- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1491/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė, Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- J. W.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-685-881/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tagatis“ ieškinį atsakovui J. W. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 73 040,80 Lt turtinės žalos atlyginimo, 8322,19 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Bankroto administratorių biuras“. Atsakovas yra vienintelis ieškovo akcininkas, turintis 100 procentų ieškovo akcijų, o laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 20 d. iki 2009 m. balandžio 27 d. ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas. Ieškovas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, patikrino ieškovo sandorius, sudarytus per ne mažiau kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir nustatė, kad nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. kovo 9 d. atsakovas iš ieškovo banko sąskaitos, esančios ,,ING Bank Sląski“ banke, paėmė iš viso 24 750 zlotų (20 749,40 Lt). Tarp ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas paimtas lėšas būtų panaudojęs ieškovo interesais. Nepanaudodamas ieškovo lėšų ieškovo naudai bei negrąžindamas jų į ieškovo sąskaitą ar kasą, atsakovas padarė žalą ieškovui, todėl privalo ją atlyginti. Atsakovas taip pat privalo sumokėti 2 368,66 Lt palūkanų, kas sudaro 5 procentus metinių palūkanų, nuo patirtos žalos dydžio. Be to, pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3874-392/2011 pagal ieškovo ieškinį atsakovui Lenkijos įmonei P.P.H.U. ,,ALJA“ dėl skolos priteisimo, administratoriui tapo žinoma, kad už ieškovo suteiktą produkciją pagal PVM sąskaitas faktūras minėta įmonė atsiskaitydavo su ieškovu grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius. Grynieji pinigai buvo išmokami atsakovui. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. vasario 2 d. atsakovas iš Lenkijos įmonės P.P.H.U. ,,ALJA“ gavo 62 172,26 zlotų (52 291,40 Lt). Ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra atspindėta, kad minėtos lėšos būtų panaudos ieškovo interesais, todėl galimai atsakovas šias lėšas pasisavino ir turi pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 73 040,80 Lt turtinės žalos atlyginimo, 8322,19 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 81 363 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat iš atsakovo priteisė 52,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, konstatavo, kad atsakovas iš ieškovo banko sąskaitos, esančios ,,ING Bank Sląski“ banke, paėmė iš viso 24 750 zlotų (20 749,40 Lt), be to, iš Lenkijos įmonės P.P.H.U. ,,ALJA“ grynais gavo iš viso 62 172,26 zlotų (52 291,40 Lt). Atsižvelgdamas į tai, kad su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje atsakovas buvo priimtas į generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, o, priimdamas atsiskaitymus už įmonę, atsakovas veikė įmonės vardu, teismas sprendė, jog atsakovas buvo vienas iš UAB ,,Tagatis“ valdymo organo narių. Sprendė, kad atsakovas, nepanaudodamas ieškovo lėšų ieškovo naudai bei negrąžindamas jų į ieškovo sąskaitą ar kasą, padarė įmonei 73 040,80 Lt žalą, todėl yra atsakingas už žalos atlyginimą. Kadangi atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, koks, atsakovo nuomone, ginčo laikotarpiu buvo taikomas oficialus valiutų konvertavimo kursas, todėl teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo abejoti ieškovo pateiktais paskaičiavimais ir atsakovo argumentus dėl valiutos konvertavimo ydingumo atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas buvo ieškovo vadovybės organų narys. Atsakovas niekada neveikė kaip įmonės vadovas ir neturėjo teisės veikti įmonės vardu, todėl jis negalėjo padaryti pavedimo iš banko sąskaitos arba gauti mokėjimus ieškovo vardu.
2. Teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovas ieškovo vardu atliko bankines operacijas. Byloje nurodyti banko dokumentai neįrodo, kad atsakovas sumokėjo pinigus iš ieškovo sąskaitos ar kad atsakovas gavo pinigus įmonės vardu. Teismas netinkamai įvertino apelianto mokėjimų iš ,,ING Bank Sląski“ sąrašą. Šis dokumentas buvo parengtas ne banko ir nepasirašytas.
3. Ieškovas neįrodė, kad apeliantas gavo pinigų iš P.P.H.U. ,,ALJA“, kadangi nėra pateikta pirminių įrodymų. Apeliantas teigia, kad šių pinigų jis negavo.
4. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, neatidėdamas teismo posėdžio dėl apelianto ligos bei siekio pasinaudoti teisine pagalba.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismui buvo pateikti visi įrodymai apie tai, kad apeliantas yra vienintelis ieškovo akcininkas ir generalinio direktoriaus pavaduotojas. Apeliantas nevengė veikti ieškovo vardu: paimdavo iš kontrahentų lėšas, disponavo ieškovo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis ir pan. Taigi teismas turėjo pagrindo spręsti, jog apeliantas turėjo teisę veikti ieškovo vardu bei savo veiksmais daryti įtaką ieškovo teisių ir pareigų apimčiai.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas iš ieškovo sąskaitos gavo pinigų. ,,ING Bank Sląski“ išrašai neginčijamai patvirtina, jog atsakovas iš ieškovo sąskaitos paėmė iš viso 24 750 zlotų (20 749,40 Lt), o į kasą jų neįnešė, taip pat nepateikė paimtų pinigų panaudojimo ieškovo interesais patvirtinančių įrodymų.
3. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai iš Lenkijos įmonės P.P.H.U. ,,ALJA“ patvirtina, jog apeliantas grynaisiais pinigais gavo iš šios įmonės iš viso 62 172,26 zlotų (52 291,40 Lt). Šie kasos orderiai yra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys pinigų išmokėjimą apeliantui už ieškovo Lenkijos įmonei P.P.H.U. ,,ALJA“ parduotas prekes.
4. Teismas pagrįstai apelianto nurodytų priežasčių nelaikė svarbiomis CPK 156 straipsnio 1 dalies kontekste, kadangi jos netrukdė ir neatėmė apeliantui galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu. Procesas tęsėsi nuo 2011 m. gegužės 20 d., todėl apeliantas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti atstovavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartimi UAB „Tagatis“ iškelta bankroto byla (b. l. 6-7). Apeliantas nuo 2006 m. sausio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Tagatis“ generalinio direktoriaus pavaduotojas bei vienintelis įmonės akcininkas (b. l. 8-15). Administratorius, patikrinęs ieškovo sudarytus sandorius, nustatė, kad nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. kovo 9 d. apeliantas iš ieškovo sąskaitos, esančios „ING Bank Sląski“ paėmė viso 24 750 zlotų, taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. vasario 2 d. apeliantas iš ieškovo kliento Lenkijos įmonės P.P.H.U. „ALJA“ grynaisiais pinigais gavo iš viso 62 172,26 zlotų. Administratorius nurodė, kad ieškovo buhalteriniai dokumentai nepagrindžia minėtų sumų panaudojimo ieškovo interesais arba grąžinimo į ieškovo kasą ar sąskaitą banke.
Dėl valdymo organo civilinės atsakomybės
Apeliaciniame skunde apeliantas neigia buvęs valdymo organų nariu ir turėjęs teisę veikti įmonės vardu, tačiau tokius apelianto argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad apeliantas buvo priimtas į generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas (b. l. 13-15). Atkreiptinas dėmesys, kad toje pat sutartyje apeliantas, pakeisdamas savo darbo sutarties sąlygas, pasirašė ir kaip darbdavys, ir kaip darbuotojas. Taip pat matyti, kad ant kasos išmokų patvirtinimų esantys parašai vizualiai panašūs į apelianto parašą jo darbo sutartyje. Duomenų, kad minėti parašai yra ne apelianto, teismas neturi; apeliantas šios aplinkybės neginčijo.
Pagal VĮ Registrų centro išrašo duomenis veikti UAB „Tagatis“ vardu turėjo teisę įmonės vadovas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, priimdamas atsiskaitymus už įmonę, veikė įmonės vardu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad apeliantui de facto buvo suteikta teisė veikti ieškovo vardu. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad apeliantas nuo 2005 m. kovo 31 d. buvo vienintelis ieškovo akcininkas, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatas akcininkai turi teisę gauti informaciją apie bendrovę bei kontroliuoti valdymo organų veiklą, kad šie nepažeistų savo pareigų ir nepadarytų bendrovei žalos (ABĮ 16 str. 1 d. 4, 5 p.). Tai, kad apeliantas disponavo banke esančiomis ieškovo piniginėmis lėšomis, ieškovo vardu paimdamas iš sąskaitos pinigus, santykiuose su kitomis įmonėmis priimdavo iš jų atsiskaitymus už pateiktas prekes, leidžia konstatuoti, jog apeliantas veikė kaip įmonės valdymo organų narys. Minėtais savo veiksmais apeliantas darė įtaką ieškovo teisėms ir pareigoms.
Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Tai, jog apeliantas veikė UAB „Tagatis“ vardu, lemia jo specifinį santykį su ieškovu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu. Veikiant įmonės vardu apelianto veiksmams buvo taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Apeliantas, ieškovo vardu paėmęs pinigus, privalėjo veikti išimtinai įmonės interesais, tačiau duomenų, kad apelianto paimti iš ieškovo banko sąskaitos ar gauti už ieškovo suteiktas prekes pinigai būtų buvę panaudoti įmonės reikmėms ar įnešti į įmonės sąskaitą banke ar kasą, nėra. Apeliantas, neigdamas, kad nėra panaudojęs šių lėšų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šių piniginių lėšų panaudojimą ieškovo interesams. Todėl apeliantui, de facto veikus kaip valdymo organo nariui, taikytinos CK 2.87 straipsnio nuostatos bei atsakomybė už netinkamu savo pareigų vykdymu įmonei padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovas neprivalėjo įrodinėti, kad apeliantas yra kaltas, priešingai – savo kaltę turėjo paneigti apeliantas, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius 86 922,26 zlotų panaudojimą įmonės interesais (CPK 12, 178 str.).
Dėl įrodymų vertinimo
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Tristar business L.L.C. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2005, kt.). Priešingai nei teigia apeliantas, byloje ieškovo pateikti banko „ING Bank Sląski“ išrašai patvirtina, kad apeliantas iš ieškovo sąskaitos paėmė iš viso 24 750 zlotų. Minėti įrodymai atitinka CPK 114 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus rašytiniams įrodymams, nes visi prie ieškinio pareikti rašytiniai įrodymai yra susiūti, sunumeruoti ir patvirtinti ieškovo įgalioto asmens. Taip pat byloje esantys Lenkijos įmonės P.P.H.U. „ALJA“ išrašyti kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog apeliantas gavo iš šios įmonės ieškovui skirtas lėšas – viso 62 172,26 zlotus. Pažymėtina, kad pateikti kasos išlaidų orderiai yra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tiesiogiai patvirtinantys tarp kontrahentų įvykusias ūkines operacijas. Nurodyti kasos išlaidų orderiai yra pasirašyti Lenkijos įmonės P.P.H.U. „ALJA“ atstovo bei ieškovo atstovo, t. y. apelianto. Duomenų, paneigiančių nurodytų operacijų buvimą, ar tai, kad ieškovo vardu pasisavinti pinigai buvo grąžinti ieškovui ar panaudoti jo interesais, apeliantas nepateikė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su netinkamu įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.).
Dėl atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą
Taip pat teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas. CPK orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą sprendimą. Apeliantas kelis kartus prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos (b. l. 92-93, 112). Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatas atsakovo prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. R. v. UAB „Arteka“, bylos Nr. 3K-3-151/2007; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju operatyvumo principas yra ypač svarbus dar ir dėl to, kad ieškovas yra bankrutavusi įmonė. Apie ieškovo pareikštą ieškinį apeliantas sužinojo 2011 m. liepos 19 d., t. y. kuomet jam buvo įteiktas ieškinys su priedais (b. l. 39-41). Sprendimas byloje priimtas daugiau kaip po metų. Taigi apeliantas turėjo galimybę ir pareigą pasirūpinti tinkamu atstovavimu, o, to nepadarydamas, turi prisiimti dėl to jam atsiradusias neigiamas pasekmes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, taip pat tinkamai taikė proceso teisės normas. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.