Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ rūšiuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta 2019 m. gruodžio 20 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. L. parodė, kad 2024 metais, spalio mėnesį, tikslesnės dienos neatsimena, apie 00.00 val., jai būnant namuose, pro svetainės langą pamatė, jog į namo kiemą atvyko policijos pareigūnai. Priėjus prie lango, matė, jog kaimynas, gyvenantis 4 aukšte, jo vardo ar kitų kontaktinių duomenų nežino, vaikščiojo kieme kartu su policijos pareigūnais. Kodėl kaimynas ten su pareigūnais vaikščiojo, nežino. Po kurio laiko, tai turėjo būti po 00.00 valandos, ruošiantis eiti miegoti, išgirdo namo laiptinėje sklindantį triukšmą. Girdėjosi tiek vyrų, tiek moterų balsai, tačiau kiek asmenų tą triukšmą skleidė, nežino. Triukšmui nesustojant, pro durų akutę pamatė, jog kažkas lipa laiptinės laiptais žemyn. Po kurio laiko nusprendė nueiti į laiptinę pažiūrėti, kas čia vyksta. Leidžiantis laiptais žemyn, ant pirmojo aukšto laiptų pamatė sėdinčias dvi merginas, viena buvo šviesiaplaukė, kita tamsiaplaukė. Kiek žino, tamsiaplaukė mergina gyvena kartu su kaimynu, kuris prieš tai vaikščiojo prie namo kartu su policijos pareigūnais. Jai priėjus prie merginų, paklausė jų, kas nutiko. Merginos pasakė, kad įvyko konfliktas, šviesiaplaukės merginos buvęs vaikinas sukonfliktavo su kažkuo. Abi merginos buvo išsigandę, isteriškai kalbėjo. Ji pasiūlė merginoms ateiti pas ją į butą. Kartu su merginomis buvo buto koridoriuje. Būnant bute, merginos sakė, jog pirmą kartą pareigūnai buvo atvykę dėl išdaužto buto lango. Tuomet tarp jų ir šviesiaplaukės merginos buvusio vaikino įvyko konfliktas. Praėjus maždaug 10 min., į butą atėjo tamsiaplaukės merginos vaikinas ir merginos išėjo kartu su juo į savo butą. Praėjus keletui minučių, nuėjo prie laiptinės durų parūkyti. Prie durų pamatė kaimyną, ant kurio veido, ties akių sritimi, matėsi nubrozdinimas. Tuo metu vėl buvo atvykę pareigūnai, kurie klausė vaikino, ar jam reikalingi medikai. Parūkius, ji grįžo į butą (1 t., b. l. 94–97).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. K. visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2024 m. spalio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo S. V. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio nustatyta, kad 2024 m. spalio 5 d. apie 00.30 val. M. K., demonstruodamas vandališkus veiksmus, būdamas lauke metė akmenį ir išdaužė R. G. nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), langą, bei pasišalino iš įvykio vietos. 2024 m. spalio 5 d. apie 01.40 val., grįžęs į įvykio vietą, viešoje vietoje, laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą. Įvykio metu, su R. G. buvo dvi merginos: K. P., ir K. S., kurios matė įvykį ir dėl minėto įvykio susijaudino bei jautė baimę, todėl pabėgo nuo minėtų dviejų konfliktuojančių asmenų. Minėto konflikto metu M. K. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. R. G. įvykio metu buvo padaryti nežymūs sužalojimai, atvykusi greitoji medicinos pagalba į gydymo įstaigą jo nevežė (1 t., b. l. 6–9);

2024 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, matomas penkių aukštų gyvenamosios paskirties pastatas. Šalia pastato borto, ant žemės matoma raudonos spalvos dėmė, kuri buvo paimta su vatos tamponu iš įvykio vietos rinkinio ir supakuota į voką Nr. 1. Laiptinėje paimta pilkos spalvos plytos dalis, supakuota į kartoninę dėžę. Patekus į butą Nr. 95, virtuvės patalpoje matoma išdaužto lango išorinė stiklo dalis. Rėmo apačioje, tarp vidinės ir išorinės lango dalies, viduje matoma daug stiklo šukių ir šalia jų esantis akmuo (1 t., b. l. 10–20);

2024 m. gruodžio 2 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta 2024 m. spalio 5 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimta plytos dalis. Plytos dalis yra nulūžusi, pilkos spalvos, netaisyklingos kvadrato formos. Dvi briaunos yra lygios, o dvi aplūžinėjusios. Dvi lygios briaunos: 14,5 cm ir 16,5 cm. Dvi nelygios briaunos: 16 cm ir 14 cm. Nulūžusios plytos dalies plotis: 4 cm. Daugiau papildomų požymių ant plytos dalies nebuvo pastebėta, objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nepastebėta (1 t., b. l. 98–104);

2024 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūra. Garso įraše užfiksuota, kad pranešėja K. S. nurodo, jog įvyko muštynės laiptinėje, (duomenys neskelbtini), susimušė du vaikinai (1 t., b. l. 111–113);

2024 m. lapkričio 4 d. pakvitavimas, iš kurio nustatyta, kad M. K. perdavė R. G. 150 eurų (1 t., b. l. 47);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. lapkričio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad R. G. nustatyti keli odos nubrozdinimai galvos srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Sužalojimų padarymo laikui nustatyti objektyvių medicininių duomenų nėra, vertinant greitosios medicinos pagalbos kvietimo laiką, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, 2024 m. spalio 5 d. Odos nubrozdinimai padaryti bukais daiktais, jais sudavus smūgį ar kūnui atsitrenkus į bukus daiktus. Plyta ar jos dalis, yra buki daiktai, juos metus ir pataikius R. G. į galvą, galėjo būti padaryti odos nubrozdinimai (1 t., b. l. 123–124).

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Byloje surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis prisipažino nuvažiavęs iki nukentėjusiojo R. G. namų, ir metęs akmenį į nukentėjusiojo buto langą, tokių būdu jį išdauždamas, taip pat smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, be jokios aiškios dingsties. Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, t. y. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur dėl laisvo priėjimo bet kada galėjo atsirasti pašaliniai asmenys. Be to, veika padaryta kitų asmenų akivaizdoje, liudytoja K. S. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo pasipiktinusi ir parodė, kad jai paskambino R. G. ir pranešė, kad išdužo jo nuomojamo buto virtuvės langas ir pasakė, kad iškvies policiją. Ji su K. P. nuvyko iki R. G., kur prie laiptinės jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Pareigūnams išvykus, K. P. paskambino M. ir pasakė, kad jis ateitų. Tuomet iš K. P. telefoną paėmė R. ir kalbėjosi su M. Po kiek laiko jai parašė M., kad nusileistų į apačią. R. G. buvo labai piktas, todėl į apačią nusileido tik ji su K. Joms nusileidus, laiptinės duris atidarė M. M. įėjo į laiptinę prie pašto dėžučių. K. pradėjo rėkti, tuomet pradėjo rėkti ir ji. Prie jų atėjo R. Vaikinai pradėjo tarpusavyje stumdytis. Suprato, jog konfliktas paprastai nesibaigs, todėl ji nubėgo į butą ir iškvietė policiją. Liudytoja K. P. parodė, kad jai paskambino R. ir pasakė, jog girdėjo, kad kažkur dužo stiklai. Po kurio laiko jis nuėjo į virtuvę ir pamatė, jog išdaužtas jo virtuvės stiklas. Kadangi įtarė, jog stiklą galėjo išdaužti M., R. paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Tada ji su K. nusprendė nueiti iki R. Joms atėjus iki R. buto, R. lauke kalbėjosi su atvykusiais policijos pareigūnais. Pareigūnams išvykus, M. paskambino K. Apie 00.00 val. nakties M. parašė K. žinutę, jog atvyko. Jos su K. nuėjo į lauką. M. jų laukė prie laiptinės. Joms nusileidus prie laiptinės ir atidarius duris, M. su ranka sugriebė jai už plaukų ir pradėjo juos pešti. Tuomet jai bandant nuo jo atsitraukti, ji įėjo į namo laiptinę, tačiau K. jų nebandė išskirti. Ji pradėjo rėkti ir netrukus į laiptinę nusileido R. Pamatęs R., M. ją iškart paleido ir puolė ant R. Vyriškiai susigrūmė tarpusavyje. Tuomet jie abu išėjo į lauką. Ji kalbėjosi su kaimyne. Kaimynė jos klausė, kad kas čia buvo. Tada K. iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, ji su K. išėjo į lauką. M. lauke jau nebebuvo. Matė, jog ties kaire akimi R. buvo paraudę, taip pat ant smilkininio buvo nubrozdinimas. Toks M. elgesys, jog viduryje nakties buvo išdaužtas langas ir ji bei jos draugas buvo užpulti, ją papiktino, buvo sudrumstas ramybės laikas. Kaltinamojo atlikti veiksmai – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lango išdaužimas akmeniu, taip padarant turtinę žalą, neabejotinai yra vandališki veiksmai, o smurto panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu, neabejotinai yra įžūlus elgesys, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis M. K. 2024 m. spalio 5 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia metė akmenį į R. G. nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini) langą, išdauždamas stiklą ir padarydamas jam 150 eurų turtinę žalą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 01.40 val., to pačio daugiabučio namo laiptinėje, K. S. ir K. P. akivaizdoje, susistumdė su R. G. ir išėjus į kiemą, elgdamasis įžūliai, tyčia kumščiu sudavė jam į galvą, tuo padarydamas kelis odos nubrozdinimus galvos srityje, sukėlė R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam M. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant M. K. per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų per mėnesį, išdirbant ne mažiau 10 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant M. K. per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų per mėnesį, išdirbant ne mažiau 10 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 22–29), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam M. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, siekiant sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas penkis kartus, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 165–171), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 173, 176), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis laikomas neteistu, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimo susijusi bausmė. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, tačiau skiriamos baudos nesustabdė kaltinamojo nuo naujo nusikaltimo padarymo, todėl kaltinamajam neskirtina baudos bausmė, kadangi, teismo vertinimu, ji nepasieks bausmei keliamų tikslų. Pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokurorė, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima vidurkiui – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į veikos pavojingumą ir rūšį, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau nei 10 (dešimt) valandų per mėnesį (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau nei 10 (dešimt) valandų per mėnesį (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 14–21), paliktina galioti teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vatos tamponėlis ir pilkos spalvos plytos dalis, paimti 2024 m. spalio 5 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 23, 107), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau nei 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau nei 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti M. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vatos tamponėlį ir pilkos spalvos plytos dalį, paimtus 2024 m. spalio 5 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

M. K. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.