- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- 1S-191-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00187-2004-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- M. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3–ame sektoriuje 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2010-01-25 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 metų terminuoto laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008-06-18, bausmės pabaiga 2018-05-09.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3–ame sektoriuje 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 95-516 nutarta nuteistajam M. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jam neatlikus 3 metų 5 mėnesių 27 dienų (Komisijos posėdžio dieną – 2014-11-13) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog jam likusios atlikti bausmės dalis yra didelė. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, skirdamas jam bausmę, jau atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, o lygtinio paleidimo procedūra ir sąlygos nėra susijusios su nusikaltimo sunkumu. Komisija, atsižvelgusi į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinusi jo norą taisytis, priima sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Šiuo atveju Komisijos, taip pat pataisos namų administracijos nuomonė vienareikšmiška, kad nuteistojo tikimybė ateityje nusikalsti maža ir labiau tikėtina, kad jis gyvens sąžiningą gyvenimą, laikydamasis įstatymų. Nuteistasis yra įvykdęs visas lygtinio paleidimo sąlygas, todėl prieštarauja teismo motyvui dėl didelės neatliktos bausmės dalies. Teismas taip pat sureikšmina bausmės atlikimo laikotarpiu gautą vienintelę nuobaudą dėl to, kad jis užsnūdo dienos metu. Nuteistasis nemano, kad tai jį neigiamai charakterizuoja, ypač kai tai yra vienintelis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas per 6 bausmės atlikimo metus. M. M. skunde taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad lėšų tvarkymas ir pajamos yra jo riziką nusikalsti didinantis veiksnys. Nuo pat pradžių bausmės atlikimo nuteistasis nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų nebuvimo, atsiradus darbo, įsidarbino, ikiteisminio tyrimo metu, būdamas laisvėje, baigė mokyklą ir įgijo mūrininko specialybę, bausmės atlikimo metu papildomai mokėsi ir sėkmingai įgijo dar dvi specialybes. Todėl skundo autorius yra įsitikinęs, kad dirbdamas laisvėje, galėtų labiau prisidėti prie ieškiniu priteistos neturtinės žalos atlyginimo. M. M. skunde dar kartą pabrėžia, kad visiškai supranta padaryto nusikaltimo sunkumą ir dėl jo kilusias pasekmes, jo nuostatos gyventi laisvėje sąžiningą gyvenimą yra tvirtos ir nepalenkiamos, jis pažada tikrai nenusikalsti ir laikysis įstatymo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo M. M.. Tokios nuomonės laikėsi ir prokuroras, atsiliepime nepritaręs šiam Komisijos nutarimui.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės ir pažadai laisvėje nenusikalsti dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi, dirba, leidžia teismui spręsti tik apie tai, kad jis paskutiniu metu savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad ir paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. M. bausmę atlieka už negrįžtamas pasekmės sukėlusį padarytą labai sunkų nusikaltimą, už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tarpusavio konflikto metu peiliu mirtinai sužalojo savo draugę. Nors nustatyta tikėtina žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo bei smurtinio nusikalstamumo rizika, ką jis akcentuoja skunde, tačiau pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos nusikaltimo padarymui ir smurtinio elgesio pasireiškimui, yra tai, kad nusikaltimas padarytas nuteistajam esant jauno amžiaus, taip pat psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos (nusikaltimo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat nurodė, kad iki nusikaltimo reguliariai vartojo narkotines medžiagas ir raminamuosius vaistus be gydytojo paskyrimo) bei jo impulsyvumas (iš karto po nusikaltimo bandė nusižudyti). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo riziką nusikalsti gali didinti lėšų tvarkymas ir pajamos. Nuteistasis turi priteistą daugiau nei 200 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir per daugiau nei 6 bausmės atlikimo metus nuteistojo atlyginta dalis (468,55 Lt) sudaro labai mažą dalį visos išieškotinos sumos.
Nuteistojo skunde taip pat nesutinkama su jo neatliktos bausmės vertinimu kaip didelės, tačiau teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad M. M. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 27 dienos (paskirta 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė), dar nėra adekvati jo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu tokiu būdu palengvinus M. M. teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.