- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-10-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00526-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) valstybinei kolegijai dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovės priešieškinį dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. R. ieškiniu prašė apginti pažeistas teises, atkuriant iki teisės pažeidimų buvusią padėtį: panaikinti atsakovės sudarytos (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos ginčų nagrinėjimo komisijos 2019-12-13 dienos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atmestas ieškovės 2019-12-06 skundas, ir panaikinti atsakovės (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos direktorės 2019-09-02 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti atsakovės (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos finansinės pagalbos neįgaliesiems skyrimo komisijos 2019-10-01 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pirmąjį punktą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) valstybinei kolegijai iš ieškovės V. R. 164,60 Eur skolą ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas sprendė, kad ieškovė privalėjo žinoti, domėtis ir, manytina, žinojo visus reikalavimus studentui ir studijų tvarką, įskaitant paramos teikimo sąlygas.
4. Teismas sprendė, kad prerogatyva nustatyti, kokia faktinė studento studijų pažangumo situacija laikytina akademine skola, palikta aukštajai mokyklai, turinčiai plačią autonomiją savo veikloje.
5. Teismas sprendė, kad, nepriklausomai nuo ieškovės pageidavimų bandyti perlaikyti neišlaikytą egzaminą keletą kartų, akademine skolininke ji tampa automatiškai jau po pirmojo neišlaikyto perlaikymo. Teismas, atsižvelgęs į 2018-05-16 nutarimu dėl (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos 2018-2019 studijų metų kalendoriaus patvirtinimo nustatytą tvarką konstatavo, kad ieškovė perlaikyti neišlaikytą egzaminą galėjo tik 2019-06-25 – 2019-06-29 laikotarpiu, o atsakovė neprivalėjo vasaros atostogų metu organizuoti ieškovei neišlaikyto egzamino perlaikymo.
6. Teismas vertino, jog, ieškovė, 2019-04-30 neišlaikiusi egzamino bei jo neišlaikiusi ir perlaikymo metu, 2019-06-25 tapo akademine skolininke. Atitinkamai ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė dėl egzamino dar vieno perlaikymo į atsakovę kreipėsi 2019-06-28, bet jai nebuvo sudaryta tokia galimybė, kuri nebuvo sudaryta ir rugpjūčio pabaigoje, nebeturi reikšmės, kadangi atsakovė tokios pareigos ieškovei neturėjo, o ieškovė jau buvo tapusi akademine skolininke.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos direktoriaus 2019-07-09 įsakymu paskirtos finansinės pagalbos priemonės specialiesiems poreikiams tenkinti 2019 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais gauti neturėjo teisės, kadangi turėjo akademinę skolą, tačiau atsakovės finansų skyrius tokių duomenų laiku negavo, o ieškovė pati tokios informacijos atsakovės finansų skyriui nepateikė, nors turėjo suprasti, kad pagal kolegijoje nustatytą teisinį reglamentavimą bei Vyriausybės nutarimą tokių išmokų gauti neturi teisės.
8. Teismas nurodė, jog ginčo laikotarpiu galiojusio Vyriausybės patvirtinto Aprašo 18.2 punkte nustatyta, kad aukštoji mokykla, ne pagal paskirtį ar per klaidą neteisingai panaudojusi neįgaliųjų finansinei pagalbai skirtas lėšas, neteisingai panaudotą lėšų sumą turi grąžinti. Teismas sprendė, kad aprašas nenumatė galimybės palikti studentui per klaidą išmokėtas lėšas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės direktorė pagrįstai priėmė 2019-09-02 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nes ieškovė ginčo lėšas gavo per klaidą, o atsakovės finansų skyrius, turėdamas visą informaciją apie ieškovę, ginčo lėšų mokėjimą būtų nutraukęs, t. y. ieškovė nebūtų buvusi įtraukta į 2019-07-09 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Teismas sprendė, kad ieškovei nebuvo teisės aktuose numatyto pagrindo gauti ginčo išmokas. Be to, nors formalus įsakymas jas skirti buvo priimtas, tačiau jis vėliau buvo panaikintas, todėl ieškovė privalo grąžinti įgytas ginčo lėšas atsakovei. Teismas sprendė, kad ieškovė praturtėjo dėl atsakovės per klaidą skirtų ginčo išmokų, tačiau atsakovė šiuo atveju, skirdama ginčo išmokas, veikė visiškai ne savo, o ieškovės interesais, be to, ir ieškovė atsakovės pati neinformavo apie tai, jog ginčo lėšos jai nuo 2019-07-01 nebepriklauso.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
10. Apeliaciniu skundu ieškovė V. R. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas savo sprendimą grindė atsakovės autonomija, kurią iš esmės atsakovė naudojo priešingais teisei ir studentų teisėms tikslais. Teismas pripažino, kad pagal atsakovės vidinius teisės aktus mokslo metų pabaiga yra 2019 rugpjūčio 31 diena, kas ir buvo nurodyta ieškinyje. Teismas nurodė, kad egzamino perlaikymo terminas pagal atsakovės vidinius teisės aktus buvo 2019-06-25 – 2019-06-29 ir iki mokslo metų pabaigos – 2019-08-31– atsakovė esą neprivalėjo ieškovei organizuoti egzamino perlaikymo, nors ši to ir prašė. Teismas nurodė, kad už atsakovės klaidas atsakomybė tenka ieškovei, kadangi atsakovė neva tai veikė ieškovės interesais. Manytina, kad šiuo teisės aktų interpretavimu teismas pažeidė materialines teisės normas – CK 6.237 straipsnį, kadangi ieškovės gautos neįgaliųjų išmokos buvo gautos pagal jų išmokėjimo metu galiojantį įstatymą, dar nesibaigus mokslo metams, kuomet atsakovė turėjo pareigą organizuoti egzamino perlaikymus, kurių skaičius įstatymu neribojamas, o ne apriboti galimybes perlaikyti egzaminus 5 dienų terminu nuo 2019-06-25 iki 2019-06-29. Lėšų, gautų pagal galiojantį įstatymą dar nepasibaigus mokslo metams, teismas negalėjo laikyti be teisinio pagrindo įgytomis lėšomis.
10.2. Atsakovė nesilaikė LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo“ 6 punkto reikalavimų, pagal kurį buvo numatyta tik išmokų sustabdymo galimybė, o ne išmokų atšaukimo galimybė t. y. „(...) Jeigu neįgalusis nebeatitinka šio aprašo 3.3 punkte nurodytų sąlygų (turi akademinių skolų ), 5.1 punkte nurodytos išmokos mokėjimas jam sustabdomas nuo kito mėnesio ir pratęsiamas neįgaliojo rašytiniu prašymu, pateikiamu aukštosios mokyklos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, tik nuo kito mėnesio, kai panaikinamos akademinės skolos ir (arba) aukštosios mokyklos skirtos nuobaudos. 5.2 ar 5.3 punkte nurodyta išmoka tokiu atveju už atitinkamą studijų semestrą nemokama (...)“. Tai reiškia, jog aprašas leidžia sustabdyti išmokos mokėjimą nuo kito mėnesio, o ne atšaukti jos mokėjimą atgaline tvarka. Minimų materialinių teisės normų nuostatas teismas pažeidė, netinkamai jas taikydamas ir /ar/ jų netaikydamas, apie jų taikymą iš esmės nepasisakant savo sprendime.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) valstybinė kolegija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apeliantės atsakovės patirtas 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovės studijų nuostatose apibrėžta akademinės skolos sąvoka bei akademinės skolos susidarymo sąlygos ieškovei yra privalomos. Tai reiškia, jog nepriklausomai nuo ieškovės V. R. pageidavimų bandyti perlaikyti neišlaikytą egzaminą keletą kartų, akademinė skolininkė ji tampa automatiškai jau po pirmo neišlaikyto perlaikymo. Nei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nei Kolegijos vidaus teisės aktuose nėra nurodyta, kad studentas tampa akademiniu skolininku tik įtraukus jį į nepažangių studentų rotaciją.
11.2. Ieškovė V. R. Kolegijos direktoriaus 2019-07-09 įsakymu paskirtos finansinės pagalbos priemonės specialiesiems poreikiams tenkinti 2019 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais gauti neturėjo teisės, kadangi turėjo akademinę skolą. Nagrinėjamu atveju ieškovei V. R. apskritai nebuvo teisės aktuose numatyto pagrindo gauti ginčo išmokas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės įsakymo ir nutarimo punkto panaikinimo, taip pat dėl atsakovės reikalavimo grąžinti ieškovei sumokėtas lėšas pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) valstybinėje kolegijoje. 2018-07-27 dėl to tarp šalių buvo sudaryta atsakovės ir valstybės finansuojamos vietos studento studijų sutartis. 2019 metų pavasario sesijoje ieškovė neišlaikė sociologijos egzamino balandžio 30 d. ir birželio 25 d., jį perlaikydama. 2019-07-09 kolegijos direktorė įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 10 punktu nurodė studentei V. R. 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais teikti finansinę pagalbą, t. y. skirti po 82,30 Eur kas mėnesį. Gavusi iš Sveikatos priežiūros fakulteto duomenis apie ieškovės turimą akademinę skolą, kolegijos direktorė 2019-09-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė 2019-07-09 įsakymo 10 punktą. (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos finansinės pagalbos neįgaliesiems skyrimo komisijos sprendimu nutarta supažindinti ieškovę su 2019- 09-02 Direktoriaus įsakymu ir pasiūlyti jai galimybę jau permokėtas lėšas atskaityti, neišmokant išmokų specialiesiems poreikiams tenkinti už 2019 metų rugsėjo ir spalio mėnesius. Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovės V. R. 164,60 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas, kadangi ieškovei kaip studentei, turinčiai akademinių skolų, minėtos išmokos nepriklausė.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas – CK 6.237 straipsnį, kadangi ieškovės gautos neįgaliųjų išmokos buvo išmokėtos pagal jų išmokėjimo metu galiojantį įstatymą, dar nesibaigus mokslo metams, kuomet atsakovė turėjo pareigą organizuoti egzamino perlaikymą, kurių perlaikymo skaičius įstatymu neribojamas, o ne apriboti galimybes perlaikyti egzaminus 5 dienų terminu nuo 2019-06-25 iki 2019-06-29. Lėšų, gautų pagal galiojantį įstatymą dar nepasibaigus mokslo metams, teismas negalėjo laikyti be teisinio pagrindo įgytomis lėšomis.
16. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti studijų tvarką, vidaus darbo tvarką (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 8 punktas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnyje, apibrėžiančiame pagrindines įstatymo sąvokas, nėra nurodyta, kas yra akademinė skola. Įvertinusi šias nuostatas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prerogatyva nustatyti, kokia faktinė studento studijų pažangumo situacija laikytina akademine skola, palikta aukštajai mokyklai.
17. (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos nuostatų 3.6 punkte nustatyta, kad akademinės skolos – tai egzaminų sesijos bei egzaminų perlaikymo savaitės metu neišlaikyti egzaminai kaip kaupiamojo vertinimo galutinis rezultatas arba kai galutinis dalyko įvertinimas (pasibaigus dalyko studijoms „4 - nepatenkinamai“ ir žemesnis studijavimo pažymys). Studentas laikomas turintis akademinę skolą, jei neišlaikęs dalyko egzamino pasinaudoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies suteikta teise ir jo neišlaiko ar neapgina pakartotinai vieną kartą (išskyrus studento nesąžiningumo atvejį atsiskaitymo metu) per dekano nustatytą perlaikymo laikotarpį. Nuostatų 76.1 punkte nustatyta, kad studentas tampa akademiniu skolininku, jei neišlaiko egzamino per pakartotinį atsiskaitymų laikymo laikotarpį.
18. (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos akademinė taryba 2018-05-16 priėmė nutarimą dėl (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos 2018-2019 studijų metų kalendoriaus patvirtinimo, kuriuo numatė, kad pavasario semestro laikotarpis yra 2019-02-04 – 2019-08-31, pakartotinis atsiskaitymų laikas numatytas 2019-06-25 – 2019-06-29, vasaros atostogų laikotarpis nuo 2019-07-01 iki 2019-08-31, 2018-2019 studijų metų pabaiga – 2019-08-31. Įvertinusi minėto nutarimo nuostatas, teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė perlaikyti neišlaikytą egzaminą galėjo tik 2019-06-25 – 2019-06-29 laikotarpiu, o atsakovė neprivalėjo vasaros atostogų metu organizuoti ieškovei neišlaikyto egzamino perlaikymo.
19. Iš 2019-04-30 sociologijos ir socialinės kultūros egzamino žiniaraščio matyti, kad ieškovė 2019-04-30 neišlaikė sociologijos ir socialinės kultūros egzamino. Ieškovė pasinaudojo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnyje numatyta teise atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Pakartotinis egzamino laikymas vyko 2019-06-25. Ieškovė jo neišlaikė ir per pakartotinį laikymą. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos nuostatų 3.6 punkte apibrėžtą akademinės skolos sąvoką ir jos susidarymo sąlygas, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, ieškovė, 2019-04-30 neišlaikiusi egzamino bei jo neišlaikiusi ir perlaikymo metu, 2019-06-25 tapo akademine skolininke. Nors atsakovė gali organizuoti egzamino perlaikymus, kurių skaičius įstatymu neribojamas, tačiau ieškovė akademine skolininke tapo automatiškai jau po pirmo neišlaikyto egzamino perlaikymo.
20. Pažymėtina, kad ieškovė pasirašė studijų sutartį, kurioje numatyti studento įsipareigojimai: 15.1. pradėdamas studijas savarankiškai susipažinti su Kolegijos tinklalapyje paskelbtais teisės aktais, reglamentuojančiais studijų organizavimą, nuolat jais domėtis; 15.3. laikytis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, Kolegijos statuto, Kolegijos akademinės etikos kodekso, Studijų nuostatų, Darbo ir vidaus tvarkos taisyklių, kitų Kolegijos vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų. Todėl ieškovė privalėjo susipažinti, domėtis ir žinoti visus reikalavimus studentui ir studijų tvarką.
21. Apeliantė teigia, kad atsakovė nesilaikė LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo“ 6 punkto reikalavimų, pagal kurį buvo numatyta tik išmokų sustabdymo galimybė, o ne išmokų atšaukimo galimybė.
22. Pagal iki 2019-09-05 galiojusios nutarimo dėl patvirtinto „Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo“ redakcijos 6 punktą, jeigu neįgalusis nebeatitinka šio aprašo 3.3 punkte nurodytų sąlygų, 5.1 punkte nurodytos išmokos mokėjimas jam sustabdomas nuo kito mėnesio ir pratęsiamas tik nuo kito mėnesio, kai panaikinamos akademinės skolos.
23. Pagal atsakovės patvirtinto Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems (duomenys neskelbtini) kolegijoje pagal neuniversitetinių studijų programas, tvarkos aprašo 3.3 punktą finansinė parama teikiama neįgaliesiems, jeigu jie neturi įsiskolinimų pagal studijuojamą studijų programą. Aprašo 6 punkte numatyta, kad, jei neįgalusis nebeatitinka šio aprašo 3 punkte nurodytų reikalavimų, išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti mokėjimas jam nutraukiamas nuo kito mėnesio. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš esmės tai analogiškos nuostatos minėtam Vyriausybės nutarimui.
24. Kaip jau nutarties 19 punkte konstatuota, 2019-06-25 ieškovė tapo akademine skolininke. Teisėjų kolegija pažymi, kad studentas tampa akademiniu skolininku po pirmo neišlaikyto perlaikymo, o ne tik įtraukus jį į nepažangių studentų sąrašą, todėl ieškovė finansinės pagalbos priemonės specialiesiems poreikiams tenkinti 2019 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais gauti neturėjo teisės. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos direktorius 2019-07-09 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl finansinės pagalbos neįgaliesiems teikimo 2018-2019 mokslo metų pavasario semestre“. Šiuo įsakymu ieškovei buvo suteikta finansinės pagalbos priemonė specialiesiems poreikiams tenkinti 2019 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Atsakovė nurodo, kad, 2019-07-09 priimant įsakymą, Kolegijos finansų skyrius dėl vasaros atostogų nebuvo gavęs iš Sveikatos priežiūros fakulteto duomenų apie tai, kad V. R. turi akademinę skolą. 2019-09-02 atsakovės direktorė priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atšaukė 2019-07-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei skirtą finansinės pagalbos priemonių specialiesiems poreikiams tenkinti teikimą 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais dėl akademinio įsiskolinimo.
25. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kolegijos finansų skyrius, turėdamas visą informaciją apie ieškovę, ginčo lėšų mokėjimą būtų nutraukęs, o ieškovė nebūtų buvusi įtraukta į 2019-07-09 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau susiklosčius situacijai, kad ieškovė ginčo lėšas gavo per klaidą, neturėdama teisės jų gauti, atsakovės direktorė pagrįstai priėmė 2019-09-02 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).
26. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad ieškovė finansinės pagalbos priemonės specialiesiems poreikiams tenkinti 2019 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais gauti neturėjo teisės, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė privalo grąžinti įgytas ginčo lėšas atsakovei. Pažymėtina, kad ieškovė žinojo, jog yra akademinė skola ir kad dėl akademinės skolos lėšos jai nuo 2019-07-01 nebepriklauso, todėl galėjo apie tai ir pati informuoti atsakovę.
27. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.