Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-467-626/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
AN2-467-626/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01856-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Kategorijos
NuorašasSkundas Nr. AN2-467-626/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01856-2018-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10.; 21.11.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. R. 2018 m. birželio 14 d. surašė E. S. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2018-06-14 01.00 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 30A, vairuodamas automobilį Jaguar, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kirto dvigubą ištisinę liniją Nr. 1.3, lenkė kitas transporto priemones kelyje, turinčiame važiavimui ta kryptimi dvi ir daugiau eismo juostų, tai yra, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 140.5, 8, 3 priedo 1.3 punktus.).

2. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės specialistas (toliau - Institucija) 2018 m. liepos 19 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-19323-2018, kuriuo E. S. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 200 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – keturiems mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Šalies argumentai

3. E. S. nesutikdama su Institucijos priimtu 2018-07-19 nutarimu pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi E. S. skundas netenkintas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

5.1. Teigia, kad nagrinėjamu atveju lenkimo iš viso važiuodamas Dariaus ir Girėno gatve nedarė, nes eismas ja vyksta kiekviena kryptimi dvejomis eismo juostomis, apie 1.00 val. paros, t.y. naktį šioje gatvėje eismas buvo visiškai neapkrautas. Apelianto teigimu, jo matymo lauke bei jo važiavimo kryptimi be jo važiavo dar keli automobiliai, kuriuos norint aplenkti visiškai nebūtina būtų buvę išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir dar būtent kertant dvigubą ištisinę. Be to, toje vietoje, kur pareigūnai nurodo neva, kad jis darė lenkimą kertant dvigubą ištisinę, to negalėtum padaryti, kadangi (kaip matyti ir iš vaizdo įrašo, pateikto policijos pareigūnų) priešinga kryptimi vienas po kito važiavo net keli automobiliai.

5.2. Pasak apelianto, policijos pareigūnus galėjo suklaidinti jo manevras, kai važiuodamas antra eismo juosta apvažiavo pirma eismo juosta važiavusį taksi automobilį, tačiau šis manevras jeigu ir buvo, tai nebent kelio atkarpoje tarp Dariaus ir Girėno gatvės 50 ir 40 namų, Vilniuje (kelyje su siaura ištisine linija), ir visai nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių.

5.3. Apeliantas pažymi, kad teismas, priimdama neteisėtą nutartį, galimai vadovavosi tik teismui pateiktu vaizdo įrašu. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo prašymu policijos įstaigai pateikti visą bylos medžiagą būtent šis įrašas pateiktas nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad teismui buvo pateiktas ne visas įrašas, o tik dalis, iš kurios konteksto teismas ir padarė išvadą dėl jo kaltės.

5.4. Apelianto teigimu, su jam inkriminuojamu pažeidimu jis kategoriškai nesutiko iškarto. Pažymi, kad jo ir pareigūno pokalbis ir ginčas dėl padaryto pažeidimo buvo fiksuojamas paties pareigūno turima vaizdo fiksavimo įranga. Be to, pateiktoje įrašo dalyje atsispindi tik pareigūno klausimas ir jo atsakymas į jį „taip gavosi“. Anot apelianto, būtent, jis atsakė, „taip gavosi“, manydamas, kad pareigūnai galbūt pastebėjo galimai jo padarytą pažeidimą anksčiau minėtoje vietoje kelio atkarpoje tarp Dariaus ir Girėno gatvės 50 ir 40 namų, kai važiuodamas greta jo taksi automobilis staigiai pradėjo jį spausti matomai nepastebėdamas ,dėl to buvo priverstas šiek tiek atsitraukti nuo jo, bet ir šioje vietoje ištisinės linijos nekirto. Visa įrašo dalis yra mistiškai dingusi, anot apelianto, tyčia, tam, kad teisminio nagrinėjimo metu būtų patikėta ne jo, o pareigūnų versija.

5.5. Apeliantas pažymi, kad iš tiesų vaizdo įraše nėra užfiksuotas joks jo padarytas pažeidimas, ir pats teismas tuo abejojo teismo posėdžio metu, tačiau visgi policijos pareigūnų įtikinamas, kad pažeidimo nematyti dėl to, kad vaizdo įrašas nėra idealios kokybės. Todėl anot apelianto, teismas jo kaltę dėl padaryto pažeidimo grindžia vadovaudamasis iškreiptais, tikrovės neatitinkančiais faktais bei abejonėmis. Atkreipia dėmesį, kad kaip tik vaizdo įrašo atkarpoje 01 val. 00 min. 33-39 sek. matyti, kad priešpriešinėje eismo juostoje tuo metu važiuoja automobiliai, taigi jis negalėtų išvažiuoti į ją, nepadarydamas eismo įvykio, t.y. neatsitrenkęs į priešpriešinio eismo juosta važiuojančią transporto priemonę, arba bent jau neprivertęs jos manevruoti, keisti važiavimo krypties ar stabdyti.

5.6. Apelianto teigimu, protokolo surašymo metu jis buvo pasimetęs ir neturėdamas svarių įrodymų negalėjo iš karto užginčyti pažeidimo fakto, todėl prašė pareigūnų pateikti jam vaizdo įrašą iš karto, tačiau jie tai padaryti atsisakė, teikdami, kad su vaizdo registratoriaus įrašu jis galės susipažinti nagrinėjant bylą. Tačiau kitą dieną nuvykęs į Patrulių rinktinę pareikalavo šio įrašo, gavo vaizdo įrašo suprato, kad su jam taikomu administraciniu nurodymu sutikti tikrai nėra jokio pagrindo, kadangi jokiame vaizdo įraše nėra užfiksuotas jam inkriminuojamas aptariamas nusižengimas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl E. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. S. apeliacinį skundą konstatuoja, kad administracinio teisės nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės yra teisingos, jis nubaustas pagrįstai, todėl apylinkės teismo nutartis paliktina galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

8. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. padarė minėtą administracinį nusižengimą, įrodyta 2018 m. birželio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame pats pareiškėjas, susipažinęs su protokolu, įrašė vieną žodį „gailiuosi“; policijos pareigūno M. R. 2018 m. birželio 14 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, kad patruliuodamas Dariaus ir Girėno g. 30, pastebėjo automobilį Jaguar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, lenkdamas kitą transporto priemonę kelyje, turinčiame važiavimui ta kryptimi dvi ir daugiau eismo juostų, kirto dvigubą ištisinę liniją, teisme apklausto liudytojo policijos pareigūno M. R. parodymais. Apylinkės teismas savo išvadas dėl E. S. kaltės pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas, juos išanalizavęs, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. kaltę patvirtinančių duomenų, todėl nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog teismas jo kaltę grindė remiantis vien tik policijos pareigūno parodymais.

9. Apelianto skundo argumentai, kad teismas jo kaltę dėl padaryto pažeidimo grindžia vadovaudamasis iškreiptais, tikrovės neatitinkančiais faktais bei abejonėmis, nebuvo tinkamai įvertintas pateiktas vaizdo įrašas, yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra E. S. savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

10. Administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas M. R. teisme paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokole eismo įvykio aplinkybės nurodytos teisingai. Policijos pareigūnas parodė, kad patruliuojant važiavo link Šaltkalvių gatvės Dariaus ir Girėno gatve. Pastebėjo, kad automobilio Jaguar vairuotojas pravažiavo Eišiškių ir Dariaus ir Girėno g. sankryžą, iš karto po sankryžos išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, aplenkė du automobilius ir nuvažiavo tiesiai dideliu greičiu. Pasivijo jį ties Dariaus ir Girėno gatvės maždaug 9-uoju namu, sustabdė, paklausė, kodėl pažeidė, jis atsakė, kad taip gavosi. Surašius protokolą pareiškėjas pradėjo sakyti, kad jam sutrukdė taksi automobilis, kuris persirikiavo į antrą eismo juostą, o jis neturėjo kur dėtis ir išvažiavo. Be to, policijos pareigūnas parodė, kad iš tikrųjų pareiškėjui taksi automobilis nesutrukdė, nes automobilis Jaguar važiavo taksi automobiliui iš paskos. Be to pažymėtina, kad analogiškos ir esminės įvykio aplinkybės yra užfiksuotos ir pareigūno M. R. tarnybiniame pranešime, kuris buvo surašytas iš karto po padaryto pažeidimo ir kuriame aiškiai atspindi visos įvykio aplinkybės.

11. Apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigūnų pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje nėra užfiksuotas jo tariamai padarytas pažeidimas. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad byloje vertinama duomenų visuma, todėl vaizdo įrašas keliamu klausimu negali būti laikomas išimtiniu ir vienareikšmiu įrodymu. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo parodymus neigiant jam inkriminuoto nusižengimo padarymą laikė neteisingais, vertindamas juos ne tik teismo posėdyje policijos pareigūno M. R. parodymų, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir padarė teisingą išvadą, jog E. S. pateiktą versiją, jog jis nekirto dvigubos ištisinės linijos, paneigė policijos pareigūno nuoseklūs ir objektyvūs parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Aukštesnės instancijos teismas peržiūrėjo byloje pateiktą vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš ties pateiktas vaizdo įrašas nėra geros kokybės, nakties metu, tačiau iš jo matyti, kad vis tik automobilis kerta dvigubą ištisinę liniją ir trumpam išvažiuoja į priešpriešinio judėjimo eismo juostą ir toliau važiuoja gan dideliu greičiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ir be šio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo byloje pakanka įrodymų, jog E. S. padarė teisės pažeidimą, kuriuo yra kaltinamas.

12. Kita vertus, vaizdo registratoriaus nekokybiško vaizdo įraše užfiksuotą apelianto pažeidimą patvirtina ir teismui pateiktas vaizdo ir garso įrašas. Apeliantas kategoriškai nesutinka ir su šiuo pateiktu įrodymu ir teigia, kad pateiktoje įrašo dalyje atsispindi tik pareigūno klausimas ir jo atsakymas į jį „taip gavosi“. Anot apelianto, būtent, jis atsakė, „taip gavosi“, manydamas, kad pareigūnai galbūt pastebėjo galimai jo padarytą pažeidimą anksčiau minėtoje vietoje kelio atkarpoje tarp Dariaus ir Girėno gatvės 50 ir 40 namų, kai važiuodamas greta jo taksi automobilis staigiai pradėjo jį spausti matomai nepastebėdamas ,dėl to buvo priverstas šiek tiek atsitraukti nuo jo, bet ir šioje vietoje ištisinės linijos nekirto. Nors apeliantas savaip traktuoja savo žodžius „taip gavosi“, tačiau tokia jo versija vertinama kaip gynybinė pozicija išvengti atsakomybės. Priešingai, nei teigia apeliantas, vaizdo ir garso įrašo atkarpoje 01:10:22 val. aiškiai ir girdisi pareigūno klausimas „ar vairuotojas žino, kur draudžiama lenkti ir kaip važiuoti“. Apeliantas atsakė „žinau“. 01:10:28 val. į pareigūno klausimą, kodėl taip padarė daro, apeliantas atsako: „taip gavosi“, pakartotinai atsakydamas į pareigūno klausimą - „negirdžiu“, apeliantas atsakė „taip gavosi“. Tai šis vaizdo ir garso įrašas akivaizdžiai patvirtina, jog iš karto po nusižengimo padarymo apeliantas pripažino padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. kad kirto dvigubą ištisinę liniją. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad apeliantas sutiko su padarytu pažeidimu protokole parašęs „gailiuosi“.

13. Apelianto skundo argumentai, jog teismas, priimdamas neteisėtą nutartį, vadovavosi policijos pareigūnų pateikta versija ir jo kaltę dėl padaryto pažeidimo grindė iškreiptais, tikrovės neatitinkančiais faktais bei abejonėmis, yra nepagrįsti ir atmestini. Kaip minėta, įvykio vietoje dalyvavęs ir įvykį stebėjęs teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. R. patvirtino, jog matė, kad E. S. vairavimo metu kirto dvigubą ištisinę liniją. Įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių minėtas liudytojas - policijos pareigūnas būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, teismas nenustatė. Todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais policijos pareigūno parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Tapačios įvykio aplinkybės yra išdėstytos ir šio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, kuriame nurodytos esminės įvykio aplinkybės. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo ir garso įrašas bei vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti minėto liudytojo apklausto policijos pareigūno M. R. parodymais, nes jo parodymai nuoseklūs. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apelianto kaltė dėl padaryto pažeidimo yra grindžiama iškreiptais, tikrovės neatitinkančiais faktais bei abejonėmis. Be to, pažymėtina ir tai, kad liudytojas M. R. parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti šio policijos pareigūno parodymais, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių jis būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, būtų šališkas ir neobjektyvus.

14. Apelianto skundo teiginiai, kad protokolo surašymo metu jis buvo pasimetęs ir neturėdamas svarių įrodymų negalėjo iš karto užginčyti pažeidimo fakto, todėl prašė pareigūnų pateikti jam vaizdo įrašą iš karto, tačiau jie tai padaryti atsisakė, teikdami, kad su vaizdo registratoriaus įrašu jis galės susipažinti nagrinėjant bylą, yra atmestini. Tokius apelianto teiginius visų pirma paneigia aukščiau aptariamas vaizdo ir garso įrašas, iš kurio aiškiai matyti, kad sustabdytas policijos pareigūnų ir pasiteiravus apelianto ar jis žino, kur draudžiama lenkti ir kaip važiuoti, pastarasis atsakė „žino“ ir „taip gavosi“. Taigi akivaizdu, kad apeliantas jau sustabdytas policijos pareigūnų suprato kokį pažeidimą jis padarė, nesiginčijo, elgėsi ramiai, po ko administracinio nusižengimo protokole jis parašė žodį „gailiuosi“. Priešingu atveju, apeliantas nesutikdamas su jam inkriminuotu pažeidimu, nepaisant to ar turėjo tuo metu svarių įrodymų ar ne, kaip jis teigia skunde, turėjo teisę protokole nesutikti su jam inkriminuojamu pažeidimu. Juolab, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus E. S. ne kartą baustas administracine tvarka, todėl preziumuojama, kad jis žinojo kokias pastabas ir paaiškinimus jis turi teisę įrašyti protokole. Todėl apelianto versija, kad protokolo surašymo metu jis buvo pasimetęs ir neturėdamas svarių įrodymų negalėjo iš karto užginčyti pažeidimo fakto, nes policijos pareigūnai atsisakė pateikti jam vaizdo įrašą iš karto, yra niekuo nepagrįsta.

15. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

16. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra tik teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė tokias pačias išvadas kaip ir Instituciją, surašiusį administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė tokį sprendimą, nei buvo tikėtasi, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

17. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog E. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, jo tenkinti nėra pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė