sužalota ranka, kuri yra ne kartą operuota ir dar bus operuojama, dėl to jis negali dirbti pagal specialybę, nes prastai valdo kairę ranką, todėl prašo išieškoti iš kaltinamojo 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Specialisto išvadoje (b.l. 59-61) nurodyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis dešiniajame dilbyje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, kairio alkūnkaulio vidurinio trečdalio kūno uždaras lūžis ir odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, kurie padaryti ne mažiau kaip 3 tiesioginiais smūgiais.

Kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo tarpusavio konfliktas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. O..

Teismas mano, kad kaltinamojo V. G. kaltė nesunkiu sveikatos sutrikdymu įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis tyčia sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 3665 litų 64 centų civilinį ieškinį (b.l. 68-70) dėl nukentėjusiojo V. P. gydymo išlaidų atlyginimo, kuris yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusiojo V. P. pareikštas 5000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. G. nusikalstamos veikos nukentėjusysis V. P. patyrė didelį fizinį skausmą, ilgą laiką buvo gydomas, buvo apsunkinta galimybė įsidarbinti pagal turimą specialybę, todėl teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau atsižvelgdamas į kaltinamojo V. G. turtinę padėtį, kuris dirba mažai apmokamą darbą, be to, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis, išieškotina iš kaltinamojo, turi būti sumažinta.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis V. G. savo kaltę jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis nenuoširdžiai pasakojo apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nesigailėjo taip padaręs, todėl teismas kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į nukentėjusiųjų prašymą neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, dirba, ir mano, kad jam skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas taip pat mano, kad teigiama kaltinamojo charakteristika iš darbovietės duoda pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. (V. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. gegužės 3 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, V. G. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleidžiant V. G. iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Išieškoti iš V. G. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 86 (aštuoniasdešimt šešis) litus 78 centus nukentėjusiojo T. S. gydymo išlaidų ir 3665 (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt penkis) litus 64 centus nukentėjusiojo V. P. gydymo išlaidų.

Išieškoti iš V. G. nukentėjusiojo V. P. naudai 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Asmens kratos metu pas V. G. rastus ir paimtus 270 litų 59 centus, grąžinti nuteistajam V. G..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Bugelevičius