Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1694 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Anot teismo, kadangi 2003 m. spalio 24 d. 44/1000 dalių neįrengtos pastogės, esančios Tilto g. 7, Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp konkrečių asmenų: ieškovės tėvų: A. G., S. J. G. ir atsakovo J. J., sutarties šalys buvo konkrečiai įvardintos - pardavėjai ir pirkėjas, tai sutarties 6.7 p. nustatytą prievolę įvykdyti turėjo teisę reikalauti tik sutartį sudarę asmenys, t.y. ieškovės tėvai

Teismas nurodė, jog nuo 2003 m. spalio 27 d. buto dovanojimo sutarties sudarymo ieškovės tėvų bet kokie teisiniai santykiai su 2003 m. spalio 24 d. sutarties šalimi – atsakovu, nutrūko, nes nebeliko A. G. ar S. J. G. tenkančios buto dalies. Taigi 2010 m. rugpjūčio 19 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartis nesudaro ieškovei teisinio pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovo stogo renovacijos išlaidų, nes dovanojimo sutartis negali sukelti tų teisinių pasekmių, kurios buvo numatytos pirkimo-pardavimo sutartyje. Nustatęs, kad ieškovė neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti stogo renovacijos išlaidų atlyginimo, teismas nepasisakė, ar nurodytos išlaidos buvo pagrįstos.

Teismo manymu, 2010 m. rugpjūčio 19 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartis sudaryta neteisėtai, kadangi ieškovės motina S. J. G. nurodytos sutarties sudarymo metu neturėjo jokių teisių ir pareigų pagal 2003 m. spalio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį, nes buto nuosavybės teisė, tame tarpe ir nuosavybė į stogo dalį, 2003 m. spalio 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu perėjo ieškovei.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar pirmos instancijos teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.).

Dėl sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog sutarčių aiškinimo taisyklės nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus, o tam dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu – tam yra būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012).

Vienas esminių tarp šalių kilusių ginčo aspektų yra nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos dėl pirkėjo įsipareigojimo esant atitinkamai sąlygai padengti pardavėjų išlaidas aiškinimas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su A. G. ir S. J. G. 2003 m. spalio 24 d. sudarė 44/1000 dalių neįrengtos pastogės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas įgijo nuosavybės teise 44/1000 dalį patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16). 44/1000 dalys neįrengtos pastogės atsakovui buvo perleistos už 1 000 Lt. Pirkimo – pardavimo sutarties 6.7. punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu bus atliekamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remontas, atsakovas įsipareigoja savo sąskaita apmokėti pardavėjams tenkančią stogo remonto išlaidų dalį. 2003 m. spalio 27 d. buto dovanojimo sutartimi A. G. ir Stanislava J. G. jiems priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo apeliantei (b. l. 17-18). 2010 m. rugpjūčio 19 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi Stanislava J. G. perleido apeliantei teises ir pareigas, kylančias iš 2003 m. spalio 24 d. 44/1000 dalių neįrengtos pastogės pirkimo – pardavimo sutarties, tame tarpe ir reikalauti iš atsakovo tuo atveju, jeigu bus atliekamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remontas, savo sąskaita apmokėti pardavėjams tenkančią stogo remonto išlaidų dalį (b. l. 8-9).

Pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad reikalavimo teisę pagal 2003 m. spalio 24 d. 44/1000 dalių neįrengtos pastogės pirkimo – pardavimo sutarties 6.7. punktą galėjo įgyvendinti tik apeliantės tėvai, teisėjų kolegijos vertinimu yra teisingas. Sutarties 6.7. punkte įtvirtinta sąlyginė prievolė, kurios atsiradimas sutarties šalių buvo susietas su atitinkamos sąlygos atsiradimu, t.y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remontu. Pirkėjo įsipareigojimas apmokėti pardavėjams teksiančią stogo remonto išlaidų dalį yra turtinė prievolė, kas suponuoja, jog tai kartu yra koresponduojanti pardavėjų turtinė teisė, kurios atsiradimas, kaip minėta, buvo susietas su konkrečiu įvykiu – stogo remontu, ir faktine aplinkybe – buto valdymu nuosavybės teise. Esant tokioms aplinkybėms bei atsiradus nustatytai sąlygai minėta turtinė teisė būtų patekusi į kreditoriaus turimo turto apimtį.

Iš CK 6.30 str. 2 d. aišku, kad prievolės sąlyginis pobūdis nėra kliūtis perleisti ar paveldėti iš jos atsirandančios teises. Tačiau aptariamu atveju apeliantės tėvams perleidus apeliantei nuosavybės teise 2003 m. spalio 27 d. buto dovanojimo sutarties pagrindu jiems priklausiusį butą, Sutarties 6.7. punkte įtvirtinta sąlyga iš esmės tapo niekine, nes išnyko viena iš pagrindinių jos sąlygų – apeliantės tėvų nuosavybės teisė į butą, t. y. net ir atliekant gyvenamojo namo Tilto g. 7, Vilniuje, stogo remontą, apeliantės tėvams nebūtų atsiradusi prievolė apmokėti jiems tenkančios remonto išlaidų dalies, o tuo pačiu ir atsakovo korespondentinės prievolės padengti apeliantės tėvams tenkančios išlaidų dalies. Kadangi 2010 m. rugpjūčio 19 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties sudarymo metu Sutarties 6.7. punkte nustatyta sąlyginė prievolė jau buvo pasibaigusi (tapo niekine apeliantėms tėvams perleidus nuosavybės teises į butą), iš jos tariamai turėjusios kilti teisės negalėjo būti sutarties dalyku, nes nebuvo galima perleisti daugiau teisių nei jų buvo turima (CK 6.3 str.).

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šio fakto klausimo aiškinti kitaip.

Išdėstyto pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai bei visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos medžiagą, to pasekmėje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kad apeliantė neįgijo reikalavimo teisės į atsakovą 2010 m. rugpjūčio 19 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės atsakovui priteistinos pastarojo turėtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (CPK 93, 98 str.), kurios yra pagrįstos pateiktais dokumentais (b. l. 128-130) bei neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių užmokesčio santykinių dydžių.