Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės K. S. teikimą dėl M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2020 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį vykdo nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. M. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 18 d. M. T. vengia vykdyti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę – šaukiamas neatvyksta į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja ir niekur nedirba, gydytis nuo alkoholizmo nepradėjo, jokios informacijos apie save ar savo buvimo vietą neteikia. 2019 m. lapkričio 28 d. apsilankymo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu buvo nustatyta, kad M. T. šiame bute negyvena, dėl ko Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą dėl M. T. paieškos paskelbimo. 2020 m. sausio 7 d. buvo paskelbta M. T. paieška. Atsižvelgiant į tai, kad M. T. vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, šią bausmę siūloma pakeisti areštu.

3. Teismo posėdžio metu M. T. nurodė, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje jis nesilankė, nes kurį laiką vartojo alkoholį. Anksčiau jis dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau jam teko išeiti iš darbo dėl to, kad dirbti jam buvo per sunku. Šiuo metu jis nedirba, nes neapsisprendžia, kokio darbo norėtų. Pastaruoju metu jis buvo nuvykęs į probacijos įstaigą, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Šiuo metu jis gyvena iš neįgalumo pensijos, stengsis išsigydyti nuo alkoholizmo. Jis labai gailisi dėl to, kad vartojo alkoholį ir neatvykdavo į probacijos įstaigą. Jis prašo jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės į areštą nekeisti, nes jis stengsis pasitaisyti.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, kadangi M. T. posėdžio metu į užduodamus klausimus atsakinėjo nuoširdžiai, administracinių nusižengimų jis nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų dėl M. T. elgesio nepradėta. Prokuroro manymu, nuteistajam reikia suteikti galimybę gyventi normaliai ir netikslinga keisti laisvės apribojimo bausmę į areštą.

5. Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė teikimą prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. BK 48 straipsnio 10 dalyje numatyta, jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

7. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

8. Iš teikime išdėstytų aplinkybių, M. T. asmens byloje esančių dokumentų matyti, kad M. T. tinkamai nevykdė nei vieno teismo jam skirto įpareigojimo. M. T. šaukiamas neatvyko į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių, 2020 m. sausio 7 d. buvo paskelbta jo paieška. Nors M. T. buvo įpareigotas visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tačiau M. T. rasti jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje- bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nepavyko. Nuteistasis dėl gydymo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (toliau – ir RPLC) nesikreipė, dirbti nepradėjo, o Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistravo.

9. Visgi M. T. į teikimo dėl jam skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę nagrinėjimą teisme atvyko, nurodė užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei pradėjęs gydymą nuo alkoholizmo. Teismui pateiktame RPLC išrašė iš medicininių dokumentų nurodyta, kad 2020 m. vasario 3 d. M. T. atvyko į RPLC blaivus, buvo sudarytas jo gydymo planas.

10. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nors M. T. netinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus nustatytu laiku būti namuose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs M. T. paaiškinimus bei jo asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad M. T. pradėjo gydymą nuo alkoholizmo, nepadarė nei vieno administracinio nusižengimo, teismas įžvelgia M. T. elgesio pokyčius bei jo norą keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo M. T. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – laisvės apribojimo bausmės pakeitimą į arešto bausmę, todėl teikimas dėl M. T. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę atmestinas.

11. Atsižvelgiant į tai, kad M. T. teismo jam skirtus įpareigojimus pradėjo vykdyti tik besibaigiant bausmės terminui, dėl ko M. T. skirta laisvės apribojimo bausme M. T. skirti suvaržymai nepadėjo visiškai įgyvendinti bausmės tikslų, teismas įsitikinęs, kad įgyvendinti bausmės paskirtį ir resocializuoti M. T. padės baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, taigi M. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant penkių mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusios nutarties gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, nemokamiems darbams atlikti. M. T. sutiko, kad jam būtų skirta BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

12. Teismas pažymi, kad, nors M. T. skirtos bausmės pabaiga yra 2020 m. vasario 18 d., tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui ir jos vykdymui, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos vykdymo galimybė nėra susieta su bausmės pabaiga. M. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė yra ne M. T. skirtos bausmės sudedamasis elementas, bet valstybės taikoma prievartinio pobūdžio priemonė už netinkamą jo elgesį probacijos metu. Manant priešingai, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir vykdymo galimybę siejant su bausmės pabaiga, tai būtų prielaida probuojamajam, iki bausmės pabaigos likus nedideliam laiko tarpui, ignoruoti jam skirtus įpareigojimus, manant, kad probaciją vykdančios tarnybos nesugebės laiku kreiptis į teismą dėl netinkamo probuojamojo elgesio teisinio įvertinimo ir socialiai netinkamas elgesys neužtrauks probuojamajam neigiamų pasekmių, kas galėtų probuojamajam sudaryti nebaudžiamumo įspūdį. Kita vertus kai kurios bausmės negali būti apibrėžtos konkrečiu terminu (pavyzdžiui, bauda) arba baudžiamojo poveikio priemonė (pavyzdžiui, įpareigojimas dalyvauti elgesį koreguojančiose programose) pagal savo pobūdį ir trukmę gali užtrukti ilgiau nei pati bausmė, tačiau tai neeliminuoja galimybės asmeniui kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemones. Teismas pažymi ir tai, kad už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui gali būti skirta bausmė pagal BK 243 straipsnį, kas suponuoja išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė yra savarankiška valstybės skiriama prievartinio pobūdžio priemonė, kurios vykdymo galimybė nesusieta su bausmės terminu, o šios priemonės nevykdymas yra baudžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės K. S. teikimą dėl M. T. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę atmesti.

Skirti M. T. papildomą pareigą – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant penkių mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusios nutarties gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, nemokamiems darbams atlikti.

Išaiškinti M. T., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.