Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, turinti savo žinioje civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo užsienyje, tretysis asmuo T. K., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui R. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo užsienyje. Ieškovė nurodė, kad 2011-09-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-8749-713/2011 patvirtintas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1 p., kuriuo nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jį prašo pakeisti, t.y.: nustatyti nepilnamečio sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą užsienyje, kartu su motina E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Bei prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko E. B. laikinąją gyvenamąją vietą Anglijoje kartu su motina iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti.

Iš teismui pateikto ieškinio ir jo priedų matyti, kad 2011-09-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu tarp šalių buvo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje nustatyta sąlyga, kad nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas Anglijos teisme iškėlė ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir ieškovė teismo buvo įpareigota vaiką grąžinti į Lietuvą, tačiau šiuos faktus patvirtinantys dokumentai nepateikti.

CK 3.169 str. nurodyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pastarajame straipsnyje nurodyta, kaip turi būti nustatyta vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, gyvenamoji vieta. Aiškiai nurodyta, kad teismas paprastai nagrinėja ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams nesutariant, su kuriuo turi gyventi vaikas. Toks ginčas gali kilti ir kai vaikas jau kurį laiką gyveno su vienu iš tėvų bendru tėvų susitarimu, tačiau antrasis mano, kad jis auga netinkamai auklėjamas, be reikiamos priežiūros ir panašiai. Tokiais atvejais ginčas nagrinėjamas CK 3.174 str. nustatyta tvarka. Taip pat šiame straipsnyje yra numatyti du atvejai, kuomet tėvams suteikiama galimybė pakartotinai reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir tai daryti gali antrasis iš tėvų.

CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų.

Tuo tarpu ieškovė pateikė teismui ieškinį pakeisti patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina užsienyje. Kadangi teismo sprendimu yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, teismas vertina, kad ieškovė pareiškė tapatų reikalavimą, t.y. pakartotinai prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nors toks reikalavimas jau yra išspręstas. Be to, iš pirmiau išdėstytų įstatymų nuostatų akivaizdu, kad gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal jo gyvenamąją vietą, o ne konkrečioje valstybėje ar konkrečiu adresu. Kitoks įstatymų aiškinimas prieštarautų CPK numatytiems protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principams, kadangi ieškovei kiekvieną kartą keičiant gyvenamąją vietą tektų kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Ieškovei išaiškintina, jog keičiantis tėvo (motinos), su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, keičiasi ir vaiko gyvenamoji vieta, tačiau keičiant vaiko gyvenamosios vietos valstybę būtinas kito tėvo sutikimas. Judėti Šengeno erdvėje be tėvo sutikimo galima tik laikinai (pavyzdžiui, atostogų metu), tačiau jei vaikas pradeda eiti į mokyklą kitoje šalyje ir ten kreipiamasi dėl socialinių pašalpų ar pan., tai rodo, kad išvykimo tikslas nėra laikinas, todėl būtinas kito, liekančio tėvo, šiuo atveju atsakovo, sutikimas. Ieškovei taip pat išaiškintina, kad liekančio tėvo (motinos) sutikime būtina numatyti bendravimo su vaiku tvarką, kas būtų kaip garantas tiek išvykstančiam, tiek liekančiam tėvui. Bendravimo tvarkoje turi būti numatytos pagrindinės bendravimo sąlygos (telefonu, internetu, laikas, kada galima susisiekti, bendravimas atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimas ir pan.). Taip pat liekantis tėvas (motina) turi žinoti, kur ir su kuo gyvens jo vaikas. Jei nėra galimybės gauti tokį tėvo sutikimą, išvykstantis tėvas (motina) turi kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Jei gyvenamoji vieta buvo nustatyta, tada – dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Kadangi šiuo atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o konkreti bendravimo tvarka nėra nustatyta, ieškovė turėtų kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o ne dėl gyvenamosios vietos nustatymo užsienyje.

Todėl atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ieškinys atsisakytinas priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290 - 291 str., teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės E. K. ieškinį.

Nutartis per 7 d. nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.