Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Stasio Kuprio apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 2 dalį, kadangi, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuspręsta kardomąją priemonę – suėmimą, taikytą V. S. atžvilgiu, panaikinti ir paleisti jį teismo posėdžių salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d. tuo, kad jis 2013-11-26, apie 01.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šalčininkų m., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.41 promilių girtumas, buitinio konflikto metu, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimojoje aplinkoje sudavė savo motinai nukentėjusiai R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ranka į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje sukėlė nukentėjusiai R. S. fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Stasys Kuprys prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 49 str., paskirti jam 30 parų arešto bausmę. Prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p., 328 str. 3 p.). Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas, dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išanalizuoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kiti įrodymai, patvirtinantys V. S. kaltę, visiškai nevertinti, todėl priimant nuosprendį padarytos klaidingos išvados, neatitinkančios bylos aplinkybių.

Anot prokuroro, iš visų išvardintų aplinkybių matyti, jog V. S. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai savo motinai R. S.. Apeliantas mano, kad teismas nepagristai išteisino V. S., todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. S. išteisintas pagal BK 140 str. 2 d., nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos, yra naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorai prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis V. S., jo gynėjas, nukentėjusioji R. S. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji R. S. duoti parodymus atsisakė, nes su V. S. susitaikė. Nurodė, kad, jei būtų žinojusi, kad taip viskas baigsis, tikrai nebūtų rašiusi pareiškimo prieš sūnų. Teisėjų kolegijos pirmininkei pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji R. S. patvirtino, kad parodymai teisingi.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro Stasio Kuprio apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 320 str. 4 d. numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­moje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir sura­šytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai esmingai įtakojo išvadą dėl V. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors skundžiamame Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių V. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nukentėjusioji, būdama vienintele įvykio liudytoja, atsisakė duoti parodymus, įvykio aplinkybės nėra pakankamai aiškios, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų aiškiai matyti, kad V. S. veiksmuose yra visi būtinieji BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

BPK 276 str. 4 d. numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji R. S., kuri yra išteisintojo V. S. motina, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme pasinaudodama BPK 82 str. 2 d. numatyta teise atsisakė duoti parodymus, todėl BPK 276 str. 4 d. numatyta tvarka apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Nors nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-592/2010). Taigi nukentėjusiosios R. S. parodymai pagarsinti nustatyta tvarka bei pripažinti įrodymais ir kaip teisėtais būdais gauti faktiniai duomenys vertinami kartu su kitais įrodymais, nustatant V. S. kaltę. Nukentėjusioji R. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-11-26, apie 01.30 val., jos sūnus V. S. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkai. Nukentėjusioji tuo metu jau miegojo, tačiau atsibudo, kadangi sūnus garsiai triukšmavo. Tuomet ji išgirdo, kaip jis pradėjo belstis į duris, kur miega jos sūnus M. S. ir jo sugyventinė, tačiau tuo metu M. S. namuose nebuvo, kambaryje tik miegojo jo sugyventinė. Tuo metu nukentėjusioji išėjo iš savo kambario ir pradėjo raminti V. S., kuris akivaizdžiai matėsi, jog buvo neblaivus. V. S. tuomet pradėjo rėkti ant nukentėjusiosios, keiktis, išvadino ją visokiais žodžiais ir pradėjo stumdyti. Nukentėjusioji atstūmė V. S. ir uždarė duris, kurios veda į laiptinę į namo antrą aukštą, kad jis eitų pas save į kambarį. Tuomet V. S. pradėjo daužyti į duris, bandė jas išlaužti. Nukentėjusioji atidarė duris, nes bijojo, kad jis išlauš duris. V. S. pradėjo rankomis ir kojomis nukentėjusiąją mušti į įvairias kūno vietas, skaudėjo visą kūną, ant rankų yra mėlynės. Į medikus nukentėjusioji nesikreipė, nes jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Nurodė, kad nori, jog V. S. atsakytų įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad tai ne pirmas atvejis, kai jis prieš ją pakelia ranką (b. l. 7). Nukentėjusioji R. S. savo duotus parodymus patvirtino ir akistatos su V. S. metu, kuomet nurodė, kad V. S. parėjęs namo pradėjo agresyviai elgtis, rėkė, keikėsi, gadino baldus, mušė ir stumdė nukentėjusiąją, sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji dėl šio įvykio iškvietė policiją (b. l. 18-19). Atkreiptinas dėmesys, kad, nors nukentėjusioji R. S., kuri yra išteisintojo V. S. motina, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme pasinaudodama BPK 82 str. 2 d. numatyta teise atsisakė duoti parodymus, tačiau teisėjų kolegijos pirmininkei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. S. patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi.

Nukentėjusiosios R. S. nurodytas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulis A. S., kuris tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodė, kad 2013 m. lapkričio 26 d., apie 1 val. 40 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. Č., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Šalčininkų m., vyksta buitinis konfliktas. Atvykę į įvykio vietą jie nustatė, kad policiją kvietė R. S.. Įvykio vietoje jie nustatė, kad 2014-11-26, apie 1 val. 30 min., neblaivus V. S. namuose sukėlė konfliktą, o vėliau sudavė savo motinai R. S. į skirtingas kūno vietas rankomis ir kojomis. Nurodė, kad R. S. buvo susijaudinusi, verkė, o V. S. buvo stipriai neblaivus, agresyvus, įžūlus, neadekvatus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, į reikalavimus nusiraminti nereagavo. R. S. policijos pareigūnams paaiškino, kad V. S. ją pastūmė, o vėliau mušė kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, rėkė, keikėsi, grasino susidorojimu. Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėtos sužalotos kūno sritys, kur R. S. buvo padarytas nubrozdinimas ir kraujosruva (mėlynė) (b. l. 5-6).

2013-11-26 (04.09 val.) Asmens blaivumo testu V. S. nustatytas 1,41 promilių girtumas (b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. S. kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino bei parodė, kad 2013-11-25 su draugu gėrė degtinę ir namo grįžo vėlai. Namo niekas jo neįleido, o po to kai įėjo vidun brolis M. S. jam papurškė dujų balionėliu. V. S. iškvietė policiją. Su motina jokio konflikto nebuvo, jis jos tikrai nemušė ir nestumdė (b. l. 17). Tokias pačias įvykio aplinkybes V. S. nurodė ir akistatos su nukentėjusiąją R. S. metu (b. l. 18-19). Apklaustas pirmosios instancijos teisme V. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-11-26 jokio konflikto su motina nebuvo. Parašyti pareiškimą ją įkalbėjo jaunesnysis brolis M. S. (b. l. 80-81).

Taigi, nors V. S. kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo savo motinai R. S. neprisipažino, tačiau anksčiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad V. S. veiksmuose yra visi būtinieji BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo nesivadovauti R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais nuosekliais parodymais, kuriuos ji patvirtino akistatos su V. S. metu. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. S. patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių nukentėjusioji būtų šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Nukentėjusiosios R. S. nurodytas įvykio aplinkybes tarnybiniame pranešime iš dalies patvirtino ir į įvykio vietą iškviestas policijos pareigūnas A. S., kuris taip pat patvirtino R. S. sužalojimo faktą, t. y. nurodė jai padarytą nubrozdinimą ir kraujosruvą.

Apibendrinat nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. S. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. 2013-11-26, apie 01.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šalčininkų m., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.41 promilių girtumas, buitinio konflikto metu, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimojoje aplinkoje sudavė savo motinai R. S. ranka į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje sukėlė nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.

Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). V. S. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino viso proceso metu, nesigailėjo ir savo veiksmų nevertino kritiškai. V. S. padarė baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, jis fizinį smurtą panaudojo artimoje aplinkoje savo motinos atžvilgiu. V. S. niekur nedirbo, baustas administracine tvarka (b. l. 22-24), nusikalstamos veikos padarymo metu teistumo neturėjo (b. l. 25-27), tačiau, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu V. S. buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą, t. y. už tai, kad 2014-01-31 savo motinai R. S. sukėlė fizinį skausmą. Tai neigiamai charakterizuoja V. S. ir rodo, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, V. S. vėl padarė smurtinį nusikaltimą savo motinos atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei laikantis prokuroro apeliacinio skundo ribų dėl bausmės skyrimo, V. S. už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. (b. l. 9, 12), laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 2 p. c p.p., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skirta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitant pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendį atliktą bausmę ir įskaitytus laikotarpius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str.,

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Stasio Kuprio apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

pripažinti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 2 p. c p.p., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skirta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus į arešto bausmę, prilyginant vieną arešto parą dviem laisvės apribojimo dienoms (60 parų arešto), ir paskirti galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę. Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendį atliktą bausmę ir įskaitytus laikotarpius.