Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Evaldui Tarasevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą . (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2007 m. balandžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2008 m. gegužės 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės;

2. 2015 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 164 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

3. 2016 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

4. 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsniu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą, per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 valandų,

5. 2019 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. 2022 m. balandžio 15 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. K. 2023 m. birželio 15 d. apie 23 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą tyčia kumščiais sudavė R. D. ne mažiau 9 smūgius į veido, krūtinės, nugaros, peties, žasto sritis tokiu būdu padarė nukentėjusiajam R. D. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, dešinio peties, žasto srityse, nugaros kairėje pusėje ir krūtinės priekiniame paviršiuje, ūmų nosikaulių, nosies pertvaros ir kairio žandinio ančio priekinės, lateralinės ir medialinės sienelių lūžius, kairės pusės VI-IX šonkaulių nugarinių galų lūžius su skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo R. D. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Hammer“- 45 Eur vertės, televizorių „Samsung“- 600 Eur vertės, viso pagrobė R. D. priklausantį - 645 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamai R. K. pasitvirtino. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę iš dalies pripažino, t. y. jis pripažino esmines veikos įvykdymo aplinkybes ir nepripažino aplinkybės, kad veikė bendrininkų grupę u ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kitoje dalyje kaltinimus pripažino. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog nukentėjusysis R. D., siekia melagingai apkalbėti kaltinamąjį, be to, tokių abejonių neišreiškė ir pats kaltinamasis. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo R. K., nukentėjusiojo R. D., liudytojos L. Z. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, įvykio vietos apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolą, akistatos protokolą, asmens apžiūros protokolą, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, 2024 m. kovo 20 d. susitarimą, įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis pripažino pagrobę svetimą, nukentėjusiajam R. D. priklausantį turtą – televizorių ir telefoną – plėšimo būdu, panaudodami smurtą atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku buvo nukentėjusiojo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir panaudodami smurtą – suduodamas ne mažiau 9 smūgius į veido, krūtinės, nugaros, peties, žasto sritį, pareikalavo nukentėjusiojo atiduoti daiktus, taip atimdami galimybę priešintis.

Kad nusikalstamą veiką padarė R. K. patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo R. D. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo kameros įrašas, kuriame užfiksuota, kaip R. K. išsineša televizorių ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Pažymėtina, kad kaltinamasis užvaldė nukentėjusiojo valdomą turtą. Pats kaltinamasis nurodė, kad pagrobtus daiktus pardavė. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Taigi, kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-25/2002). ???

Pačio kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas, nukentėjusiojo pareiškimas patvirtina, kad svetimo turto (televizoriaus ir telefono) pagrobimą tiesiogiai įvykdė R. K., kuris daiktus užvaldė išsinešdamas juos iš nukentėjusiojo R. D. namų, kas reiškia, jog kaltinamasis turėjo galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti. Neginčytinai byloje nustatyta, kad R. K. svetimą turtą – televizorių ir telefoną paėmė ir užvaldė, todėl veika laikoma baigta.

Kad nukentėjusiajam R. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina 2023 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1233/2023(02) nustatyta, kad R. D. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, dešinio peties, dešinio žasto srityje, nugaros kairėje pusėje ir krūtinės priekiniame paviršiuje, ūmūs nosikaulių, nosies pertvaros ir kairio žandikaulio ančio priekinės lateralinės ir medialinės sienelių lūžiai, kairės pusės VI-IX šonkaulių nugarinių galų lūžiai su skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. R. D. nustatyti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus veido, krūtinės priekinio paviršiaus nugaros kairės pusės, dešinio peties ir dešinio žasto sritis mažiausiai 9 trauminiais poveikiais (1. b. l. 80 – 83). Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis ir mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas – nustatytas teismo medicinos specialisto išvadoje, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui abejonių nekelia. Teismo vertinimu tarp R. K. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama R. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

BK 180 straipsnio sudėtyje įtvirtintas galimybės priešintis atėmimo požymis suponuoja kitą papildomą plėšimo objektą ? asmens veiksmų laisvę. Turto pagrobimas gali būti įgyvendinamas suvaržius kito asmens teisę laisvai veikti ir galimybę apginti savo nuosavybę nuo pavojingo kėsinimosi. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pirmiausia naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, šiam praradus sąmonę ir tokiu būdu atėmus galimybę pasipriešinti, pagrobė televizorių ir telefoną, Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, tokie kaltinamojo veiksmai vertinti kaip kitoks atėmimas galimybės priešintis. Ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl R. K. laikomas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Šiuo atveju R. K. inkriminuota tai, kad jis R. K. 2023 m. birželio 15 d. apie 23 val., veikdamas grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bute adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant už sprando, tyčia kumščiais sudavė R. D. ne mažiau 9 smūgius į veido, krūtinės, nugaros, peties, žasto sritis tokiu būdu padarė nukentėjusiajam R. D. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, dešinio peties, žasto srityse, nugaros kairėje pusėje ir krūtinės priekiniame paviršiuje, ūmų nosikaulių, nosies pertvaros ir kairio žandinio ančio priekinės, lateralinės ir medialinės sienelių lūžius, kairės pusės VI-IX šonkaulių nugarinių galų lūžius su skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje- sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo R. D. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Hammer“- 45 Eur vertės, televizorių „Samsung“- 600 Eur vertės, viso pagrobė R. D. priklausantį - 645 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kitas veikos aplinkybes pripažino. Kaltinamasis nurodė, jog atėjo į nukentėjusiojo namus vienas ir vienas naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, niekas jam nepadėjo, kiti asmenys sėdėjo ant sofos. Nukentėjusysis R. D., apklaustas teisme parodė, kad kaltinamasis atėjo ne vienas, su vyriškiu ir moterimi. Jie buvo trise, o jis namuose vienas. To vyro ir moters nepažįsta. Kai R. mušė, kiti sėdėjo prie stalo. Sunku pasakyti, ar kiti sudavė smūgius, nepamena. Nematė, kas paėmė už sprando, negali pasakyti, nepastebėjo. Kai man suėmė už sprando, R. stovėjo iš dešinės pusės. Nematė, kas laikė už sprando. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kiek prisimena R. K. kumščiu jam trenkė į galvą. Svetainės kambaryje nepažįstamas vyras jį laikė už galvos, o R., jam sėdinti ant sofos, nieko nesakęs, tyčia nenustatytą kiekį smūgių kumščiais trenkė į veido sritį, nosį. R. D. negali pasakyti, ar kitas vyras jį mušė, kadangi buvo trumpam praradęs sąmonę. Kuomet atsigavo matė, kaip R. K. išsinešė televizorių ir telefoną.

Iš pagarsinto nukentėjusiojo R. D. apklausos, užfiksuotos pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad užfiksuoti tokie nukentėjusiojo parodymai „2023 m. birželio 15 d. apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), jis išeidamas pro lauko duris iš namų į kieme esantį lauko tualetą, atidarius duris pajuto fizinį skausmą į galvos sritį. Pamatė, kad jam dešinės rankos kumščiu tyčia trenkė pažįstamas vyras vardu R.. Susiėmęs už galvos pasakė „R., ką čia darai?“, tačiau šis jam nieko neatsakė. Tada jis išsigandęs pabėgo į svetainės kambarį, kur atsisėdo ant kambaryje esančios sofos. Atėjęs į kambarį nepažįstamas vyras griebė jam už sprando ir jį laikė, kai tuo metu R., jam sėdinti ant sofos, nieko nesakęs, tyčia nenustatytą kiekį smūgių kumščiais trenkė į veido sritį, nosį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Tokiais veiksmais, asmenys atėmė galimybę priešintis, kadangi tuo metu buvo bejėgiškos būklės, išsigandęs, nesuprato kas vyksta. Po to jis pabėgo iš svetainės kambario ir nuėjo į virtuvę, kur norėjo nusiplauti veidą, kadangi iš nosies bėgo kraujas. Pamatė, kai R. su nepažįstamu asmeniu pagrobė svetainės kambaryje buvusį jam priklausantį televizorių „Samsung“ ir mobiliojo ryšio priemonę „Hammer“, dėl ko jam buvo padaryta turtinė žala. Po sukelto fizinio skausmo veido srityje po abejomis akimis atsirado poodinės kraujosruvos (mėlynės), sąmonės nebuvo praradęs. Patikslino, kad R. ir nepažįstamam vyriškiui pasišalinus, pastebėjo, kad kartu su jais šalinasi ir nepažįstama moteris, kuri tuo metu galimai buvo namo kieme ir laukė vyriškių.“.

Teismas įvertinęs šiuos nukentėjusiojo duotus parodymus, naudojamas formuluotes ir išsireiškimus, gretindamas su nukentėjusiojo duotais parodymais teisiamojo posėdžio metu, naudojamasi žodžiais ir terminais, sprendžia, jog pirminiai parodymai surašyti galimai ne taip, kaip nurodė nukentėjusysis, kadangi naudojami teisiniai terminai ir teisiniai išsireiškimai, kokie vartojami teisinį išsilavinimą turinčio asmens, aprašant konkrečius veiką kvalifikuojančius požymius taip kaip jie vertinami teisės teorijoje, todėl šių nukentėjusiojo parodymų teismas nevertina, kaip objektyvių parodymų. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo, kitus rašytinius įrodymus, juos gretindamas tarpusavyje, sprendžia, jog nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad R. K. veiką įvykdė, veikdamas grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu“ ir tai, kad „ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant už sprando“. Teismo vertinimu, esant nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, kad kaltinamasis stovėjo iš dešinės pusės, kai buvo laikoma už sprando, tai, kad buvo vartojamas alkoholis, tai, kad nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, įvertinus sužalojimų kiekį ir mastą, sprendžia, kad nurodytos aplinkybės kaltinime nepasitvirtino. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo susitarimas tarp kaltinamojo ir kito nenustatyto asmens veiką įvykdyti bendrininkų grupe, šios aplinkybės nepatvirtina nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, nei liudytojos, nei kiti ištirti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant iš kaltinimo šalintinos inkriminuotos aplinkybės, kad R. K. veiką įvykdė, veikdamas grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir tai, kad „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant už sprando“.

Gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 294 straipsnį. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai nekvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio atitinkamą dalį.

BK 294 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. BK 294 straipsnio yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.

BK 294 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine tyčia (asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo) arba netiesiogine tyčia (padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-495/2025). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, jog kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės gynimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Taip veikdamas asmuo pats imasi vykdyti teisingumą, pavyzdžiui, nesikreipdamas į teismą jėga atima iš skolininko turtą arba verčia jį įvykdyti prievolę panaudodamas prievartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2014). Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos ne tik turtinės, bet ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2022). Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2022). Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinę, administracinę, drausminę) atsakomybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-53-693/2018). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Kitaip tariant, būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014). Nesant pateisinamos klaidos, veika negali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas, o kaltininkas gali atsakyti pagal kitus BK straipsnius, kai tam yra pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2022).??? ???

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai kaltininkas savavališkai įgyvendina turtinę teisę, sąmoningai akivaizdžiai viršydamas šios teisės apimtį (siekia ne atkurti tikras ar tariamas teises, bet gauti turtinės naudos), kaltininkui paprastai inkriminuotinas atitinkamas BK straipsnis, nustatantis atsakomybę už turtinį nusikaltimą. Atsakomybė pagal BK 294 straipsnį nustatyta ne už bet kokios, o tik už įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą. Asmuo, nesilaikantis ne įstatymais nustatytos subjektinių teisių įgyvendinimo tvarkos, neturėtų atsakyti už savavaldžiavimą. Jei nustatoma, kad kaltininkas neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės, tai veika negali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnį. Subjektinė teisė BK 294 straipsnio prasme turi turėti teisėtą ir objektyvų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2022).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. K. nusikalstama veika neatitinka savavaldžiavimo pagal BK 294 straipsnį sudėties.

Akcentuotina, kad nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad veikos įvykdymo metu R. D. kaltinamajam R. K. nebuvo skolingas, jų nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai. Teismo vertinimu kaltinamojo R. K. teiginiai, visų įrodymų surinktų baudžiamojoje byloje kontekste, juos ištyrus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, laikytina kaltinamojo pasirinkta gynybine pozicija. Pabrėžtina, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis kaltinamajam R. K. veikos įvykdymo metu buvo skolingas, o taip pat įrodymų be pačio kaltinamojo parodymų, jog veikos vykdymo metu galiojo nėra. Pabrėžtina, kad vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus dėl tariamos skolos, nė vienam konkrečiai neįvardijus skolos dydžio, skolos grąžinimo sąlygų ir grąžinimo aplinkybių, uvo nenuoseklus, darytina išvada, kad skolos buvimo faktas neįrodytas. Pabrėžtina, kad kaltinamasis atvykęs pas nukentėjusįjį, paėmė ir reikalavo ne skolos grąžinimo ir pinigų, o pats pasirinko daiktus, kuriuos iš nukentėjusiojo paims. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo nustatyta, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba nesuprato, kad jokios realiai egzistuojančios teisės reikalauti iš nukentėjusiojo pinigų nėra, tad nesant pateisinamos klaidos, veika negali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas. Šiuo atveju išvados, kad kaltininkas savavališkai įgyvendino turtinę teisę, kai akivaizdžiai viršijama tariamos teisės apimtis (pagrobtų daiktų vertė 645 Eur, kuriuos pardavė) už skolos tariamą dydį (nuo 100 Eur iki 150 Eur), vertintina, kaip siekis ne atkurti tikras ar tariamas teises, bet gauti turtinės naudos.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kvalifikuoto plėšimo požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. BK 180 straipsnio 1 dalyje pasikeitė už šio nusikaltimo padarymą galimos skirti bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi, straipsnio sankcija buvo papildyta alternatyvia laisvės apribojimo bausme. Įvertinus tai, kad už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nuo 2025 m. vasario 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė yra švelnesnė, nauja įstatymo redakcija laikytina kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančia ir tai sudaro pagrindą jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios, o pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos BK 180 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis R. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Kaip minėta, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Skiriant bausmę R. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę ir asmens veiksmų laisvę, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta.

Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis R. K. jau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu veiką padarė, neišnykus teistumui, jo teistumas už ankstesnius nusikaltimus neišnykę ir nepanaikinti, ir jis vėl padarė vieną naują tyčinį nusikaltimą (2 t., b. l. 110 122). Taip pat R. K. baustas administracinėmis nuobaudomis, jam paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 166-171).

Iš teismo išreikalautų ir kaltinamojo pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad R. K. diagnozuota glioblastoma (CNS PSO 4 laipsnio). Šiuo metu dėl minėtos ligos jam taikomas ambulatorinis gydymas gama spinduliais ir chemoterapija temozolomidu, tai pat skiriami pagalbiniai medikamentai. Chemoterapija jam skiriama peroralinė, t. y. vaistai išgeriami per burną. R. K. funkcinė būklė šiuo metu pagal ECOG skalę yra pirmo laipsnio, fiziškai jis pajėgus dalyvauti teismo posėdžiuose, ypač nuotoliniu būdu. VšĮ KMP Dainavos padalinio Psichikos sveikatos centre nesilankė, psichikos ir priklausomybės ligų sveikatos priežiūros paslaugos prisirašymo laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. sausio 22 d. nebuvo teiktos. Gydomas nuo glioblastomos, taikomas chemospindulinis gydymas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., nustatytos diagnozės galvos smegenų išplitęs piktybinis navikas, glioblastoma miltiforme, PSO IV, rasta ATRX mutacija, C71.8 (3 t. b. l. 73 -89, 98-111).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neišnykus teistumui. Ankstesni teistumai leidžia teismui daryti išvadą, jog yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, rodo nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų, skirtų ir atliktų bausmių, tarp jų ir realaus laisvės atėmimo, kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad R. K. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, dėl to tik griežčiausios už šią jo padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, tai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir maksimaliai apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į sveikatos būklę, aplinkybes, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailintis dėl veikos padarymo nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis, bet didesnė nei minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) tam tikras pareigas. Šiuo atveju, nors kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas jau šeštą kartą, kaltinamasis šiuo metu nedirba dėl sveikatos būklės ir taikomo gydymo, duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl veikos padarymo, nurodant norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, vis dar šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas be intensyvios priežiūros, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą. Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo panaudotas smurtas, padaryta turtinė žala, jam skirtinos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 punktuose numatytos pareigos – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba ar lankymusi gydymo įstaigose bei BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 9 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimas ir pašalinimas, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. Civiliniai ieškiniai

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 282,77 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 152 -156). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su R. D. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, nukentėjusiajam R. D. buvo suteikta ambulatorinė skubiosios medicinos pagalbos paslauga, gydytojo radiologo konsultacija, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, 2023 m. birželio 18 d . (1 lovadienis) gydytas LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos I-jame skyriuje. Iš viso už R. D. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 282,77 Eur. Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo R. K..

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 846,02 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 174 - 193). Ieškinys pareikštas dėl nukentėjusiajam R. D. išmokėtos ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį. Kaip nurodyta ieškinyje, dėl patirtų sužalojimų R. D. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimais buvo nuspręsta skirti R. D. ligos išmoką už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. spalio 6 d., R. D. buvo paskaičiuota ir išmokėta 846,02 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog dėl neteisėtų kaltinamojo R. K. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam R. D., dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išmokėjo ligos išmoką nukentėjusiajam G. S., todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo R. K..

Nukentėjusysis R. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 645 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (1 t. b. l. 107). 2024 m. rugpjūčio 8 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. D. su įtariamuoju R. K. susitaikė, R. K. pilnai padarytus nuostolius atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė. R. D. jokių pretenzijų jam neturi prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 127 – 128). 2024 m. kovo 20 d. susitarimas patvirtina, kad 2024 m. kovo 20 d. R. K. padengė padarytus nuostolius 150 Eur R. D.. Daugiau pretenzijų neturi. (1 t b. l. 137). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam žalą atlygino, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas, laikant, jog kaltinamasis iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiajam patirtą turtinę žalą (BPK 107 straipsnis).

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 102-108) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje negauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių plokštelių su kaltinamojo medicininiais duomenimis ( 1 t., b. l. 87) ir vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje (1 t., b. l. 138).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7, punktais R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67straipsnio 2 dalies 4, 9 punktais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Kauno teritorinės ligonių kasai padarytas turtines žalas;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš kaltinamojo R. K. 846,02 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 2 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo R. K. 282,77 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 77 ct) turtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl nukentėjusiojo R. D. civilinio ieškinio dėl 645 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žalos atlyginimo nutraukti (BPK 107 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. K. valstybės naudai nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 (dvi) kompaktines plokšteles, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.