Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2014-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-140-239/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
1-140-239/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Zaleckienė
Kaltinamasis
A. I., A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-140-239/2014 m.Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00556-2013-9.Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.; 2.10.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. sausio 27 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. I., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1991-05-27, Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis Maxima LT, UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1989-12-10, Vievyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis Maxima LT, UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, -

- kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. ir A. Š. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2013-09-16 apie 20.20 val., viešoje vietoje – Šv. I. L. kolegijos fakulteto, esančio Technikumo g. 2, Aukštadvaryje, Trakų r., kieme, veikdami bendrai, dėl chuliganiškų paskatų įžūliais veiksmais, matant ir girdint kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: A. I. priėjęs prie J. J. ir priekaištaudamas jam, kodėl šis muša mažus vaikus, tyčia jam sudavė ranka vieną kartą į veido sritį, tuo J. J. sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu A. Š. tyčia ranka vieną kartą sudavė K. S. į veido sritį, dėl to nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, A. Š. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą koja spyrė K. S. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. I. ir A. Š., veikdami bendrai, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

Kaltinamasis A. I. kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2013-09-16 apie 19-20 val., būnant su draugais L. L., A. Š. ir R. T. Lentvaryje, L. paskambino E. T., kuriam maždaug 15 metų ir mokosi jis Aukštadvario žemės ūkio mokykloje, bei pasakė, kad jį Aukštadvaryje sumušė grupė jaunuolių. E. yra jo pusbrolis, todėl kai L. pasakė, kad E. sumušė, jis pasiūlė važiuoti į Aukštadvarį išsiaiškinti kas ten nutiko, kas sumušė E.. Tada jis, L. ir A., jo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Aukštadvarį, į Technikumo gatvę. R. T. su dar dviem draugais, kurių jis nepažįsta, į Aukštadvarį atvažiavo R. priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. nr., nežino. Jie su automobiliais sustojo Technikumo g., mokyklos aikštelėje, ir visi išlipę laukė kol ateis E. Kai pusbrolis E. priėjo prie jų ir pradėjo pasakoti, kad jį sumušė grupelė jaunuolių, kurių jis nepažįsta, iš kolegijos patalpų į lauką išėjo grupelė nepažįstamų jaunuolių. E. parodė, kad šie jaunuoliai jį sumušė ir jie visi priėjo prie grupelės nepažįstamų jaunuolių. Kiek jų tiksliai buvo, neprisimena, atrodo buvo penkiese. Vos tik jiems priėjus prie nepažįstamų jaunuolių, trys jaunuoliai iš karto pabėgo, vietoje liko tik du. Vienas iš jų buvo aukštas, stambaus kūno sudėjimo, o kitas- smulkaus kūno sudėjimo ir vidutinio ūgio. E., rodydamas pirštu į aukštą nepažįstamą jaunuolį sakė, kad tai jis jį primušė, todėl jis priėjęs arčiau prie nepažįstamo jaunuolio, paklausė, kodėl jis muša mažus vaikus ir iš karto kartą ranka trenkė jam į veido sritį. Ką tuo metu darė jo draugai, nematė. Kiek pamena, vieni vijosi bėgančius nepažįstamus jaunuolius, kiti stovėjo šalia jo ir žiūrėjo. Tik vėliau sužinojo, kad A. Š. tuo metu mušė vidutinio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo nepažįstamą jaunuolį. Kiek kartų ir į kurias vietas jis trenkė, nežino. Viskas vyko labai greitai, lauke buvo jau tamsu, todėl kas ką tuo metu veikė, nematė ir negali pasakyti. Nepažįstami jaunuoliai išsigandę pradėjo bėgti atgal į kolegijos pastatą, o jie apsisukę visi nuėjo į automobilius. Jiems einant link automobilių keliu važiavo kažkoks automobilis, kurio modelio nematė, jis juos praleido per pėsčiųjų perėją ir pavažiavęs toliau sustojo netoli mokyklos. Ar šio nežinomo automobilio vairuotojas matė muštynes, nežino. Jei ir matė, tai labai iš toli, nes kai automobilis priartėjo prie jų, nepažįstami jaunuoliai jau buvo pabėgę į kolegiją. Susėdę į automobilius visi išvažiavo namo, o E. nuėjo į bendrabutį (b.l. 23).

Kaltinamasis A. Š. kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2013-09-16 apie 19-20 val. su draugais buvo Lentvaryje prie mokyklos. Su juo kartu buvo L. L., A. I. ir dar keli A. draugai, kurių jis nepažįsta, jų vardų ir pavardžių nežino. Į Lentvarį buvo atvažiavęs kartu su A. jam priklausančiu automobiliu. A. pusbrolis, lyg tai R., buvo atvažiavęs su savo automobiliu. Jiems bendraujant L. į mobilaus ryšio telefoną paskambino draugas ar pusbrolis, kurio jis nepažįsta, ir pasakė, kad jį Aukštadvaryje sumušė. L. ir A. nusprendė nuvažiuoti į Aukštadvarį išsiaiškinti, kas sumušė pusbrolį. Jis, L. ir A., A. priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. nr. nežino, nuvažiavo į Aukštadvarį prie mokyklos pas pusbrolį. R. su dar keliais draugais, kurių nepažįsta, ir kiek jų tiksliai buvo - nežino, į Aukštadvarį atvažiavo R. priklausančiu automobiliu „VW Golf“, kurio valst. nr., nežino. Automobilius pasistatė šalia Technikumo g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli Žemės ūkio mokyklos. A. pusbrolis, kuris skambino, juos pasitiko. Palikę automobilius jie visi nuėjo arčiau Žemės ūkio mokyklos, į mokyklos kiemą. Tuo metu iš kolegijos pastato išėjo 3 ar 4 nepažįstami jaunuoliai, kiek jų tiksliai buvo - pasakyti negali, neįsidėmėjo. Lauke buvo tamsu. Kiek prisimena, pora nepažįstamų jaunuolių iš karto pabėgo, o du liko. A. pusbrolis, kuris skambino, pirštu parodė, kad tai tikrai šie nepažįstami jaunuoliai jį sumušė. Nepažįstami jaunuoliai gynėsi, kad tai ne jie. Bet tada jie nieko nelaukę pirmi pradėjo mušti nepažįstamus jaunuolius. Jis ranka vieną kartą trenkė žemesniam nepažįstamam jaunuoliui į veido sritį, pastarajam pargriuvus ant žemės, vieną kartą koja spyrė į galvos sritį. Tuo metu A. I. mušė aukštesnį nepažįstamą jaunuolį, kiek kartų jam trenkė ir į kurias vietas, nematė. Kiti draugai stovėjo ir žiūrėjo, jie nesimušė, nepažįstamiems jaunuoliams jie netrenkė nei karto. Viskas vyko labai greitai, nes kai jie tik pradėjo muštis, nepažįstami jaunuoliai išsigandę pabėgo į kolegijos pastatą. Muštynių metu lauke kilo triukšmas, bet labai trumpai. Kai nepažįstami jaunuoliai pabėgo, jie tada visi nuėjo link savo paliktų automobilių. Kai ėjo link automobilių, Technikumo gatve važiavo kažkoks automobilis, kuris šviesomis juos einančius apšvietė, automobilis pavažiavęs toliau sustojo. Ar šio automobilio vairuotojas matė muštynes, nežino, jam atrodo, kad matyti muštynių negalėjo, nes jis atvažiavo žymiai vėliau. Jie priėję prie automobilių vėl visi susėdo į tuos automobilius, su kuriais atvažiavo ir išvažiavo namo. A. pusbrolis nuėjo atgal į mokyklos bendrabutį. Kaip vėliau paaiškėjo, muštynių metu vienam iš nepažįstamų jaunuolių buvo sudaužytas telefono viršelio stiklas ir jam buvo padaryta 100 litų žala. Jie su A. nukentėjusiajam žalą pilnai atlygino ir jo atsiprašė, jis jiems atleido ir pretenzijų neturi. Dėl šio padaryto nusikaltimo labai gailisi. Tiesiog norėjo padėti draugo pusbroliui, norėjo atkeršyti už jo sumušimą (b.l. 39 ).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis K. S. parodė, kad 2013-09-16 apie 11 val. su kitais gupiokais atvažiavo į Aukštadvarį, Šv. I. L. kolegijos sveikatos katedrą, į įvadines studijas. Taigi Aukštadvaryje buvo pirmą kartą, todėl ten nieko nepažįsta. Apie 20.20 val. su kitais gupiokais, jie buvo penkiese, išėjo į kolegijos kiemą. Norėjo eiti link „Maximos“ nusipirkti maisto. Mokyklos teritorijoje prie jų priėjo grupė nepažįstamų jaunuolių. Kai juos nepažįstami jaunuoliai apsupo, trys grupiokai iš karto pabėgo, nes turbūt išsigando, o jie liko dviese su J. J. vietoje. Kiek iš viso buvo nepažįstamų jaunuolių, pasakyti negali, nes nebuvo kada skaičiuoti, jų buvo daug, maždaug apie 10. Vienas iš nepažįstamų vaikinukų smulkaus sudėjimo, pirštu parodė į J., kad tai jis jį mušė. Ir staiga vienas iš nepažįstamų vaikinų ranka vieną kartą smogė jo grupiokui J. į žandikaulį. Jis tai pamatęs norėjo apginti J. ir pradėjo eiti arčiau J. tuo metu kitas nepažįstamas jaunuolis ranka vieną kartą trenkė jam į veidą, jis pargriuvo ant žemės ir gulint pajuto dar vieną smūgį, spyrį koja į galvą, t.y. į kairę ausį. Kiti nepažįstami jaunuoliai stovėjo ir žiūrėjo. Kiek žino, J. daugiau trenkta nebuvo. Mušė juos dviese. Vienas buvo neaukšto ūgio, šviesiu treningu, apie 18-19 metų amžiaus, tamsus. O kitas aukštesnis, odine juodos spalvos striuke, juodu treningu, nusiskutęs trumpai plaukus, stambaus kūno sudėjimo. Vaikinukų, kurie jam trenkė smūgius atpažinti negalėtų, neįsidėmėjo veido bruožų. Prie jų sustojo pravažiuojanti moteris, automobilio nei pavadinimo, nei valst. nr. nematė, nes buvo tamsu, juos apšvietė, tada jaunuoliai nuėjo ir įlipę į automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris stovėjo prie profesinės mokyklos, išvažiavo. Jie sugrįžo į kolegijos patalpas ir tada jis pastebėjo, kad sudaužytas jam priklausančio telefono „Huawei“ I200 ekranas. Jam padaryta 100 litų žala. Dėl ko nepažįstami jaunuoliai juos pradėjo mušti, nesuprato, tik iš tų žodžių “dėl ko mušate mažus vaikus“, suprato kaip pretekstą prie jų prisikabinti. Dabar jis mano, kad jie turbūt apsipažino, jeigu jie būtų leidęsi į kalbas, būtų viską išsprendę vietoje, bet jie iš karto pradėjo muštis. Jis dėl smūgių patyrė tik fizinį skausmą, rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl į sveikatos priežiūros įstaigą dėl sužalojimų nesikreipė. Nepažįstami vaikinukai telefono ekrano stikliuką jam sudaužė netyčia, nes juk jie nežinojo, kad telefonas yra kelnių kišenėje. Kada sudužo telefono ekrano stiklas, jis tiksliai pasakyti negali, bet jis mano, kad jam griūnant ant žemės. Jis pats pastebėjo, kad telefono ekrano stiklas yra sudaužytas, kai grįžo į kolegijos fakulteto patalpas. Nepažįstami vaikinukai tą dieną nežinojo, kad jie sudaužė telefono ekrano stiklą. Kadangi jį primušę nepažįstami vaikinukai, kurių vardus jau dabar žino, tai A. ir A., jam visą patirtą žalą dėl telefono ekrano stiklo sudaužymo pilnai atlygino, sumokėdami 100 litų, jo atsiprašė ir jis jiems atleido, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti, nes jis jiems jokių pretenzijų neturi (b.l. 7-8, 12, 13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis J. J. parodė, kad 2013-09-16 su grupiokais pagal mainų programą atvažiavo į Aukštadvaryje esančią Šv. I. L. kolegiją, kur turėjo vykti sesija. Į Aukštadvarį atvyko pirmą kartą. Po paskaitų, į pavakarę, maždaug 20.20 val., su grupiokais ėjo į parduotuvę apsipirkti. Iš viso ėjo penkiese. Tik išėjus iš kolegijos patalpų, kolegijos teritorijoje, kiemelyje, prie jų priėjo grupelė nepažįstamų vaikinų, kiek jų tiksliai buvo, pasakyti negali, maždaug 11-12 vaikinukų. Trys jų grupiokai iš karto išsigandę pabėgo, o jie liko dviese su K. S.. Vienas iš nepažįstamų vaikinų sušuko: „ko jūs mušate mažus vaikus“. Jis nesuprato, ką jis turi omenyje tai pasakęs. Jis nespėjo jo paklausti, kai vienas iš nepažįstamų vaikinų ranka vieną kartą jam trenkė į kairį žandikaulį. Jis nespėjo net sureaguoti. Nepažįstamas vaikinukas, kuris jam trenkė buvo skusta galva, su juoda odine striuke ir juodos spalvos treningais, maždaug apie 17-18 metų, maždaug apie 1.80 m. ūgio. Atpažinti jam trenkusio jaunuolio negalėtų, tiesiog neįsidėmėjo jo veido bruožų, nes lauke buvo jau tamsu, vieta buvo neapšviesta. Ar tuo metu kas nors mušė K., ar ne, nematė. Viskas labai greitai vyko. Po smūgio jis taip pat nubėgo į kolegijos pastatą, nes bijojo, kad nuo šitiek daug nepažįstamų jaunuolių neapsigins. O vėliau jam K. papasakojo, kad jam likus su nepažįstamais vaikinukais, atvažiavo kažkoks nežinomas automobilis, kuris juos visus apšvietė ir nepažįstami vaikinukai išsilakstė, o tada ir jis grįžo į kolegijos patalpas. Grįžęs į kolegijos patalpas K. pastebėjo, kad yra sudaužytas jo mobilaus ryšio telefono ekranas. Tada kolegijos prižiūrėtoja iškvietė policiją. Tuo metu nepažįstami vaikinukai įsėdo į automobilius ir išvažiavo. Vieno automobilio valst. nr. užsirašė kolegijos prižiūrėtoja ir tai perdavė policijos pareigūnams. Dėl jam smogto vieno smūgio jis patyrė tik fizinį skausmą, sužalojimų nepatyrė, todėl į medicinos įstaigas nesikreipė, nebuvo dėl ko. Jam žala padaryta nebuvo, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš. Niekam pretenzijų neturi. Dėl ko taip pasielgė nepažįstami jaunuoliai, nežino, juos matė pirmą kartą (b.l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. T. parodė, kad 2013-09-16 į pavakarę, tikslaus laiko neprisimena, jis ėjo į parduotuvę Aukštadvaryje, Technikumo gatve. Ir prie parkelio stovėjo trys nepažįstami jaunuoliai, kurie jo paklausė, ar jis kartais neturi rūkyti. Jis jiems pasakė, kad nerūko ir tada vienas iš jų jam ranka vieną kartą trenkė į veidą. Jis nieko jiems nesakęs iš karto apsisuko ir grįžo į bendrabutį nenuėjęs į parduotuvę. Grįžęs į bendrabutį paskambino savo pusbroliui A. I., ir pasakė, kad prie jo kimba trys nepažįstami jaunuoliai ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir viską išsiaiškintų, dėl ko jie prie jo lenda, nes pats bijojo, nes nepažįstami jaunuoliai buvo trise ir agresyvūs. Dėl smūgio į veidą jam sveikata sutrikdyta nebuvo, į medikus dėl to nesikreipė, todėl dėl to pretenzijų niekam neturi. Ir po jo skambučio A., praėjus maždaug apie 30 min., maždaug apie 20 val. prie Aukštadvario žemės ūkio mokyklos, esančios Technikumo gatvėje, atvažiavo A. I. su savo automobiliu ir R. T. su savo automobiliu. Su jais kartu atvažiavo ir L. L. ir dar keli jų draugai, kurių jis nepažįsta, vardų ir pavardžių nežino. Kiek tiksliai jų atvažiavo, nežino, neskaičiavo. Jiems atvažiavus jis juos pasitiko Technikumo gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, dar kartą viską papasakojo kaip buvo, apibūdino kas tokie prie jo prikibo. Jiems visiems stovint ir kalbant prie automobilių, iš vienuolyno patalpų, esančių šalia Žemės ūkio mokyklos, kitoje kelio pusėje, išėjo keletas nepažįstamų jaunuolių, kiek tiksliai jų buvo, nežino, gal apie penkis. Ir tada A., R., L., jis ir kiti su jais atvažiavę draugai nuėjo prie tų nepažįstamų jaunuolių. Priėjus arčiau keli nepažįstami jaunuoliai iš karto pradėjo bėgti atgal į vienuolyno patalpas, juos bėgančius pradėjo vytis R. ir jo draugai, kurių jis nepažįsta. Du nepažįstami jaunuoliai liko prie jų. Vienas iš jų buvo stambus ir aukštas, antras žemo ūgio ir lieso sudėjimo. Jis iš karto pirštu parodė į stambų nepažįstamą jaunuolį, kad tai jis jam trenkė prie parko. Tuomet staiga įvyko susistumdymas. Jis nematė kas pirmas pradėjo muštynes. Nes jau tuo metu buvo tamsu, todėl nematė kas tiksliai kam trenkė ir į kokias kūno dalis. Konflikte dalyvavo A. I., jo draugas, kurio nepažįsta, kiek pamena, šalia stovėjo L. ir jis, o kiti draugai su R. buvo nusiviję kitus nepažįstamus jaunuolius. Jis asmeniškai stovėjo ir žiūrėjo, jis niekam netrenkė ir jam niekas netrenkė. Išsigandę iškviestų pusbrolių ir draugų likę du nepažįstami jaunuoliai taip pat pabėgo į patalpas. Tuomet jo pusbroliai su draugais išvažiavo namo, o jis nuėjo atgal į mokyklos bendrabutį. Incidento metu jis pats nenukentėjo, niekam pretenzijų neturi (b.l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. L. parodė, kad 2013-09-16 apie 20 val. buvo su draugais A. I., A. Š., R. T., E., kurio pavardės nežino, ir M., kurio pavardės taip pat nežino, Lentvaryje, kai jam paskambino E. T. ir pasakė, kad Aukštadvaryje jį sumušė keli nepažįstami jaunuoliai. E. yra A. ir R. pusbrolis, jam maždaug 17 m., jis mokosi Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Kadangi jie tuo metu neturėjo planų, Lentvaryje susitiko pasikalbėti, todėl visi nusprendė važiuoti į Aukštadvarį išsiaiškinti, kas ten primušė E.. Jis, A. ir A. atsisėdo į A. priklausantį automobilį „BMW“, kurio valst. nr. nežino, o R. ir dar du draugai nuvažiavo R. priklausančiu automobiliu „VW Golf“. Nuvažiavę visi į Aukštadvarį, jie automobilius pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje prie Technikumo g., netoli Žemės ūkio mokyklos. Kai atvažiavo į Aukštadvarį, E. juos pasitiko automobilių stovėjimo aikštelėje. Tada jie visi su E. nuėjo į mokyklos kiemą, visiškai netoli, tik per gatvę nuo pastatytų automobilių. Tuo metu iš kolegijos, kurios pavadinimo nežino, patalpų išėjo gal penki nepažįstami jaunuoliai. E. iš karto pasakė, kad tai šie jaunuoliai jį sumušė. Trys nepažįstami jaunuoliai pabėgo iš karto juos pamatę, o dviese liko. Jie visi priėjo prie likusių dviejų nepažįstamų jaunuolių. T. E. pirštu parodė į vieną iš jų, tai buvo aukštas stambaus kūno sudėjimo jaunuolis, sakydamas, kad tai jis jį mušė. Tada A. I. sakydamas: “kodėl muši mažus vaikus”, trenkė ranka į veidą aukštam ir stambaus kūno sudėjimo jaunuoliui. Prasidėjo sąmyšis, kilo nedidelis triukšmas. Lauke buvo tamsu, todėl jis nematė, ar dar kuris nors iš draugų trenkė kuriam nors dar vienam nepažįstamam jaunuoliui, ar jie mušėsi, nežino. Jis pats nei karto netrenkė nepažįstamiems jaunuoliams, stovėjo ir žiūrėjo. Viskas vyko kelias sekundes, nes kai tik A. trenkė pirmas, tada nepažįstami jaunuoliai išsigandę pabėgo, o jie tada visi nuėjo prie automobilių. Einant link automobilių matė, kaip Technikumo gatve atvažiavo kažkoks automobilis, kurio markės nežino. Jis sustojo prie pat jų, bet iš jo niekas neišlipo. Jie į šį automobilį nekreipdami dėmesio sulipo į automobilius ir išvažiavo iš Aukštadvario, o E. nuėjo atgal į mokyklos bendrabutį (b.l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. T. davė parodymus, analogiškus liudytojo L. L. parodymams (b.l.18).

Iš 2013-09-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta. Pėsčiųjų perėja Technikumo gatvėje. Žiūrint į Semeliškių pusę, po kairę pusę yra pėsčiųjų takelis. Kuriuo einant Technikumo gatve nuo pėsčiųjų perėjos iki namo, pažymėto Nr. 2 yra 50 m. Dešinėje pusėje nuo pėsčiųjų perėjos yra Žemės ūkio mokyklos pastatas, šalia jo automobilių stovėjimo aikštelė (b.l. 4-6).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta kaltinamųjų A. I. ir A. Š. padaryta nusikalstama veika, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamieji dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo kaltais prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą jie padarė bendrininkų grupėje.

Su prokuroro galimu kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su kaltinamiesiems siūlomais skirti baudos dydžiais – 9 MGL (1170 Lt) – kaltinamieji A. I. ir A. Š. sutiko (b.l. 50, 51).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji A. I. ir A. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teisti nebuvo, bausti administracine tvarka, dirba, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi; taip pat atsižvelgiama į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamiesiems skiriama bauda, arčiau minimalaus įstatymo numatyto baudos dydžio; paskirta bausmė vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 - 422 str. str.,

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nubausti 9 MGL (1170 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. I. paskirti 6 MGL (780 litų) baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nubausti 9 MGL (1170 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. Š. paskirti 6 MGL (780 litų) baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

A. I. ir A. Š. išaiškinti, kad:

Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, A. I. ir A. Š. per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamųjų gautus prašymus, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio baudą, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teisėja Nijolė Zaleckienė