Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, kaltinamosios gynėjui advokatui G. G., civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotam atstovui R. M., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, išsilav. aukštesnysis, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. kaltinama dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 270 str. 3 d. tuo, kad 2011 m. kovo mėn. 20 d. laikotarpyje nuo 10.30 val. iki 12 val. Alytaus miesto bendro naudojimo teritorijoje, esančioje Alytuje, šalia Panemuninkėlių g. 9C sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama leidimo ir pažeisdama Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymą Nr. D 1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ III – skyrius „Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka“ 9 – punktą, nupjaudama du gluosnius bei vieną gluosnį įpjaudama daugiau negu pusė jo diametro, kurių bendra vertė 3160 Lt, padarė žalą augmenijai.

Kaltinamoji M. S. nepripažino padariusi jai inkriminuojamą veiką ir paaiškino, kad viskas vyksta dėl nuolatinių konfliktų su kaimynais P. ir Č., todėl jie suinteresuoti ją apkaltinti. Ji su vyrais kiekvienais metais iš savivaldybės imdavo leidimą sulūžusiems medžiams tvarkyti. Prie jų namo auga daug gluosnių, apie jų nupjovimą sužinojo tik atvykus asmeniui iš aplinkos apsaugos. R. jai pasakė, kad ji nupjovusi gluosnius, nes yra skundas. Įvykio dieną, t.y. kovo 20 d. ji kalbėjusi su kaimyne Č., kad reiktų klevą nupjauti, kai priėjo N. Č. ir pirmiausia paklausė jos, kada grąžins pinigus už asfaltą, , o po to - kada ji baigsianti pjauti medžius, tad ji pasakiusi, kad ne jo reikalas. Tuomet atvažiavo N. pažįstamas J. ir abu kartu atėjo pas ją, ir J. paprašė pas ją leidimo. Ji pasakiusi, kad tvarkė tik išlūžusius medžius ir tą dieną viskas baigėsi.

Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Liudytojas V. K. parodė, kad yra komunalinio skyriaus vyresnysis specialistas. Kaltinamoji pas jį kreipėsi dėl leidimo pašalinti medžius miesto teritorijoje. Kai komisija gavo skundą, kad išpjauti ne pagal leidimą medžiai, komisija nuvyko į vietą, matėsi, kur buvo šviežiai įpjauti ir nupjauti medžiai, paskaičiavo žalą, nustatė pažeidimą ir medžiagą perdavė policijai. Su kaltinamąja po vietos apžiūros nekalbėjo.

Liudytojas N. Č. parodė, kad yra kaltinamosios kaimynas. Viduryje savaitės matė, kad vienas po kito virsta medžiai, o sekmadienį iš savo kiemo gal 10 metrų atstumu pamatė, kaip kaltinamoji paėmusi didelį pjūklą, skirtą pjauti dviem žmonėms, pjovė medį. Stebėjo ją 10 min. Tuomet jis paklausė, ar ji turi leidimą, ji atsakė, kad ne jo reikalas. Jis paskambino į gamtos apsaugą ir atvažiavo J., su kuriuo apžiūrėjo vietą ir matė, kad vienas medis buvo nupjautas, kiti įpjauti po pusę, kiek buvo įpjautų medžių – neatsimena. Kai paskambinęs grįžo, kaltinamosios vietoje neberado, ji buvo susirinkusi įrankius ir paslėpusi įkalčius - kelmai buvo apipilti žemėmis. Jo matytas pjaunamas medis buvo nenupjautas. Po to su J. nuėjo pas kaltinamąją ir ji patvirtino kirtusi medžius, nes tam turi leidimą, tačiau leidimas buvo tik genėjimui. Jos vyras jį aprėkė prie aplinkos apsaugos atstovo. Dėl kaltinamosios veiksmų buvo anoniminis prašymas, rašytas bendrai su kaimynais, kada buvo rašomas – neatsimena. Komisija buvo sušaukta kitą savaitę ir konstatuotas pažeidimas. Išvadą, kad kaltinamoji nupjovė ir viduryje savaitės jo matytus nupjautus medžius, padarė , kai pamatė ją sekmadienį pjaunančią medį.

Papildomai apklaustas liudytojas N. Č. parodė, kad nematęs ankščiau kaltinamosios pjaunančios medžių – matė tik įvykio dieną ją pjaunančią medį, kurio ji nenupjovė – buvo tik įpjautas. Parodė, kad kaltinamoji turėjo kirvį, du pjūklus – vieną rankinį ir kita dviejų galų.

Liudytojas J. J. parodė, kad dirba aplinkos apsaugos departamento vedėju. Jam paskambino Č. ir pasakė, kad kaltinamoji pjauna medžius, todėl nuvažiavo į vietą ir pamatė, kad nupjauti gal trys gluosniai. Matėsi, kad jie nupjauti šviežiai su rankiniu pjūkliuku. Jis nuėjo pas kaltinamąją ir paprašė leidimo, kurį kaltinamoji atnešė. Leidimas buvo išduotas atžalinės kilmėms krūmams, o ne medžiams pjauti. Komisija darbą pradėjo pagal jo informaciją – anoniminio pranešimo dėl medžio kirtimo jis negavęs.

Liudytojas G. P. parodė, kad kaltinamoji yra jo kaimynė. Pavasarį jis ryte ėjo praėjimu tarp S. ir Č. patvoriu meškerioti ir matė, kaip kaltinamoji pjovė medžius su rankiniu pjūklu. Būdamas nuo jos 50-100 metrų atstumu kaltinamosios veido nematė – ją pažino iš profilio. Nuvirtusių medžių nematė. vėliau savo parodymus pakeitė- parodė, kad nematė pas kaltinamąją nei pjūklo, nei kirvio, jokių pjovimo garsų taip pat negirdėjo, jam tik atrodė, kad kaltinamoji pjovė, nes matė kaltinamąją kažką darančią prie medžių, o po kurio laiko jis bendravo su Č., kuris jam pasakė, kad yra nuversti medžiai ir jis tuomet suprato, kas įvyko.

Liudytoja Ž. Č. parodė, kad kaltinamoji yra kaimynė. Įvykio dieną ji buvo kieme, kur su vyru dirbo ir matė, kaip kaimynė pjovė medį vieno galo rankiniu pjūkleliu, skirtu medžių genėjimui, o kitame medyje matė paliktą pjūkliuką su dviem juodais galais. Prie kaltinamosios priėjo jos vyras ir paklausė, ar ne per dideli medžiai pjovimui, ar turi leidimą, tačiau kaltinamoji piktai atsakė, kad ne jo reikalas. Matė tik vieną įpjautą ir nenuverstą medį. Paskui matė, kad yra ir daugiau nugenėtų medžių. Kad kaltinamoji būtų pjovusi medžius ankščiau, nematė.

Liudytojas J. S. parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona ir ji turi leidimą ploniems medžiams kirsti, pagal kurį tvarko miškelį. Įvykio dieną su Č. buvo atvykęs aplinkos apsaugos darbuotojas ir prašė pas jo žmoną leidimo. Mano, kad kaimynas Č. įskusdamas jo žmoną, keršija jam, nes su Č. konfliktai tęsiasi jau 20 metų, o paskutinis konfliktas vyko dėl kelio asfalto darbų, už kuriuos Č. pareikalavo 2.500 Lt, tačiau žinodamas, kad asfaltas vogtas, pranešė apie tai policija. Su kaimynu P. taip pat nuolat konfliktuoja dėl šuns. Parodė, kad tame miškelyje esančius medžius pjauna kas nori. Ar žmona įvykio dieną pjovė medžius, nematė. Mano, kad ji negali pjauti dėl nesveikos rankos. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai bandė kaltinti jo sūnų, liepė prisipažinti.

Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamoji, kuri yra jo motina, turi leidimą krūmams tvarkyti, ir jis padeda tuos darbus atlikti. Buvo iškviestas apklausai pas tyrėją, kuris pasakė, kad tai jo darbas, liepė jam prisipažinti, nes priešingu atveju bus blogai jam darbe.

Liudytojas V. R. parodė, kad jis su J. pirmadienį buvo nuvykęs apžiūrėti išpjautų medžių. Pagal gautą anoniminį pareiškimą išsikvietė kaltinamąją, kuri jam paaiškino, kad nieko ji nepjovė. Tuomet medžiagą perdavė policijai. Tyrėjos prašymu jis atliko žalos skaičiuotę pagal komisijos pateiktus duomenis.

Iš 2011-05-30 Alytaus apskrities VPK NTS vyresn. tyrėjo R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 011-03-29 Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius kreipėsi į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūrą dėl Alytuje, šalia Panemuninkėlių g.9 C sklypo nupjautų dviejų gluosnių bei vieno įpjauto gluosnio ( b. l. 1).

Iš 2011-05-19 LR AP Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros rašto matyti, kad Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius 2011-03-29 raštu kreipėsi į Alytaus regiono apsaugos departamento miesto agentūrą dėl Alytuje, Panemuninkėlių g., šalia 9C sklypo esančiame miškelyje pastebėtų neteisėtai išpjautų trijų gluosnių, dėl ko aplinkai buvo padaryta 3 160 Lt žala aplinkai, tačiau Alytaus miesto agentūros inspektoriai, atlikę tyrimą, pažeidėjo nenustatė ( b. l. 4)

Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus 2011-03-29 taip pat matyti, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Želdymų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija 2011-03-21 išnagrinėjo anoniminį pranešimą ir nustatė, kad neturint leidimo miesto bendro naudojimo teritorijoje šalia Panemuninkėlių g. 9C sklypo nupjauti du gluosniai (21 ir23 cm diametro, o 35 c, diametro gluosnis įpjautas. Duomenų apie pažeidėją čia taip pat nepateikta (b.l. 5). Kaltinamoji raštu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus m. agentūros vedėjui nurodo, kad ji nematė, kas išpjovė žilvičius (b.l. 6).

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus m. agentūros vedėjui 2011-03-21 buvo pateiktas Panemuninkėlių gatvės atstovų anoniminis pranešimas, kad š.m. kovo 20 d. jie matė, kaip kaltinamoji prie prūdo pjovė medžius (b.l. 7). Aplinkos apsaugos skyriaus kaltinamajai 2010-05-13 buvo išdavęs leidimą vieneriems metams šalia Panemuninkėlių g. 9C sklypo kirsti atžalinės kilmės krūmus.

Iš Želdinių apžiūros ir vertinimo akto taip pat matyti, kad komisija išnagrinėjo anoniminį pranešimą telefonu ir nustatė, kad neturint leidimo miesto bendro naudojimo teritorijoje šalia Panemuninkėlių g. 9C sklypo nupjauti du gluosniai (21 ir23 cm diametro, o 35 cm diametro gluosnis įpjautas (b.l. 11,12). Pagal Alytaus m. agentūros pareigūno V. R. atliktus paskaičiavimus žala gamtai sudaro 1580 Lt. (b.l. 13, 14).

2011-05-26 įvykio vietos apžiūros protokolu yra užfiksuotas šalia Panemuninkėlių g. 9C sklypo esančiame gojelyje nupjautų medžių vaizdas ( b. l. 16-18 ).

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės bei valstybės interesus, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tam, kad įrodyti kaltę dėl padaryto nusikaltimo, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti neginčijami bei nekeliantys abejonių, pilnai pagrindžiantys nusikalstamos veikos padarymo faktą, jie turi papildyti vienas kitą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 270 str. 3d. Kaltinamajai pareikštas kaltinimas dėl to, kad 2011 m. kovo mėn. 20 d. laikotarpyje nuo 10.30 val. iki 12 val. Alytaus miesto bendro naudojimo teritorijoje, esančioje Alytuje, šalia Panemuninkėlių g. 9C sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ji, neturėdama leidimo, nupjovė du gluosnius bei vieną gluosnį įpjovė daugiau negu pusė jo diametro, kurių bendra vertė 3160 Lt, ir tokiais savo veiksmais padarė žalą augmenijai. Taigi pirmiausia būtina įrodyti, ar kaltinamoji nupjovė du gluosnius ir vieną įpjovė, o tai įrodžius, ar turėjo tam leidimą.

Pareikšdami kaltinimą kaltinamajai M. S., ikiteisminio tyrimo pareigūnai rėmėsi duomenimis, fiksuotais pareigūno R. K. tarnybiniame pranešime, anoniminiame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus m. agentūros raštais ir žalos skaičiuote, želdinių apžiūros ir vertinimo, liudytojų parodymais.

Tačiau ištyrus teismui pateiktus duomenis, kuriais įrodinėjama kaltinamosios kaltė, nustatyta, kad nėra neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių M. S. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Kaltinamoji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir apklausiama teisme neprisipažino padariusi jai inkriminuojamą veiką. Pažymėtina, kad kaltinamoji turi teisę pasirinkti tokią gynybos poziciją, nes jos kaltę turi įrodyti ikiteisminis tyrimas ir teisme tuos įrodymus būtina patikrinti, o kaltinamoji neturi įrodinėti, kad ji yra nekalta.

Iš bylos duomenų matyti, kad faktiškai kaltinamosios veikos tyrimas buvo pradėtas pagal Panemuninkėlių gatvės atstovų anoniminį pranešimą, kad š.m. kovo 20 d. jie matė, kaip kaltinamoji prie prūdo pjovė medžius (b.l. 7). Kaip vėliau paaiškėjo teisiamojo posėdžio metu, šį anoniminį pranešimą parašė vienas asmuo –N. Č., ką jis apklaustas kaip liudytojas pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad miesto bendro naudojimo teritorijoje šalia Panemuninkėlių g. 9C sklypo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Želdymų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, patikrinusi gautą anoniminį pranešimą, rado du gluosnius nupjautus, o vieną – įpjautą (b.l. 5, 13-14), tačiau kas juos nupjovė, Alytaus miesto agentūros inspektoriai, atlikę tyrimą, nenustatė (b.l. 4).

Teisiamajame posėdyje nė vienas apklaustas liudytojas, tame tarpe ir Panemuninkėlių gatvėje gyvenantys liudytojas G. P., taip pat negalėjo patvirtinti matę kaltinamąją nupjaunant du medžius, nors anoniminiame parnešime teigiama, kad būtent Panemuninkėlių gatvės gyventojai matė kaltinamą pjaunat medžius. .

Liudytojas N. Č., surašęs anoniminį pranešimą dėl 2011-03-20 dieną pjaunamų medžių, teisiamojo posėdžio metu taip pat negalėjo patvirtinti, kad būtent kaltinamoji nupjovė 2 gluosnius: parodė, kad tą dieną matė kaltinamąją pjaunant tik vieną gluosnį, o kad tą dieną kaltinamoji būtų nupjovusi dar du medžius, nematė. Be to, patvirtino, kad nupjautus medžius jis matė ankščiau, o ne 2011-03-20, todėl išvadą, kad jo ankščiau matytus nupjautus medžius taip pat nupjovė kaltinamoji, jis padarė pamatęs 2011-03-20 kaltinamąją pjaunant medį.

Tokiu būdu byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Želdymų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos rastus du nupjautus medžius, kurių nupjovimu kaltinama M. S., nupjovė būtent ji.

Byloje esantys duomenys taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamoji kaltinamajame akte nurodytu laiku būtų pjovusi ir įpjovusi vieną gluosnį.

Inkriminuojamu laiku įvykio vietoje matęs kaltinamąją liudytojas G. P. nepatvirtino, kad jis matė kaltinamąją pjaunant medį - parodė, kad eidamas meškerioti matė kaltinamąją miškelyje kažką darančią prie medžių, tačiau nematė pas ją nei pjūklo, nei kirvio, negirdėjo jokių pjovimo garsų, ir tik vėliau iš Č. sužinojęs apie nuvirtusius medžius, pagalvojo, kad juos pjovė kaltinamoji. Patikrinus šio liudytojo parodymus vietoje, jis taip pat galėjo tik patvirtinto, kad kaltinamoji kažką dirbo prie prūdelio, jo supratimu – ruošė malkas (b.l. 123-130).

Liudytojas J. J., apklaustas posėdžio metu, galėjo patvirtinti tik tai, kad atvažiavęs į įvykio vietą pagal liudytojo N. Č. telefoninį pranešimą, kad kaltinamoji pjauna medžius, pamatė šviežiai nupjautus gal tris gluosnius.

Šių liudytojų parodymai nepatvirtina kaltinimo, kad M. S. pjovė medį, kurį Želdymų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija patikrinimo metu pagal gautą anoniminį pranešimą rado įpjautą, taip pat ir liudytojų N. Č. bei Ž. Č. nurodomų aplinkybių, kad jie matę kaltinamąją pjaunant medžius..

Be to, apklaustų liudytojų parodymai, tame tarpe ir liudytojų N. Č. ir Ž. Č., kurie beje vieninteliai tvirtino matę kaltinamąją pjaunant medžius, yra prieštaringi, nenuoseklūs, jų parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Liudytojas G. P. painiojosi savo parodymuose: iš pradžių kategoriškai teigė, kad matė kaltinamąją pjaunant medžius rankiniu pjūklu, vėliau savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad vis dėl to nematė pas kaltinamą nei pjūklo, nei kirvio- išvadą, kad kaltinamoji pjauna medžius padarė tik po to, kai pakalbėjo su N. Č., kuris pasakojo jam matęs ankščiau nupjautus medžius.

Liudytojas J. J. parodė, kad atvykęs rado tris nupjautus medžius, liudytojas N. Č. parodė, kad buvo vienas nupjautas, o keli įpjauti. Tuo tarpu Komisijos aktu nustatyta, kad buvo nupjauti tik du medžiai.

Liudytojas J. J. taip pat tvirtino, kad matė šviežiai nupjautus kelmus ir jie nebuvo uždengti, tuo tarpu liudytojas N. Č. tvirtino, kad kaltinamoji paslėpė savo įkalčius – kelmai buvo apipilti žemėmis.

Taip pat liudytojas J. J. teigia, kad tyrimas dėl nupjautų medžių agentūroje buvo pradėtas pagal jo pranešimą, tačiau vykdęs tyrimą liudytojas V. R. nepatvirtino šių aplinkybių - nurodė, kad tyrimas vyko pagal gautą anoniminį pranešimą, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 5).

Faktiškai pagrindiniai įrodymai, kuriais buvo remiamasi įrodinėjant kaltinamosios kaltę, buvo liudytojų N. Č. ir Ž. Č., kuri yra N. Č. sutuoktinė, parodymai, kad jie tiesiogiai matė kaltinamąją pjaunant medžius, tačiau tokie jų parodymai vertinti kritiškai dėl sekančių priežasčių.

Liudytojas N. Č. parodė, kad iš savo kieme matė, kaip kaltinamoji paėmusi didelį pjūklą, skirta pjauti dviem žmonėms, pjovė medį, todėl jis telefonu iškvietė gamtos apsaugos darbuotoją Janonį, o kai grįžo paskambinęs, kaltinamosios nerado – jo teigimu M. S. buvo susirinkusi ir paslėpusi įkalčius, o jo matytas kaltinamosios pjaunamas medis buvo nenupjautas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kad įvykio dieną kartu buvę liudytojai N. Č. ir jo sutuoktinė Ž. Č. ir matę, kaip kaltinamoji pjovė medžius, nurodo visiškai skirtingas veikos darymo aplinkybes: liudytojas N. Č. parodė, kad kaltinamoji medį pjovė dideliu pjūklu, skirtu pjauti dviem žmonėms, ir tokius savo parodymus patvirtino vietoje, kas yra užfiksuota Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (b.l. 117-122), tuo tarpu liudytoja Ž. Č., jos teigimu buvusi tuo metu su savo vyru- liudytoju N. Č., matė, kaip kaltinamoji pjovė medį vieno galo rankiniu pjūkleliu, o kitame medyje matė paliktą pjūkliuką su dviem juodais galais.

Liudytojos Ž. Č. parodymus, kad ji neva matė kaltinamąją pjaunant medžius, teismas vertina kritiškai ir laiko nepatikimais ne tik dėl prieštaringų parodymų, bet ir dėl to, kad liudytoja Ž. Č. yra liudytojo N. Č. sutuoktinė, todėl yra suinteresuota palaikyti sutuoktinio N. Č., pagal kurio anoniminį pranešimą faktiškai ir buvo pradėtas tyrimas, parodymus.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji ir N. Č. yra kaimynai, kurių santykiai yra konfliktiški, ir kad konfliktas tęsiasi jau daugelį metų, ką patvirtino pati kaltinamoji, apklaustas liudytoju jos vyras J. S. bei liudytojas N. Č., byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 10, 102). Be to, N. Č., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kažkodėl nutylėjo, kad inkriminuojamos veikos darymo metu su juo buvo ir jo sutuoktinė, ir kad ji taip pat neva kartu su juo mačiusi, kaip kaltinamoji pjovė medžius.

Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui abejoti liudytojo N. Č. parodymų patikimumu, todėl jo parodymais teismas nesivadovauja.

Tuo tarpu kaltinamoji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nepripažino savo kaltės ir davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad savo kaltės ji nepripažino dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimu, kai pagal anoniminį skundą ją iškvietė agentūros darbuotojas V. R., kuriam aiškino nepjovusi medžių, ką patvirtino ir byloje apklaustas liudytoju V. R.. Kas išpjovė medžius ji nurodo nežinanti ir savo paaiškinime (b.l. 6).

Kaltinamoji teigė, kad ji turėjo leidimą krūmams kirsti, ką patvirtina ir apklausti liudytojais J. J., V. K., R. S. patvirtino, ir byloje esantis 2010-05-13 kaltinamajai išduotas vieneriems metams leidimas kirsti atžalinės kilmės krūmus (b.l. 9).

Ji paaiškino, kad tvarkė tik išlūžusius medžius, kad turi leidimą pjauti vėjovartas ir atžalinės kilmės krūmus, kurių buvimą inkriminuojamoje vietoje patvirtino ir eilė liudytojų, kurie nurodė, kad ten esantis miškelis labai netvarkingas, neprižiūrimas, yra daug nuvirtusių medžių. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, Alytaus miesto savivaldybės administracijos raštas pagal M. S. prašymą sutvarkyti teritoriją Panemuninkėlių gatvėje prie 9C namo (b.l. 8).

Pažymėtina , kad ir liudytoja Ž. Č. nurodė, kad ji matė ne nupjautus miškelyje medžius, tik nugenėtus.

Šie įrodymai pagrindžia M. S. buvimą įvykio vietoje ir patvirtina jos nurodomas aplinkybes, kad ji tvarkė tik išlūžusius medžius, todėl netikėti kaltinamosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo ir daro išvadą, kad kaltinamoji nenupjovė jai kaltinamajame akte nurodytų medžių.

Tam, kad įrodyti kaltinamosios kaltę dėl jos padarytos veikos, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti stiprūs, neginčijami bei nekeliantys abejonių. Įrodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamosios kaltę, papildyti vienas kitą ir būti sistemoje, o ne būti tik nepagrįstų faktų, teismui pateiktų kaip įrodymai, kratinys.

Pateikti faktai teisme buvo patikrinti ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo leidžiamomis priemonėmis, tačiau prieštaravimų, kilusių ištyrus įrodymus, teisme pašalinti nepavyko.

Tokiu būdu, ištyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumą įrodymų, kuriais grindžiama kaltinamosios kaltė, nustatyta, kad šie įrodymai yra abejotini ir neįrodantys kaltinamosios kaltės, pagrįsti tik prielaidomis, nors šioje byloje valstybinis kaltintojas teismui turėjo pateikti neginčijamus kaltumo įrodymus.

Prielaidomis nuosprendis grindžiamas būti negali, nes jos neparemtos kitais bylos įrodymais, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kadangi M. S. kaltė dėl medžių nupjovimo įrodinėjama tik abejotinais ir prieštaringais liudytojų parodymais, kurie prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, kyla abejonių dėl kaltinamosios dalyvavimo darant jai inkriminuojamą veiką įrodytumo.

Nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad M. S. dalyvavo padarant jai inkriminuojamą veiką, ji pagal LR BK 270 str. 3d. išteisintina, neįrodžius jos dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5d. 2p.).

Pažymėtina ir tai, kad 2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1901 (įsigaliojo nuo 2012 01 01)(Žin., 2011, Nr. 163-7777) kaltinamajai inkriminuojama nusikalstama veika buvo dekriminalizuota, t.y. panaikinta iki pakeitimo buvusi BK 270 str. 3d. sudėtis. Tačiau nustačius, kad kaltinamoji nedalyvavo šioje veikoje, už kurią buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė inkriminuojamos veikos padarymo momentu, nebelieka pagrindo dekriminalizuoti šią veiką pagal BK 3 str. 2d.

Kadangi veika, už kurią buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 270 str. 3d., yra dekriminalizuota, nebelieka ir pagrindo bylą perduoti prokurorui nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).

Civilinis ieškinys (b.l. 20,21), pareikštas LR AM Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento dėl 3.160 Lt., žalos atlyginimo, atmestinas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p. ) .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 270 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius jos dalyvavimo darant šią veiką.

M. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti tuoj pat po nuosprendžio paskelbimo.

LR AM Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį 3.160 Lt. sumai atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.