Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. C. G. D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, nes skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokiu Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu yra priimtas skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo uždrausta atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijas. Vien tai, kad atsakovas panaikino pareiškėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo priimti skundžiamą sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Europos Sąjungos valstybes remiantis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi.

Pažymi, kad prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje pateikė pareiškėjo darbdavys, kas reiškia tai, kad pareiškėjas net neatliko jokių veiksmų siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, t. y. būtent darbdavys nesuteikė darbo pareiškėjui.

Atsakovo vertinimu, ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 3 metus, taip pat įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyt pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. spalio 17 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760298578, galiojantis iki 2025 m. spalio 17 d.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 puntu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) ir UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (darbo sutartis su asmeniu nesudaryta), 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 24S52681 panaikino pareiškėjui 2023 m. spalio 17 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760298578. 2024 m. kovo 8 d. leidimas laikinai gyventi paskelbtas negaliojančiu. Pareiškėjas skundo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 14 d. sprendimo nepateikė.

Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a ir p papunkčiais, 2 dalies c ir p papunkčiais, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – Kriterijų vertinimo tvarkos), 14 punktu, nusprendė: 1) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas, nes pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas.

Pareiškėjas pateikė skundą teismui dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, VAĮ, Kriterijų vertinimo tvarka, Taisyklės.

Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos (11.3. papunktis): 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Taigi sprendimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki tam tikro laiko atsakovas turėjo priimti įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, ar draudimas pareiškėjui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad draudimu atvykti užsieniečiams į Lietuvos Respubliką siekiama užkirsti kelią nesąžiningiems bei nepatikimiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką; į atsakovo nustatytas aplinkybes, dėl kurių panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo sutartis su asmeniu nesudaryta), prieina prie išvados, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus kriterijus, o pareiškėjui taikomas draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jam nėra aišku, kodėl yra priimtas skundžiamas Sprendimas ir, kad jis nėra kaltas, kad darbdavys nesuteikė jam darbo, ne jis pats pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, yra bendro pobūdžio ir deklaratyvūs, todėl teisėjų kolegijos atmetami. Šioje administracinėje byloje sprendžiama dėl draudimo atvykti kaip poveikio priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nurodytas pareiškėjo bendravimas su kitais asmenimis nėra aktualus. Pareiškėjas, kaip minėta, neginčija leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, šio administracinio sprendimo priėmimo teisinio ir faktinio pagrindo, todėl nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su leidimo laikinai gyventi panaikinimu, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Migracijos departamento sprendimai, priimti siekiant užkardyti galbūt neteisėtą užsieniečio migraciją, kai tas asmuo nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą, nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015; 2016 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3669-822/2016; kt.).

Taigi darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), pagrįstai vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi atsižvelgdamas į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nustatė 3 metų draudimo atvykti laikotarpį. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir tai, jog buvo nustatytas trumpesnis nei galimas skirti draudimo atvykti (perspėjimo įvedimo) laikotarpis, nėra teisinio pagrindo teigti, jog jis neproporcingas siekiamam teisėtos migracijos tikslui.

Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas priėmė sprendimą įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgęs į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, į tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje; kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu sprendimą dėl perspėjimo įvedimo į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais, Sprendime taikytas aptartas ribojimas yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas atitinka ir VAĮ reikalavimus (yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas), be to, jį priimant buvo laikytasi pagrindinių ir esminių procedūrų, juos priėmė tam kompetentingas subjektas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo M. C. G. D. M. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.